Ji aiškina, kad dabar 2022 metų biudžete sporto finansavimui numatyta beveik 21 mln. eurų.
„2022 metais 20,9 mln. eurų biudžete numatyta sportui. Priėmus įstatymą, (...) turėsime papildomą poros milijonų finansavimą“, – penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė ministrė svarstant siūlymą, kad loterijų organizatoriai neprivalėtų sportui skirti dalies lėšų už išplatintus bilietus.
„Šiuo sprendimu didiname finansavimą aukštam sportiniam meistriškumui“, – pridūrė J. Šiugždinienė.
Komitetas pritarė Lošimų priežiūros tarnybos siūlymui įpareigoti loterijų organizatorius iki 2022 metų liepos 15 dienos pervesti paramos gavėjams 8 proc. per antrąjį ketvirtį išplatintų bilietų vertės.
Tuo metu Lietuvos paralimpinio komiteto vadovas Mindaugas Bilius abejoja, ar pakeitus sporto finansavimo principą, nesumažės sportuojančių žmonių su negalia finansavimas.
Pasak jo, iš 500 tūkst. eurų organizacijos metinio biudžeto tik 80 tūkst. gaunama iš valstybės biudžeto, kitos lėšos yra rėmėjų pinigai.
„Apie 420 tūkst. eurų iš loterijų organizatorių gauname“, – teigė jis.
„Darbietis“ Vytautas Gapšys siūlo nustatyti konkretų Lietuvos paralimpinio komiteto finansavimo dydį, susietą su galutine sportui skiriamų pinigų suma.
„Būtų numatytas procentas lėšų, nuo skiriamų bendrai sportui. Kai mes sumesime į vieną kibirą visą tą finansavimą, nebūtinai iš to kibiro vienodai visi vėl gaus. Gali būti, kad vieni gaus daugiau, o kiti mažiau“, – siūlė V. Gapšys.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Lino Obcarsko teigimu, nauja tvarka, kuri neleistų mažėti sporto finansavimui, turėtų būti sukurta iki 2022-ųjų vasario 1-osios.
„Reiškia, kitais metais pusę metų galiotų sena tvarka, o nuo liepos 1-osios įsigaliotų nauja. Sukursime modelį, kad finansavimas bus palankesnis negu dabar esamas“, – žadėjo viceministras.
Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas pasiūlė naują tvarką atnešti į komitetą: „Kad matytume, kas daroma ir nebus jausmo, kad kažkur kažkas klimpsta“.
Keisti šalies sporto finansavimo formulę siūlo komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas ir daugiau kaip 20 parlamentarų grupė.
„Šis modelis sako, kad sportas turi būti arčiau valstybės nei arčiau loterijų verslo. Jis nėra blogis, (...) tiesiog jis tiek, kiek galėjo, pasirūpinti sportu iki šiol, jis tą padarė. Padėkojus dabar perimame estafetę ir keliame sportą į visai kitą lygį“, – posėdyje teigė M. Majauskas.
Iniciatoriai sako, kad pakeitus tvarką Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) ir Lietuvos paralimpinio komiteto finansavimas išaugtų.
Didžiausia loterijų organizatorė yra „Olifėja“ (75 proc. rinkos), kurios 51 proc. akcijų valdo LTOK, numatytą dalį mokesčių dabar pervedantis sau kaip paramą.
Pernai 95 proc. LTOK pajamų sudarė „Olifėjos“ skiriama parama (6,8 mln. eurų) ir įmonės išmokėti dividendai (3,5 mln. eurų).
Pasak M. Majausko, nėra nė vienos valstybės, išskyrus Lietuvą, kurioje nacionalinis olimpinis komitetas būtų pagrindinis loterijų organizatorius.
