Tiesa, didelės sueigos jo pristatymui nepavyko surengti, nes visi kviestiniai svečiai rado tam tikrų priežasčių nepasirodyti renginyje – nebuvo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministro Lino Obcarsko, daugiau kaip 80 federacijų vienijančios Lietuvos sporto federacijų sąjungos vedlio Dariaus Šalugos bei Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės.
Taip pat neatvyko ir dėl šalies biudžeto tvirtinimo keletas su sporto pasauliu susijusių Seimo narių – tarp jų ir Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Virgilijus Alekna.
Memorandumo gaires pristatęs NSFA vadovas Edis Urbanavičius tikino, kad didžiausia šalies sporto bėda yra aiškios strategijos nebuvimas bei nesudėlioti prioritetai.
Kaip teigiama Memorandume, nors valstybės ir savivaldybių investicijos į šalies sportą šiemet siekia apie 120 mln. eurų, tačiau sporto sričiai plačiąja prasme nėra keliami aiškūs ir pamatuojami tikslai, nevykdoma būtina procesų ir finansų efektyvumo bei skaidrumo kontrolė.
Maža to, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skaičiavimais vien per 2013-2020 m. laikotarpį valstybės į sportą, aukštą meistriškumą bei programas investavo 273 mln. 267 000 eurų, tačiau valstybės skiriamų lėšų panaudojimas pastaruoju metu nėra prižiūrimas ir audituojamas.
„Ta situacija pablogėjo po 2019-ųjų, kai neliko Kūno kultūros ir sporto departamento. Neliko institucijos, kuri būtų tiesiogiai atsakinga už šalies sportą“, – tikino būtent KKSD vadovu iki departamento panaikinimo buvęs E.Urbanavičius.
Memorandume buvo pristatytos aštuonios Lietuvos sporto piramidei svarbiausios sritys ir plėtros kryptys.
NSFA siūlymu Lietuvos sporto strategija turėtų apimti fizinį aktyvumą ir sveikatingumą bei mėgėjišką sportą, nuosekliai pereinantį į aukšto meistriškumo sportą ir aukšto sportinio meistriškumo sportininkus.
Taip pat pateiktas nacionalinių valstybės struktūrų, savivaldybių ir federacijų vaidmuo sporto plėtroje, sporto infrastruktūros išsaugojimo ir plėtros gairės, ilgalaikio ir tvaraus sporto finansavimo modelis bei olimpinių idėjų skatinimas.
„Tai svarbios mūsų sportui mintys. Ir NSFA turi teisę jas išsakyti, nes mūsų asociacijos gretose yra daugiau kaip 55 procentai šalies olimpiečių“, – kalbėjo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis.
„Blogiausia, kad viskas šalies sporte dabar dėliojama chaotiškai, nėra jokios sporto įgyvendinimo politikos. Visos lėšos panaudojamos neefektyviai, nėra kas koordinuotų tų 120 mln. eurų panaudojimą“, – kalbėjo NSFA vadovas E.Urbanavičius.
Tačiau jau užkulisiuose kalbama, kad greitu laiku Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje bus visiškai atskiras padalinys, kuris bus atsakingas už visą Lietuvos sporto plėtrą.
Dabar esantis vos 5 žmonių ministerijos sporto skyrius pavirs rimta jėga, kurioje turėtų dirbti ir šalies sportą koordinuotų 22 darbuotojai.
Tokia idėja pasiūlyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje dirbančios sporto darbo grupės, o idėją įsteigti tokį padalinį jau palaiko ir Vyriausybė.
Neoficialiai kalbama, kad naujame biudžete yra eilutė, skirta jo finansavimui.
„Ministerijos formuoja įvairių sau pavaldžių sričių politiką, o po jomis esančios įstaigos įgyvendina tą politiką.
Tai buvo didžiausia klaida, kokia galėjo būti. Todėl sporte turėjome totalią trejų metų stagnaciją. Be to, ministerija visus tuos trejus metus pažeidinėjo pagrindinį Vyriausybės įstatymą – negali institucija, kuri formuoja politiką, imtis ją ir įgyvendinti.
Tiesa, tas įgyvendinimas buvo visiškai minimalus – padalinti lėšas ir gauti ataskaitas“, – su lrytas.lt kalbėjo asociacijos vadovas E.Urbanavičius.
– Kokia rasta išeitis?
– Šioje Vyriausybėje nutarta sukurti tvarią sporto valdymo struktūrą. Tikėtina, kad taip ir bus. Darbo grupė, kuriai ir aš priklausau, jau rimtai tuos klausimus sprendė ir Švietimo, mokslo ir sporto viceministras jau patvirtino, kad tokia struktūra tikrai bus. Ji bus, greičiausiai, nuo kitų metų.
– Tai bus departamentas?
– Nelabai norima to žodžio. Labiau linkstama prie agentūros pavadinimo. Tačiau nėra svarbu kaip pavadinsi – kur kas svarbiau yra kompetencijos klausimas. Svarbu, kad visą ministerijos formuojamą politiką ta organizacija įgyvendintų pilna apimtimi.
Taip pat reikia, jog ta agentūra vykdytų visas įmanomas sporto funkcijas, nes kitu atveju padalijimas reikš ir vėl sporto bendruomenės pasimetimą – nelabai žinos, kas už ką atsakingas.
– Neoficialiai kalbama, kad tokiam padaliniui ar agentūrai vadovauti jau renkamos kandidatūros ir jų yra trys – viena iš jų yra jūsų, taip pat kalbama apie L.Obcarską bei buvusį Lietuvos krepšinio federacijos generalinį sekretorių Mindaugą Špoką.
– Su manimi niekas nekalbėjo ir turiu kol kas tikrai ką veikti. Sakysime, pavardžių darbo grupėje neaptarinėjome – politiniame lygmenyje daug kalbų būna...
Tačiau šiuo atveju mums svarbiau ne įstaigos vadovo pavardė, o pats faktas, kad ta agentūra atsirastų.
O kas bus vadovas, tai viską lems konkursas, nes šis postas nebus politinio pasitikėjimo pareigos. Kitą vertus, žinome, kaip tie konkursai rengiami...
– Vis dėlto sakoma, kad M.Špokas yra arčiausiai vadovo kėdės?
– Bet juk vyks konkursas – jis bus viešas. Negaliu nieko pasakyti, nenoriu spekuliuoti.
– Kada gali atsirasti sporto agentūra? Juk tai ne vienos dienos klausimas.
– Yra dvi datos. Pasikeitus Loterijų įstatymui ir jam įsigaliojus liepos 1 dieną, greičiausiai, tuomet ir darbą turėtų pradėti sporto agentūra. Dar yra tokia nuostata, kad darbą ši organizacija galėtų pradėti ir 2023 metų sausio 1 dieną.
Viskas turės bus aptarta greitu laiku ir dar šiais metais paaiškės. Nes per pusmetį reikia suformuoti 22 žmonių etatus – juolab biudžete numatytos lėšos šiems etatams.
