„Šiuo memorandumu siekėme įvardinti esmines Lietuvos sporto problemas bei mūsų siūlomas jų sprendimo gaires.
Tačiau pagrindinis mūsų organizacijos tikslas – paskatinti neatidėliotiną Lietuvos sporto vystymosi strategijos parengimą, nuoseklų jos įgyvendinimą bei reikiamų lėšų iš valstybės biudžeto užtikrinimą“, – teigė septynias sporto federacijas vienijančios NSFA direktorius Edis Urbanavičius.
Tiesa, didelės sueigos memorandumo pristatymui nepavyko surengti, nes visi kviestiniai svečiai rado tam tikrų priežasčių nepasirodyti renginyje – nebuvo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministro Lino Obcarsko, daugiau kaip 80 federacijų vienijančios Lietuvos sporto federacijų sąjungos vedlio Dariaus Šalugos bei Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės.
Taip pat neatvyko ir dėl šalies biudžeto tvirtinimo keletas su sporto pasauliu susijusių Seimo narių – tarp jų ir Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Virgilijus Alekna.
Nors renginio vadovai aiškino, kad į renginį buvo oficialiai pakviesti visų sporto organizacijų svarbiausi atstovai, LTOK prezidentė tikino, kad nebuvo gavusi jokio kvietimo į pristatymą ir tik iš žiniasklaidos sužinojo apie memorandumą.
„Jokio oficialaus kvietimo nesu gavusi, juolab, kad siekus iš tikrųjų pasikviesti LTOK atstovus, galima buvo net ir pasiskambinti telefonu.
Mano numerį tikrai žino tiek NSFA vadovas E.Urbanavičius, tiek vienas iš NSFA narių Lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis.
Šiaip, tik iš spaudos sužinojau apie tokį renginį ir pateikiamą memorandumą“, – kalbėjo LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Kartu su E.Urbanavičiumi LTOK vadovė yra ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbo grupės narė – ši grupė rengia siūlymus ir pakeitimus šalies sporto gyvenime.
Pristatant memorandumą buvo atkreiptas dėmesys į viena didžiausių šių dienų Lietuvos sporto problemų – aiškios strategijos nebuvimą.
Nors valstybės ir savivaldybių investicijos į šalies sportą vien šiemet siekia apie 120 mln. eurų, tačiau sporto sričiai plačiąja prasme nėra keliami aiškūs ir pamatuojami tikslai, nevykdoma būtina procesų ir finansų efektyvumo bei skaidrumo kontrolė.
LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skaičiavimais vien per 2013-2020 m. laikotarpį valstybės investicijos į sportą siekė 273 267 000 eurų.
Finansavimas sportui 2020 m. padidėjo iki 51,2 mln. eurų, nuo 22,3 mln. eurų, skirtų 2013 m. Tačiau federacijų veikla ir valstybės skiriamų lėšų panaudojimas nėra prižiūrimas ir audituojamas.
„Valstybė nėra iškėlusi aiškių tikslų sau ir sporto bendruomenei, kurią reikšmingai finansuoja. Nesant strategijoje įtvirtinto sutarimo ką tiksliai, kada ir kokiu būdu norime pasiekti – valstybės lėšos naudojamos be reikiamo efektyvumo, dažnai be tinkamos kontrolės ir atsakomybės“, – įsitikinęs E. Urbanavičius.
NSFA siūlymu Lietuvos sporto strategija turėtų apimti fizinį aktyvumą ir sveikatingumą bei mėgėjišką sportą, nuosekliai pereinantį į aukšto meistriškumo sportą ir aukšto sportinio meistriškumo sportininkus.
Memorandume apibrėžiamas nacionalinių valstybės struktūrų, savivaldybių ir federacijų vaidmuo sporto plėtroje, sporto infrastruktūros išsaugojimo ir plėtros gairės, ilgalaikio ir tvaraus sporto finansavimo modelis bei olimpinių idėjų skatinimas.
„Net neįsivaizduoju kaip turi jaustis ministerija, o ypač ministrė J.Šiugždinienė, kurios iniciatyva buvo atsižvelgta į sporto bendruomenės balsą ir rudenį buvo sukurta bendra darbo grupė sporto ateities vizijai kurti, – kalbėjo LTOK prezidentė. – Nepaisant to, kad tikrai galima diskutuoti apie proceso eigą ar jo efektyvumą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, manau, kad tokia iniciatyva, kuomet vienas narys pradeda teikti siūlymus savo vardu dar nepasibaigus bendram grupės darbui, tikrai neprisideda prie kolegialaus sprendimo ieškojimo.
Aš jau nekalbu apie tai, kad didžioji dalis išsakytų minčių yra jau senai žinomos ir sprendžiamos arba jau pasiūlytos bei aptartos darbo grupėje, kurioje taip pat darbuojasi ir NSFA vadovas“.
