Vis dėlto šiemet Tokijo olimpinėse žaidynėse iškovotas sidabro medalis yra ypatingas – jis, kaip ir kiti šios olimpiados laimėtojų medaliai, pagamintas išgavus sidabrą iš Japonijoje surinktų smulkiosios elektronikos atliekų – kompiuterių, mobiliųjų telefonų ir kitų panašių prietaisų.
Atliekų perdirbimas – didelė nauda visiems
„Kaip sportininkei, man nėra skirtumo, iš ko pagamintas medalis, nes mano svarbiausias tikslas yra jį laimėti. Žinoma, jei atliekos tampa žaliava ir tai padeda pasiekti tokio svarbaus tikslo kaip pasaulio švarinimas, tai yra gerai. Iš atliekų išgaunant metalus ir juos paverčiant olimpiečių medaliais tausojami gamtos ištekliai – tai vertinu kaip labai didelį pliusą visiems.
Tikiuosi, tie medaliai pagaminti patikimai ir išliks tokie patys, kokius juos mes, olimpiečiai, gavome, ir po daugelio metų“, – sako L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė, šiemet tapusi ir Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) organizuojamos Nacionalinės aplinkosaugos olimpiados ambasadore.
Šių metų 7 ir 8 klasių moksleiviams skirtos olimpiados centrinė tema yra žemės ištekliai, reikalingi elektronikai pagaminti, ir elektronikos atliekų surinkimo ir perdirbimo svarba visam pasauliui. Lapkričio 18-ąją nuotoliniu būdų vyksiančios olimpiados partneriai yra Lietuvos geografijos mokytojų asociacija ir Kauno technologijos universitetas. Į moksleiviams skirtą olimpiados klausimyną yra įtrauktos ir L. Asadauskaitės-Zadneprovskienės įžvalgos apie aplinkosaugą.
Išbandė lovą iš perdirbto kartono
„Olimpiniame miestelyje Tokijuje apsigyvenusiems sportininkams skirtos lovos buvo pagamintos iš perdirbto kartono. Iki šiol tokių dalykų man nebuvo tekę patirti – tai buvo staigmena ir paliko didelį įspūdį“, – prisiminimais dalijasi Tokijo olimpiados vicečempionė.
Lovos rėmus olimpiečiams viena Japonijos bendrovių pagamino iš perdirbto kartono, o moduliniai čiužiniai buvo iš polietileno pluoštų, kuriuos galima perdirbti neribotą skaičių kartų. Šia technologija pagaminta 18 tūkst. lovų rėmų ir tiek pat čiužinių, o 8 tūkst. šių lovų rėmų pakartotinai panaudoti dar ir parolimpiečiams apgyvendinti. Tai buvo padaryta pagal Tokijo olimpinių žaidynių tvarumo planą, kurio dalimi tapo ir Lietuvos sportininkams apgyvendinti skirti kambariai.
„Apžiūrėjau savo kambaryje stovinčią lovą smalsiai ir labai įdėmiai. Man šis baldas pasirodė pakankamai tvirtas. Tiesa, miegoti toje lovoje man pasirodė kiek kietoka, bet pavyko išsimiegoti“, – prisimena L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Keliaujant po pasaulį sportininkei tenka matyti tiek pavyzdingai besitvarkančių šalių ir miestų, tiek ir liūdnų vaizdų. „Palyginti su kai kuriomis kitomis šalimis, Lietuvoje yra pakankamai švaru. Nemaloniausius įspūdžius man sukelia Egipto sostinė Kairas. Matau daug šiukšlių, gyventojai jas pila tiesiog gatvėse, mieste matai tiesiog sąvartynus, užterštus upelius, karštyje visa tai sparčiai genda, pravažiuojant juntamas nemalonus atliekų kvapas“, – pasakoja penkiakovininkė.
Sportininko charakteris atsispindi ir buityje
Penkiakovė – tai ne tik kūno treniruočių, bet ir gerai organizuotų, racionalumu pagrįstų veiksmų sportas. Ar savybės, kurių prireikia šiam sportui, atsiliepia sportininkės buityje?
