Neteks olimpinių stipendijų
Pagal iki šiol galiojantį Loterijų ir lošimo mokesčio įstatymą, šioje srityje veikianti bendrovė „Olifėja“ iš savo pajamų olimpiniam judėjimui skiria apie 6 mln. eurų.
Tačiau Seime stumiamos pataisos, pagal kurias visos paramos lėšos pirmiausia turėtų būti pervedamos į bendrą šalies biudžetą, o tik vėliau padalinamos sporto reikmėms.
Tai reikštų, kad Lietuvos tautinis olimpinis komitetas neteks apie 6 mln. eurų tiesiogiai pervedamos paramos – atitinkamai lėšų neteks LTOK finansuoti sportininkai ir sporto federacijos. Šiuo metu LTOK stipendijas gauna 109 atletai. Po įstatymų pakeitimų, pinigų sportininkams neliks – jie negaus 450-950 eurų siekiančių mėnesinių stipendijų.
Pasak Lietuvos dziudo rinktinės lyderės Sandros Jablonskytės, ši reforma, ypač tai, kokiais tempais ji stumiama, kelia didelį susirūpinimą aukšto meistriškumo atletams bei jų treneriams.
„Žinau tik viena: kuo daugiau tarpininkų skirstant lėšas atsiras, ir kuo labiau jie nutolę nuo sporto, tuo prasčiau tie pinigai bus skirstomi. Tai kalbu ne teoriškai, o prisimindama savo patirtį bei girdėdama kitų kolegų olimpiečių atsiliepimus“, – įsitikinusi S. Jablonskytė.
Stebina valdininkų logika
Dziudo atstovės žodžiais, kas yra sporto politika bei užkulisiniai žaidimai ji savo pavyzdžiu patyrė rengdamasi Tokijo olimpinėms žaidynėms.
Vos prasidėjus 2021-iesiems metams S. Jabonskytė pradėjo lemiamą atrankos į olimpiadą etapą. Nors dalį reitingo taškų lietuvė buvo surinkusi dar pernykštėse varžybose, kiekvienas šių metų startas buvo nepaprastai svarbus siekiant pelnyti kelialapį į žaidynes.
Pirmąjį pusmetį ji dalyvavo keliose tarptautinėse treniruočių stovyklose, pasirodė septyniose reitinginėse varžybose užsienyje bei Europos čempionate Portugalijoje.
Šie startai pareikalavo didelių sumų iš federacijos biudžeto. Nepaisant to, ŠMS ministerijos lėšos sportininkės nepasiekė beveik pusę metų. Tik gegužės 20-ąją, kai dauguma svarbiausių startų jau buvo praėję, Lietuvos dziudo federacija sulaukė jai priklausančių pinigų pervedimo iš ministerijos.
„Situacija buvo labai rimta. Jei ne tuo metu mokama LTOK finansinė parama, būčiau tiesiog neturėjusi lėšų dalyvauti olimpinėje atrankoje bei Europos čempionate, kur pakartojau savo geriausią karjeros rezultatą.
Tada tie su pusmečio vėlavimu Švietimo ministerijos pervesti biudžetiniai pinigai būtų išvis netekę prasmės. Mano svarbiausias karjeros startas būtų nugulęs ant valdininkų sąžinės“, – kalbėjo S. Jablonskytė.
Sportininkė dūrė pirštu ir į keistą ŠMSM valdininkų logiką. Svarbiausiais ketverių metų cikle – olimpiniais metais LDF buvo skirta mažiausia suma – vos 46 tūkst. eurų. Už šias lėšas federacija turi pravesti Lietuvos kelių amžiaus grupių čempionatus, išmokėti atlyginimus darbuotojams bei išvežti rinktinės narius į tarptautines varžybas.
Ji atkreipė dėmesį ir nelogišką sistemą, kai ministerijos lėšos, pervedamos federacijoms, privalo būti panaudojamos tais pačiais metais. Tačiau pandeminiame sezone nemažai varžybų nukeliamos į kitus metus, todėl federacijos turi sukaupti didesnę finansinę atsargą kitiems metams. Bet to padaryti negalima, nes nepanaudotas lėšas privalu grąžinti ministerijai. Tuo tarpu kitais metais išprašyti papildomų lėšų iš biudžeto tampa neįmanoma.
„Apie kokį aukštojo meistriškumo ugdymą galime kalbėti? Šiai dienai mano stipendija iš ŠMSM yra mažesnė nei gaunama iš LTOK, nors ministerijos skiriama stipendija yra dar net neatskaičius privalomųjų mokesčių, – dėstė pašnekovė. – Kitas dalykas, stipendiją iš ministerijos pradėjau gauti tik šiais metais, nors visą olimpinį ciklą buvau vienintelė realiausia savo sporto šakos atstovė olimpinių kandidatų sąraše.
ŠMSM supratimu, sportininkas pirmiau pats savo jėgomis turi kažkaip tapti Europos ar pasaulio čempionato prizininku, o tik po to jau gaus bent kažkokią stipendiją. Gerai, kad bent LTOK supranta, jog šie olimpiečių parengimo procesai yra ilgalaikiai ir bando aprūpinti aukšto meistriškumo sportininkus bei atskira eilute finansuoja jaunimo olimpinės pamainos rengimą“.
Lipa ant to paties grėblio
Dar viena aukšto meistriškumo sportui aktuali tema – finansinis jų trenerių aprūpinimas bei socialinės garantijos.
Dar 2017-aisiais po tuometinių KKSD reformų buvo nutarta trenerių kategorijų galiojimą sumažinti nuo 8 iki 4 metų. Dabar jau pasigirsta kalbų apie dar dažnesnį jų pasiekimų peržiūrėjimą. Iš Tokijo olimpinių žaidynių grįžusią bei vieną sėkmingiausių karjeros sezonų fiksavusią S. Jablonskytę nemaloniai nustebino ir sporto mokyklos „Gaja“ vadovų elgesys jos trenerio atžvilgiu.
Vienintelę olimpietę tarp 19-kos sporto šakų atletus ruošiančios mokyklos išugdžiusiam treneriui buvo gerokai nurėžtas atlyginimas, motyvuojant neva atsiradusiais formaliais Kauno miesto savivaldybės Sporto skyriaus biurokratiniais reikalavimais.
„Bijau, kad po visų šių buldozeriu stumiamų reformų kuo toliau, tuo labiau bus akcentuojamas masinis sportas, o aukštasis meistriškumas liks podukros vietoje. Ar tik vėliau politikams neteks gailėtis, kaip dabar jau gailimasi dėl 2017 metais atliktos LOSC reformos, kai panaikinus Olimpinį centrą daugelis aukšto meistriškumo sportininkų neteko deramos medicininės priežiūros ir kitos būtinos pagalbos.
Žaidynėse Tokijuje aiškiai pamatėme, kokią žalą olimpiniam sportui tos reformos padarė ir kokie viso to rezultatai. Nejaugi ir vėl lipsime ant to paties grėblio?“, – klausė S. Jablonskytė.
