Specialūs kasdieniai termometrai ties pažastimi, pradedantys skleisti garsą, jeigu pakyla temperatūra.
Sportininkai ir žurnalistai dar nenustojo kalbėti apie griežtas Tokijo olimpiados COVID-19 prevencijos priemones, kai Kinija paskelbė Pekino žiemos žaidynių gaires.
Pekino žiemos olimpiada – vos po 111 dienų ir Kinija ne tik neketina švelninti ribojimų, bet ir parengė dar neregėto griežtumo taisykles.
Perplanuoja arenas
Kinijos valdžia paskelbė keletą rengiamų taisyklių detalių ir šios bus gerokai rimtesnės nei Tokijo olimpiadoje, kur per visą žaidynių laiką užsikrėtė daugiau nei 400 žmonių. Iš jų aišku, kad svarbiausias kinų tikslas – suvaldyti koronavirusą.
Kai praėjusią liepą įsibėgėjant olimpiadai Tokijas skelbė apie didėjantį užsikrėtimų skaičių, Pekino žaidynių organizatoriai pranešė apie ketinimą iš esmės pakeisti 39 olimpinių arenų planus. Darbininkai perstato koridorius ir įrengia ne tik naujus tualetus.
Arenų dizaino pokyčiai turėtų užtikrinti, kad sportininkai neturėtų jokio kontakto su teisėjais, žiūrovais arba žurnalistais. Visos šios asmenų grupės bus laikomos atskirai.
„Kalbant tiek apie statybų skalę, tiek apie įgyvendinimo sudėtingumą, šios epidemijos prevencinės priemonės nėra labai didžiulės. Visos arenos bus paruoštos laiku“, – sakė Pekino olimpinių žaidynių organizacinio komiteto atstovas Liu Yuminas.
Ruošiasi atskyrimui
Pernai suvaldžiusi itin sudėtingą COVID-19 situaciją Kinija koronaviruso klausimu laikosi nulinės tolerancijos pozicijos.
Šalies sienos yra beveik uždarytos, o valdžia su protrūkiais tvarkosi griežtai – uždaro miestus ir masiškai tiria didžiulį žmonių skaičių.
Bet Kinijoje plyksteli delta atmainos protrūkiai ir sukelia nemenką nerimą.
Tokijo žaidynėse japonai užvėrė duris faktiškai visiems olimpinių žaidynių žiūrovams. Pirmąsias 14 dienų žurnalistai privalėjo būti tik viešbučiuose, o iš jų į arenas keliauti tiktai specialiu transportu.
Sportininkai negalėjo palikti olimpinio kaimelio – nebent važiuodavo į varžybas.
Tačiau ėmė aiškėti, kad ne visi atvykę į olimpiadą laikosi taisyklių, o kai kurių jų įgyvendinti taip ir nepavyko.
Trečdalį žaidynėms akredituotų ir užsikrėtusių asmenų skaičių sudarė Japonijos gyventojai, kuriems buvo leista keliauti tarp namų ir „olimpinio burbulo“.
Kinija ruošiasi elgtis gerokai griežčiau. 2022 m. vasario 4–20 d. vyksiančiose žiemos žaidynėse planuojama 1,4 mlrd. šalies žmonių atitverti siena nuo visų sportininkų, teisėjų, vairuotojų, gidų, žurnalistų ir kitų su olimpiada susijusių asmenų.
Namo arba į karantiną
Kai žiemos žaidynės baigsis, beveik visi turės skubiai palikti Kiniją, kitaip jų lauks kelių savaičių izoliacija valstybės valdomuose karantino centruose, kur bus atliekama daugybė testų.
Tokijo olimpiada turėjo panašią taisyklę – sportininkai privalėjo palikti šalį praėjus 48 valandoms po varžybų, žurnalistams ir kitiems asmenims buvo nurodoma taip pat greitai išvykti ir draudžiama likti Japonijoje.
Olimpiadoje dirbantys kinai privalės per visas žaidynes gyventi vadinamajame burbule, o į savo namus grįžti tiktai po ilgo karantino.
Kol kas nėra paskelbta, kokie vakcinavimo reikalavimai galios ir ar atvykusiems iš kitų valstybių bus taikomas trumpesnis karantinas.
Kinija pabrėžė, kad žaidynes laikys sėkmingomis, jeigu nekils infekcijos protrūkių.
Teigiama, kad kinai netoleruos jokių sveikatos ir saugumo taisyklių pažeidimų.
