Sporto veteranės vilties nepraranda – šįkart kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą bei Švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę, prašydamos koreguoti Sporto įstatymą, dėl kuriame numatytų apribojimų negali pretenduoti į tai, kas joms priklauso.
8 moterys, kurios sudarė Lietuvos kurčiųjų moterų krepšinio rinktinę, teikė prašymus Kūno kultūros ir sporto departamentui ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM), tačiau iš jų sulaukia to paties atsakymo, kurį perduoda net ne pačios institucijos, o Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas – esą joms nepriklauso rentos, skiriamos prizines vietas laimėjusiems sportininkams.
Lietuvos kurčiųjų moterų krepšinio rinktinė iš visų Europos ir pasaulio sporto renginių grįždavo su laimėjimais. Pavyzdžiui, 1993 m. Bulgarijoje vykusiose Kurčiųjų olimpinėse žaidynėse komanda laimėjo 2-ąją vietą, o 1997 m. Danijoje ir 2001 m. Italijoje vykusiose žaidynėse užėmė 3-ąsias vietas. Tuo tarpu Europos kurčiųjų moterų krepšinio čempionatuose 1996 m., 2000 m. ir 2004 m. buvo laimėtos 2-osios vietos.
Krepšinio sporto veteranė Danutė Šerelienė tvirtina, jog buvusios moterų kurčiųjų krepšinio komandos narės yra diskriminuojamas dėl savo negalios.
„Valstybės institucijų formalus atsirašinėjimas, nenoras įsiklausyti ir išspręsti ilgametę problemą diskriminuoja klausos negalią turinčias krepšininkes. Mums daugybę kartų buvo net pasakyta, jog negaištume laiko, nes niekas nepasikeis ir jokių rentų nebus. Esą kas į mus kreips dėmesį, juk negalime kalbėti, o mūsų pateikiami dokumentai esą yra niekiniai, įstatymai nenumato, kad kurčiųjų krepšinio sporto veteranės galėtų, ko nors tikėtis“, – sako D. Šerelienė.
Beveik 20 kurčiųjų sporto veteranų, tarp kurių – krepšininkės, krepšininkai ir badmintono meistrai netenka galimybės gauti rentų dėl Sporto įstatyme numatytų diskriminacinių ribojimų.
Advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ advokato padėjėjo Vytauto Breimelio teigimu, šią problemą išspręsti galima labai paprastai – patikslinti Sporto įstatymo 25 straipsnio, 1 dalies, 3 punktą iš jo išbraukiant formuluotę „vykdomos atrankos varžybos ir yra kvotų šalims sistema“.
„Akivaizdu, kad kurčiuosius ir parolimpiečius diskriminuoja šiame įstatyme esančios teisės normos. Tai ne tik išskiria šią grupę sportininkų iš visų likusių sveikųjų sportininkų, bet ir sudaro sąlygas ŠMSM piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi bei reikalauti iš rentos siekiančių pareiškėjų pateikti tokius dokumentus, kurių net nebuvo galimybės surašyti 1997 metais ar anksčiau, nes nebuvo galima nuspėti, kokią Sporto įstatymo formuluotę sugalvos politikai“, – sako V. Breimelis.
Pasak jo, vietoj sprendimų ieškojimo, ŠMSM reikalauja pateikti oficialius Tarptautinio kurčiųjų sporto komiteto (ICSD) dokumentus, kurie detaliai įrodytų, jog buvo oficialiai patvirtinta moterų ir vyrų krepšinio rinktinių atrankos į Kurčiųjų olimpinių žaidynių vyrų krepšinio varžybų finalinį etapą sistema. Pavyzdžiui, ŠMSM buvo pateikti 1997 m. Žaidynių nuostatai, tačiau ji ir toliau reikalauja pateikti dokumentus, įrodančius kvotos šalims sistemos ir atrankos sistemos buvimą, kurie nors ir surašyti prieš įvykstant Žaidynėms ir jas organizuojant, tačiau pažodžiui neatitinka 2019 m. pakeisto Sporto įstatymo formuluočių.
Pasak kurčiųjų krepšinio veteranės Violetos Radvilienės, taip sportininkių indėlis sumenkinamas prieš kitų sporto šalių profesionalus.
„Kiti sportininkai, baigę profesionalų karjeras, kurie laimėdavo prizines vietas užsienio olimpiadose ir žaidynėse, gali pretenduoti į valstybės skiriamas rentas ir jas gauna. Labai gaila, kad Lietuva nevertina savo šalies sportininkų ir net nesistengia įsiklausyti į problemas, o ką jau kalbėti apie diskriminacinės tvarkos panaikinimą. Sportas mūsų šalyje – lyg podukros vietoje, ypač – neįgaliųjų“, – sako V. Radvilienė.
Buvusi kurčiųjų krepšinio komandos narė Lina Agintaitė tvirtina, kad visos komandos narės, kol atstovavo Lietuvą užsienio varžybose, tam ruošdavosi savo lėšomis, kurios buvo reikalingos treniruotėms, sporto įrangai, patalpų nuomai, gydymui po traumų.
„Mes dirbome pagrindinius darbus, kad užsidirbtume ne tik pragyvenimui, bet ir galėtume atstovauti Lietuvą užsienyje. Po darbų skubėjome į treniruotes, nes norint laimėti, būtina daug dirbti. Valstybės pagalba buvo minimali – mums padengdavo tik kelionės ir nakvynės išlaidas užsienyje. Šiandien dėl intensyvaus sporto ir jo metu patirtų traumų daugelis veteranų yra prastos sveikatos. Kai kurių, deja, nebėra gyvųjų tarpe. Galbūt valstybė laukia, kol problema pati išsispręs ir nebeliks nei vieno iš mūsų“, – sako L. Agintaitė.
Teisininko V. Breimelio teigimu, jei būtų inicijuoti ir priimti minėti pakeitimai, šios krepšininkės ir kiti sporto veteranai, kurių iš viso yra 20, galėtų kreiptis dėl rentų. Jie tokią teisę turi kaip ir kiti sporto veteranai, nes į Lietuvą parvežė laimėjimus iki 2009 metų.
Pagal dabar galiojančią tvarką, sportininkas, pasiekęs prizinių vietų laimėjimus iki 2009 metų, turi teisę gauti 27 bazinių socialinių išmokų dydžio rentą per mėnesį.
