Savotišku buldozeriu Seime stumiamos naujos Loterijų ir lošimo mokesčio įstatymo pataisos verčia rimtai nuogąstauti tiek sportininkus, tiek ir visą olimpinį judėjimą. Ir spalio 21-ąją tie nuogąstavimai gali tapti realybe – Lietuvos sportas dar labiau bus gramzdinamas į problemų liūną.
„Tokių saldžių lakštingalų girdžiu kasdien. Per 30 metų sportas ir kultūra visada turėjo paskutinę likutinę vertę. Jei kas bus blogai, po tokių reformų visų pirma kenčia sportas, nes pirmiausia iš jo atimami pinigai.
Turi būti visiškai kita linija – valstybė turėjo didinti paramą sportui ir jau po po galvoti, kaip tie Lietuvos tautinio olimpinio komiteto loterijų paramos pinigai atsirastų ižde – tada įsisuktų du pagalbos sportui ratai ir tuomet būtų naudos.
O dabar paprasčiausiai – siekiama nukristi, atimti ir aiškinama, kad „rytoj bus gerai“. Nebus gerai. Manau, su Seimo nariais vertėtų daryti viską, kad tų skubių sprendimų nebūtų“, – neapsikentęs nenormalios situacijos su galimomis šalies sporto reformomis konstatavo Seimo narys Algirdas Sysas.
Priėmęs spalio 21-ąją pataisas Seimas įpareigotų vienus iš pagrindinių šalies loterijų organizatorius – bendrovę „Olifėja“ visus mokesčių bei paramos pinigus skirti į biudžetą, o jau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija po to sportui skirtus valstybės pinigus padalins tiek federacijoms, tiek ir sportininkams.
„Jei tos pataisos bus priimtos, tai šiai dienai aišku, jog Lietuvos tautinis olimpinis komitetas neteks apie 6 mln. eurų paramos, kurį galiausiai buvo skiriama tiek sportininkų finansavimui, tiek ir sporto federacijoms.
Visus slegia nežinia, nes niekas negali atsakyti nė į vieną aiškų klausimą“, – kalbėjo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Pagal iki šiol galiojantį Loterijų ir lošimo mokesčio įstatymą, loterijų bendrovės 5 proc. nuo išplatintų bilietų vertės privalo pervesti į biudžetą, o dar 8 proc. skirti paramai.
Bendrovė „Olifėja“, kurios steigėja yra LTOK, šią paramą skiria olimpiniam judėjimui.
Tačiau Seime siūlomos pataisos, kurios sudėtų abu procentus į vieną bendrą, o tuos 13 proc. būtų privalu bendrovėms pervesti į biudžetą ir tik tada išdalinti sportui.
Būtinybė veikti
„Sportininkai imasi iniciatyvos, nes mūsų negirdi ar nenori girdėti, – tikino vienas iš „Lietuvos sporto ateities forumo“ iniciatorių olimpinis vicečempionas irkluotojas Mindaugas Griškonis. – Susidariusi situacija mums kelia nerimą. Tad nutarėme nieko nelaukti ir patys ieškoti galimybių šalies sporto ateičiai sukurti“.
Tiesa, nors ir kviesti pataisų iniciatoriai, Seimo sporto ir jaunimo komisijos vadovas Virgilijus Alekna renginyje Seime taip ir nepasirodė, nors ne kartą buvo linksniuojamas kalbėjusių dėl galimybių pabandyti paaiškinti naujos reformos naudą sportui.
„Pati esu iš tos sporto šakos, kuri sunkiai sulaukdavo geresnio finansavimo, todėl puikiai suprantu, ką reiškia sporto finansavimas, sportininkų galimybė būti apsaugotam.
Nors sporte lygiosios nėra pati geriausia baigtis, tačiau šiuo atveju tai būtų geriausias rezultatas visiems mums, kurie yra tiek opozicijoje, tiek ir palaikančių pusėje“, – forumą pradėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, stengdamasi neužaštrinti galimų kampų.
Tačiau tiek sporto vadovai, sportininkai, tiek ir treneriai su medikais nebuvo nusiteikę kalbėti tik apie gražiąją ir žurnalų viršelių vertą sporto nūdieną.