„Mano treniruotės kasdien apima visas penkiakovės rungtis, ir kiekvienoje rungtyje reikia labai apgalvoti tiek daug techninių, tiek ištvermės dalykų, apmąstyti strategijas. Manau, kad tai atsispindi ir gyvenime. Buityje mes visi mėgstame tvarką. Šeimoje suprantame ir atliekų rūšiavimo svarbą, stengiamės rūšiuoti, nešiukšlinti tiek namie, tiek visur, kur bebūtume“, – sako sportininkė.
Jai patinka, kad tvarka būtų ir šalia namų. „Jei tam neskiria dėmesio kaimynai, sutvarkome mes. Mūsų dukra irgi stengiasi rūšiuoti atliekas, be to, ji mūsų namuose yra tas žmogus, kuriai rūpi taupyti energiją – tai ji išjunginėja paliktą šviesą ar net išsako mums pastabų: „Mama, juk reikia išjungti šviesą.“ Sunku pasakyti, kaip susiformavo šis jos polinkis ar charakteris. Šiaip ar taip, mums smagu, kad mūsų dukra tokia atsakinga“, – pasakoja L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Sportuojant, o ypač, kai šeimoje – visi sportininkai, tenka nemažai skalbti, o gal ir džiovinti. Tad skalbimo mašina ir elektrinė džiovyklė yra tiesiog nepamainoma buitinė elektronikos įranga L. Asadauskaitė-Zadneprovskienės namuose. „Taupyti nelabai pavyksta, tiesiog reikia džiaugtis, kad gal kokiais 2007 ar 2008 metais pavyko įsigyti patvarią skalbimo mašiną, kurią naudojame iki šiol. Laikomės nuomonės, kad daiktu reikia naudotis tiek, kiek jis atlieka reikalingas funkcijas. Prieš dvejus metus keitėme džiovyklę, senoji mums tarnavo gal dešimtį metų. Daugiau kaip dešimtį metų naudojame ir tą pačią indaplovę – madų nesivaikome“, – sako sportininkė.
Be daugelio buitinės technikos prietaisų savo gyvenimo ji su šeima nebeįsivaizduoja. Prasidėjus karantinui ji tiesiog „pasinėrė“ į kulinariją. Net ir vienuolikmetė sportininkų dukra pati gaminasi valgyti. Naudojama ir orkaitė, ir smulkintuvas, ir plaktuvas – dukra mėgsta gamintis kokteilius, mama – paštetą. Nors šiemet itin aktyviai sportavusi ir keliavusi L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė turėjo mažiau laiko virtuvei, tačiau šeima jau priprato prie namuose gaminto maisto.
„Lietuva eina teisingu keliu“
„Puiku, kad tvarumo idėjos neapeinamos ir tokiuose pasaulio sporto renginiuose kaip olimpinės žaidynės. Lietuvoje irgi nuolat kalbama apie atliekų rūšiavimo būtinumą, sudaromos vis geresnės rūšiavimo galimybės. Matau nuolatinį dėmesį atliekų tvarkymo problematikai, nors man sunku būtų įvertinti, ar šis dėmesys pakankamas, ar mūsų žingsniai yra dideli. Vis dėlto džiugu, kad mes vis labiau rūšiuojame atliekas ir einame švaresnio bei tvaresnio pasaulio kryptimi. Mano akimis, Lietuva eina teisingu keliu“, – optimistiškai ateitį vertina sportininkė.
Sportininkė džiaugiasi, kad aplinkosaugos temos tampa vis populiaresnės, jomis vis dažniau kalbama mokyklose, vyksta edukacinės programos, rengiami konkursai. Šiemet lapkričio 18 d. vyksianti Nacionalinė aplinkosaugos olimpiada – jau aštuntoji EPA inicijuota olimpiada šalies septintokams ir aštuntokams.
Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)
Elektronikos platintojų asociacija yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Electrolux“, „Bosch“, „Siemens“, „Miele“, „Whirlpool“, „Snaigė“ ir kt. ir kt. EPA vykdydama savo veiklą organizuoja atliekų surinkimą bei šalies mastu finansuoja daugiau kaip 87 proc. elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą.