Organizatoriai dar nėra paskelbę visų prevencijos priemonių, jų sąrašas pailgės artimiausiu metu.
Tačiau jau dabar aiškūs keli dalykai. Žurnalistai su sportininkais kalbės per plastikines sienas. Apsaugotose landose bus įstatyti mikrofonai, kurie bus keičiami po kiekvieno interviu.
Kaip ir Tokijuje, Pekinas ruošiasi sumažinti žmonių skaičių atidarymo ir uždarymo ceremonijose.
Japonija į žaidynes uždraudė atvykti sirgaliams iš užsienio, bet įsileido daugiau nei 42 tūkst. akreditacijas turinčių žmonių.
Pekinas jau paskelbė, kad į Kiniją įsileis mažiau nei 30 tūkst. akredituotų asmenų. Bet į olimpiadą negalės atvykti nė vienas užsienio sirgalius.
„Dėl saugumo klausimų olimpiada bus paprastesnė ir labiau transliuojama“, – sakė Pekino municipaliteto atstovas Zhong Bigshu.
Kol kas nėra atskleista jokios informacijos apie olimpiadai skirtas karantinavimosi patalpas, tačiau garsiausi Kinijos medicinos ekspertai yra paskelbę, kad nors ir patogūs, viešbučiai negali užtikrinti infekcijos kontrolės. Jie sugalvojo naujų būdų, kaip suvaldyti galimą viruso plitimą.
Per šiemet kilusį protrūkį 4 valandos kelio nuo Pekino į pietus nutolusiame mieste pastatyta beveik 2 tūkst. metalinių konteinerių, pritaikytų karantinui.
Nori žinių apie trasas
Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) bėga nuo diskusijų apie COVID-19 protokolą Pekino olimpinėse žaidynėse. IOC atstovas spaudai Markas Adamsas teigė, kad dar ne viskas nuspręsta dėl taisyklių Pekine.
„Galiu tik pasakyti, kad mes padarysime viską, kad visiems dalyviams būtų užtikrintos geriausios sąlygos, žinant, jog veiksime tęsiant kovą su pandemija. Manau, kad pandemija kitų metų vasarį mums visiems darys didelę įtaką“, – kalbėjo M.Adamsas.
Per Tokijo olimpines žaidynes įvairių nacionalinių olimpinių komitetų atstovai dalijosi informacija apie didėjantį nerimą dėl Kinijos planų.
Daugelis baiminosi, kad Tokijo žaidynėse taikytos griežtos priemonės, palyginti su Pekino žaidynėmis, atrodys tarsi niekas.
Dalis sportininkų jau reikalauja paskelbti, ko galima tikėtis.
Bobslėjaus ar skeletono atstovai turi priprasti prie trasos vėjų, todėl nori žinoti, kam ruoštis, tačiau Pekinas tyli. 2010 m. Vankuverio žaidynių išvakarėse 21 metų Gruzijos rogutininkas Nodaras Kumaritašvilis leisdamasis per treniruotę prarado kontrolę, išskriejo iš trasos, rėžėsi į apsauginę konstrukciją ir žuvo.
Pekino žaidynių organizatoriai sportininkams pateikė dronais filmuotų trasų vaizdo įrašus.
Dalis šalių įsitikinusios, kad kinų sportininkams tokiose rungtyse seksis geriau, nes jie nesusidurs su iššūkiais, kokie laukia atvykstančių.
Pasitelks daug technologijų
Kinija kovoje su koronavirusu pasitelkia savo naująsias technologijas. Valdžios laikraštis „People’s Daily“ gyrė Uhane, kur pirmąkart ir buvo užfiksuotas koronavirusas, naudotas inovacijas.
Ten COVID-19 mėginius ėmė robotas, kuris pats kišo tepinėlį į asmens gerklę. Laikraštis rašė, kad žmonės neva „jaučiasi komfortabiliau“.
„People’s Daily“ nepateikė jokios informacijos, ar tokie robotai bus naudojami per žiemos olimpiadą.
Tačiau Kinija jau išbandė kitokias technologijas, kurias bus galima pamatyti žaidynėse, – pavyzdžiui, prie asmens pažasties pritaisomas termometras, kuris nuolat matuoja temperatūrą.
Pavasarį Pekino stadione buvo vykdomas eksperimentas.
Daugiau nei 600 asmenų gavo specialius termometrus ir vienam jų pasireiškė karščiavimo simptomai. Temperatūros pokytis buvo pastebėtas žaibiškai.
(„New York Times“, LR)