Sportininkai – be socialinių garantijų
„Yra tokia istorija, kuri ne su manimi įvyko, tačiau su Lietuvos sportininku – jį, atvažiavus pas močiutę, pastaroji nusivedė į šoną ir paklausė, kada pagaliau jis normalų darbą dirbs.
Ir iš tikrųjų – juk profesionalūs sportininkai mūsų šalyje neturi jokio oficialaus atlyginimo. Liaudiškai, mes kaip mokykloje, tiesiog lankome būrelius. Taip ir aš jaučiuosi“, – tikino viena garsiausių šalies treko dviratininkių Simona Krupeckaitė.
Penkių žaidynių dalyvė liūdnai konstatavo, jog Kūno kultūros ir sporto departamentui ir jos vadovui Edžiui Urbanavičiui sugriovus Lietuvos olimpinį sporto centrą (LOSC), visa sporto šakos našta – finansai, medicina, mokslas buvo užkrauta ant federacijų pečių, tačiau didžioji jų dalis vos galus suduria ir sporto organizacijos grimzta į visišką liūną.
„Dabar neaišku, kas yra mūsų šalies sportas ir kas atsakingas už viską – dabar žiūrima į trenerį, kuris taip pat yra nežinomybėje, nes nėra oficialiai dirbantis ir taip pat galvojantis iš kur gauti pinigų.
Po to yra ir federacija, kuri priklauso nuo „mamos valstybės“ ir „tėčio – olimpinio komiteto“. Kiek bus pinigų, taip ir bus sportuojama.
Šiai dienai Federacijų niekas nekontroliuoja. Kai buvo sugriautas LOSC kalbėta, kad padidės finansavimas, federacijos turėjo galimybę geriau tvarkytis, o tiesa visiškai kita – visas sportas vis labiau smunka žemyn. Tai ar tokio modelio mums reikia?“, – piktinosi S.Krupackaitė.
„Pagaliau reikia pasakyti, kad sportininkas neturi jokių socialinių garantijų. Kodėl politikai nesiūlo darbo kodekso pakeitimų, kad sportininko stažas būtų įtrauktas į darbo stažą.
Sporto žmogus visiškai nėra apsaugotas – metų pabaigoje jis sužino, kad iš jo valstybinių stipendijų nubraukiamas privalomas sveikatos mokestis, nes valstybė, skirdama stipendijas jų nemoka.
Tuo tarpu LTOK pasistengė padaryti taip, kad jų stipendijos yra apmokestintos. Ar tai nėra vienas didžiausių nesusipratimų“, – aiškino Rio de Žaneiro olimpiados prizininkas baidarininkas šiaulietis Aurimas Lankas.
Jis su šypsena sutiko Seimo ir valdžios kalbas, jog po Loterijų įstatymo pataisų visiems sporte bus gyventi turtingiau.
„Viena didžiausių pastarųjų metų klaidų buvo KKSD panaikinimas ir veiklos perdavimas Federacijoms. Gal didžiosios sporto organizacijos ir gali kažkaip išlaikyti, mažesnės neturi profesionalų ir priverstos vegetuoti.
Čia garsiai iš valdžios tribūnų kalbama, kad finansavimas sportui žadamas didinti 38 proc. Ir tie pinigai bus skirti aukšto meistriškumo sportininkams.
Bet niekas nenori pasakyti, kad dabartinės pandemijos metu net ir 11 metų vaikas, kuris dalyvauja federacijos rengiamose varžybose, jau tapo aukšto meistriškumo sportininku. Vadinasi, ta sąvoka taip išsiplėtė, kad sunku bus sukrapštyti pinigus ir tikriems olimpiečiams“, – tikino Aurimas Lankas.
Tuo tarpu dziudo imtynininkė Sandra Jablonskytė palietė kitą skaudulį: kol kas jos gaunama LTOK stipendija yra didesnė už ministerijos mokamą.
Tačiau LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė trečiadienį paminėjo, kad pagal Seime svarstomas įstatymo pataisas, komitetas nebegalės mokėti stipendijų sportininkams.
S. Jablonskytė stebėjosi, kaip galima reikalauti medalių olimpinėse žaidynėse, čempionatuose, kai treneriai už darbą negauna nė cento. Jie priversti susirasti kitą darbą, kad galėtų pragyventi.
