Ketvirtadienį ji kartu su savo vyru, Atėnų olimpinių žaidynių sidabro ir Pekino olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtoju Andrejumi Zadneprovskiu, šiuolaikinės penkiakovės treneriu Jevgenijumi Kliosovu bei olimpiete ir bėgimo trenere Irina Krakoviak prakalbo apie nematomus sportininkų herojus – už jų slypinčią komandą.
Vasarą visą Lietuvą prie televizoriaus ekranų prikausčiusi L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė išplėšė vienintelį Lietuvos olimpinės rinktinės medalį Tokijo olimpinėse žaidynėse.
Olimpiniu sidabru pasidabinusi 37-erių penkiakovininkė prakalbo, kad be šalia jos buvusių specialistų jai nebūtų pavykę pasiekti tokių aukštumų.
„Esu dėkinga visiems treneriams, kurie dirba su manimi kiekvienoje rungtyje, specialistams, kurie man padėjo grįžti po traumų. Be jų nebūčiau tokia, kokia esu.
Noriu padėkoti ir vyrui. Mūsų gyvenime būna visko, bet tie sunkumai užgrūdina ir mane padaro dar stipresne.
Dėkoju likimui ir gyvenimui, kad jis yra toksai“, – savo herojams „LTeam“ konferencijoje nusilenkė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Dvidešimt metų kartu su sportininke dirbantis jos treneris J.Kliosovas prisiminė pačią garsiosios penkiakovininkės startą šioje sporto šakoje.
„Aš prisiminu, kai Laura atėjo į penkiakovę. Aš darbavausi, o ji sako – „Aš noriu būti penkiakovininke!“. Aš ją nuvedžiau į fechtavimą. Ji pradėjo fechtuotis, nuo to viskas ir prasidėjo.
Iš pirmo žvilgsnio nesitikėjau, kad jos karjera bus itin sėkminga, nes ji buvo gana žema, ji turėjo praeiti labai sunkų kelią, daug dirbo ir pirmojo medalio reikėjo laukti penkerius metus“, – dviem dešimtmečiais atgal mintimis nusikėlė penkiakovės specialistas.
Tuo tarpu pati L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė užsiminė, kad jos sportininkės kelias prasidėjo ne šiuolaikinės penkiakovės, o plaukimo rungtyje.
„Mano sportinis gyvenimas prasidėjo, kai tėvai mane atvedė į plaukimą – išmokti plaukti. Tada pirmosios varžybos, pirmosios pergalės. Pirmuosius aštuonerius metus aš plaukiau ir didžiausias viltis investavau ties plaukimu.
Vis dėlto vėliau mano rezultatai sustojo. Pasirinkau penkiakovę, nes norėjau išpildyti savo svajonę ir tapti olimpine čempione.
Noras ir meilė sportui mane vedė į priekį. Treneris J.Kliosovas buvo žmogus, kuris mane užaugino, esu laiminga, kad jis visada išliko šalia manęs. Be jo tikrai nebūčiau tapusi olimpine čempione.
Esu laiminga ne tik dėl jo, bet ir dėl kitų žmonių. Esu jiems labai dėkinga“, – kalbėjo Londono olimpinių žaidynių čempionė.
Jos vyras, dukart olimpinio medalio laimėtojas penkiakovininkas A.Zadneprovskis prakalbo apie šios sporto šakos ypatumus.
„Penkiakovė yra kompleksinė sporto šaka. Ji priima visus – nesvarbu, koks tavo ūgis, svarbiausia yra noras, užsispyrimas ir darbas. Laura yra geriausias to pavyzdys.
Reikia stiprios sveikatos. Daug penkiakovininkų atsiranda iš plaukimo, kitų sporto šakų. Penkiakovė yra nuostabi sporto šaka ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Vis dėlto ji reikalauja labai daug darbo“, – samprotavo A.Zadneprovskis.
Šiuo metu treneriu dirbantis buvęs penkiakovininkas taip pat užsiminė apie sėkmingas Lietuvos tradicijas šiuolaikinėje penkiakovėje.
„Turime geras tradicijas, gerus trenerius. Nėra kažkokios paslapties. Dabar matau, kad kai kuriuose sporto šakose vyksta rotacija – atvyksta nauji žmonės, nauja įranga, o penkiakovė sugebėjo išlaikyti savo tradicijas, kurios vis dar gyvuoja nuo šių dienų.
Tai gerų specialistų dėka. Lietuvos penkiakovė perduodama iš kartos į kartą, tikiuosi, kad ateinanti karta taip pat pratęs šias tradicijas“, – mintimis dalinosi A.Zadneprovskis.
Olimpietė bei šiuo metu bėgimo trenere dirbanti I.Krakoviak prisiminė savo darbo su L.Asadauskaite-Zadneprovskiene ir A.Zadneprovskiu pradžią, kuri įvyko prieš dvylika metų.
„Kada baigiau karjerą, Laura ir Andrejus paskambino man ir paprašė mano pagalbos. Buvau vidutinių nuotolių bėgikė. Pamenu, tada atėjo smulki, labai užsispyrusi mergina, kuri pasakė, kad ji nori bėgti geriau nei dabar.
Aš jai pasiūliau savo treniruotes. Ji pradėjo bėgti labai gerai, ji suprato, kad jai yra gera.
Dabar matome, kad šiuolaikinėje penkiakovininkėje visi dirba su bėgimo treneriais tam, kad patobulinti savo bėgimą. Reikia daug darbo.
Laura yra labai stiprus žmogus, ji – tikra lyderė. Turime gerą komandą, suprantame vienas kitą. Esu laiminga, kad galiu būti šalia šios komandos.
Viliuosi, kad Lauros pavyzdys įkvėptų jaunimą. Lietuvoje yra labai daug stiprių vaikų. Reikia eiti pirmyn, nenusisekus – dirbti toliau.
Prieš Londono olimpiadą Laura labai norėjo to medalio, tai matėsi iš jos akių. Ir šis tikslas „užkūrė“ ją“, – kalbėjo I.Krokoviak.
Kombinuotoje penkiakovės bėgimo ir šaudymo rungtyje garsėjanti L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir dėkojo jai padedančiai olimpietei.
„Noriu padėkoti Irinai ir jos vyrui. Tai yra visos šeimos nuopelnas, dėkoju jiems, kad jie yra šalia manęs ir mes dešimtmetį esame kartu.
Geras bėgimas yra tik šios šeimos ir trenerių nuopelnas“, – padėkomis dalinosi Tokijo olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtoja.
