Išplatintame komentare jis tik pažėrė priekaištus federacijai, kad ši blogai planuoja savo veiklą.
„Pirmiausia norėčiau paneigti Lietuvos rankinio federacijos teiginį, jog valstybės finansavimas jai kelerius metus mažėja. 2020 m. LRF vykdomai aukšto meistriškumo programai finansuoti iš valstybės biudžeto skirti 117 162 eur. Šįmet, 2021-aisiais, iš valstybės biudžeto LRF aukšto meistriškumo programai vykdyti skirti 143 982 eur.
Be to, 58 tūkst. eurų buvo skirti finansuoti federacijos rengiamoms tarptautinėms aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Konkrečiai – U17 Europos merginų čempionatui Klaipėdoje. (ŠMSM kasmet skelbia kvietimą šalies sporto šakų federacijoms, neįgaliųjų sporto organizacijoms teikti paraiškas jų organizuojamų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto (TAMS) varžybų finansavimui gauti. Šįmet finansuoti 24 tarptautiniai renginiai, jiems iš valstybės biudžeto skirti 1,2 mln. eurų.).
Valstybės finansavimas sporto federacijų vykdomoms aukšto meistriškumo programoms yra skiriamas pagal Vyriausybės patvirtintus visoms federacijoms bendrus kriterijus. Jie pastaruosius ketverius metus iš esmės nesikeitė. Apskritai valstybės finansavimas aukšto meistriškumo sportui šįmet gerokai ūgtelėjo: 2021 m. federacijų ir neįgaliųjų sporto organizacijų aukšto meistriškumo sporto programoms finansuoti iš viso paskirstyti 9,7 mln. eurų. 2020 m. sporto šakų federacijų ir neįgaliųjų sporto organizacijų aukšto meistriškumo sporto programoms finansuoti buvo skirti 7 mln. eurų“, – teigė viceministras.
Jis išsklaidė viltis, kad ministerija prisidės prie rinktinės pasirengimo.
„Skirti valstybės finansavimą ne pagal kriterijus, o pagal prašymą reaguojant į atsiradusį poreikį – galimybės nėra. Tam tiesiog nėra teisinio pagrindo.
Federacijos, kaip ir bet kurios kitos organizacijos, turi planuoti savo biudžetus iš anksto ir deramai valdyti resursus. Kylančias problemas reikia identifikuoti laiku.
Savalaikė tiesioginė komunikacija veikia kur kas efektyviau nei faktų konstatavimas finansinių metų pabaigoje.
Iki 2022 m. vasario 1 d. numatoma peržiūrėti ir Vyriausybei pateikti naujus aukšto meistriškumo sporto finansavimo kriterijus. Labai kviečiame Lietuvos rankinio federaciją teikti savo pasiūlymus kuriant naujus kriterijus, kurie labiau tiktų komandinėms sporto šakoms“, – rašoma pranešime.
LRF antradienį paskelbė, kad iškovotas kelialapis į Europos čempionatą tampa nepakeliama finansine našta.
Lietuvos nacionalinė vyrų rankinio rinktinė iškovojo teisę rungtyniauti 2022 m. Europos čempionato finaliniame etape ir pirmą kartą nuo 1998 m. vėl pateko tarp elitinių Senojo žemyno komandų. Tačiau pergalių džiaugsmą temdo finansinės problemos, kurios atsirado politikams pakeitus sporto finansavimo tvarką. Europos čempionatas Vengrijoje ir Slovakijoje vyks sausio mėnesį. Tuo tarpu pinigai, skirti aukšto meistriškumo programoms, pagal dabartinę tvarką federacijas pasieks tik kitų metų balandžio mėnesį.
Sportininkai tai vadina absurdu ir sporto žlugdymu, nes tokia finansavimo tvarka ne tik kad neatitinka įvairių sporto šakų varžybų kalendoriaus, bet ir padaro sportininkus įkaitais, kuomet net ir patekus į čempionatus, sportininkai į juos vykti negali dėl lėšų trūkumo. Lietuvos rankinio federacija (LRF) mokesčius už dalyvavimą finaliniame Europos čempionato etape turi mokėti jau dabar – spalio ir lapkričio mėnesiais. Šiuo metu reikalingos išlaidos ir rinktinės aprūpinimui, treniruočių stovykloms bei draugiškoms rungtynėms, žaidėjų kelionėms iš klubų į rinktinę ir atgal. Rinktinės pasirengimui reikalinga suma apie 70 tūkst. eurų.
„Atsidūrėme aklavietėje. Ieškotume galimybės pasiskolinti, bet ir čia nepalikta jokia galimybė – grąžinti ar padengti šių metų sąskaitas kitų metų aukšto meistriškumo programos pinigais negalima. Ieškoti rėmėjų taip pat sudėtinga, nes įstatyminė bazė neskatina sporto rėmimo. Šiuo metu rėmėjų, mecenatų neliko, yra tik reklamos pirkėjai. O parduoti reklaminius plotus irgi nėra lengva, kai nežinai, kas transliuos Europos čempionato rungtynes, ar galima bus rėmėjams reklamuotis ir pan. Valstybinėms įmonėms buvo uždrausta remti. Pakeitus loterijų įstatymą, pastarosios bendrovės irgi nenorės remti, nes pinigus teks pervesti į valstybės biudžetą, o ne skirti tiesiogiai sportui. Vargu ar po mokestinių pakeitimų galės padėti ir LTOK, kuris anksčiau skirdavo dalį sporto šakos plėtrai skirtų lėšų kitiems metams. Akivaizdu, kad valstybinė sporto finansavimo tvarka nėra gera“, – teigė LRF generalinis sekretorius Miglius Astrauskas.
