Monake dvi dienas vyko pokalbiai ir apmąstymai, kuo būtų galima pakeisti jojimą šiuolaikinėje penkiakovėje. Pranešama, kad nauja rungtis turėtų įtikti jaunesniam žiūrovui, kad sportas nebūtų brangus nei sportininkams, nei organizatoriams.
Taip pat naujoji rungtis turėtų didinti šiuolaikinės penkiakovės populiarumą, bet turi išlaikyti sporto, kaip fizinio ir psichologinio iššūkio, statusą, kokį įsivaizdavo sporto sumanytojas Pierre'as de Coubertinas. Manoma, kad jojimą pakeis dviračių lenktynės.
Tiesa, tokia sporto šakos revoliucija įvyks tik po 2024 metų olimpinių žaidynių Paryžiuje. Tačiau ir Prancūzijoje lauks gana dideli pokyčiai. Visos rungtys vyks viename stadione ir jos bendrai užtruks vоs 90 minučių.
Šiuolaikinė penkiakovė ypač svarbi Lietuvos olimpiniam sportui. Lietuvai Tokijo olimpinėse žaidynėse vienintelį medalį atnešė būtent penkiakovininkė – Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė iškovojo sidabro medalį. Tačiau būtent jojimo rungtis visiškai sujaukė Justino Kinderio pasirodymą. Sportininkas iki jojimo rungties turėjo geras pozicijas, tačiau jo žirgas ėmė spyriotis ir sužlugdė bet kokią viltį kovoti dėl aukščiausių apdovanojimų.
Lietuvos penkiakovininkų medaliai olimpinėse žaidynėse:
2004 metai, Atėnai. Andrejus Zadneprovskis, sidabras.
2008 metai, Pekinas. Edvinas Krungolcas, sidabras.
2008 metai, Londonas. Andrejus Zadneprovskis, bronza.
2012 metai, Londonas. Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, auksas.
2020 (2021) metai, Tokijas. Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, sidabras.