„Už darbą su rinktine jie negauna nieko. Kaip gali reikalauti iš žmogaus rezultato, jeigu jis nieko iš to negauna?“ – sakė sportininkė.
Ji minėjo, kad ir federacijoms iš valstybės biudžeto skirtos lėšos yra gerokai per mažos.
„Šiais metais, olimpiniais metais, dziudo federacija gavo 46 tūkst. eurų iš Švietimo ir sporto ministerijos.
Už tuos pinigus reikia surengti čempionatus, išmokėti atlyginimus dviem darbuotojams, tai kas lieka sportininkams? Už ką ruošti jaunimą? O per pandemiją viskas yra pabrangę. Kaip su tokiu biudžetu galima ruoštis žaidynėms ir siekti aukštumų?“ – teigė ji.
Lietuvą nuo fiasko Tokijo žaidynėse išgelbėjusi ir sidabrą laimėjusi penkiakovininkė Laura Asadauskaitės-Zadneprovskienės konstatavo, kad skirstant lėšas federacijoms pagrindiniu kriterijumi padarius tos sporto šakos masiškumą, tad šiuolaikinė penkiakovė neteko trečdalio finansavimo.
„Kertinis dalykas – 2017 metais sužlugdyta kelis dešimtmečius veikusi aukšto meistriškumo sporto sistema. Nebeliko pasirengimo olimpinėms žaidynėms programos, panaikintas LOSC, netekome medicinos, metodininkų, ten dirbo daug trenerių, ne visus galėjo įdarbinti“, – sakė ji.
Savo žodį tarė ir treneriai. Šmaikštumo nestokojantis disko metiko Andriaus Gudžiaus treneris Vaclovas Kidykas aiškino, kad jis tiki tais valdininkais, kurie 2017 metais sugriovė šalies sporto centrus ir dabar „siekia gero sportui“ dar didesniuose postuose.
„Nėra viskas taip ir tragiška. Važiuoji, stovi nauji stadionai, aikštynai, jaunimas turi kur sportuoti. Turiu dešimt punktų ateičiai.
Man tik labai keista, kad 2017 metais rengtos reformos metu buvo aiškinama noru griauti nusistovėjusį sovietmetį.
Neva LOSC yra dar sovietinis palikimas. Bet LOSC nėra ir nebuvo sovietinis palikimas, tai buvo jau nepriklausomos Lietuvos sukurtas centralizuotas projektas, kuris tikrai buvo naudingas.
Ką dar „gero nuveikė“ ta reforma – trenerių kategorijų galiojimą KKSD vadovas E. Urbanavičius nutarė sumažinti nuo 8 iki 4 metų.
Nejaugi dirbdamas visą dieną ir naktį aš prarandu kategoriją? Gal dėl to, kad tampu vis labiau žilas? Būtina sugrąžinti treneriams kategorijas ilgesniam laikui, o kai kada net ir visam gyvenimui.
Ir dar... Tie žmonės, kurie griovė sportą, dabar užima dar aukštesnes pareigas – tad jie dabar turi galimybę viską atstatyti, padėti sportui vėl pakilti“, – šmaikštavo Vaclovas Kidykas.
Pranašauja mirtį neįgaliųjų sportui
LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė trečiadienį forume sakė, kad komitetas 80–95 proc. finansuoja aukščiausio meistriškumo sportininkus.
Anot jos, priėmus minėtas pataisas, komitetas negalės skirti didžiosios dalies lėšų sportininkams.
„Visas pasirengimas, federacijų finansavimai, premijavimai, apdovanojimai, inventorius dubliuos su ministerijos lėšomis, o pagal įstatymą, lėšos dubliuotis negali“, – aiškino LTOK prezidentė, tikinusi, kad kol kas komiteto stipendijas gauna 109 atletai. Po įstatymų pakeitimų pinigų sportininkams neliks – jie negaus 450-950 siekiančių stipendijų.
„ Tikrai nereikia daryti reformas dėl reformos, o jau po to galvoti, kaip išgyventi“, – konstatavo D.Gudzinevičiūtė.
Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius tiesiog prapliupo nevilties monologu, tvirtinęs negalįs patikėti tuo, kas vyksta.
„Dabar noriu ne tik neįgalius, bet ir aklas bei kurčias – nes tai, kas daroma, yra siaubas. Seimo narys ir finansų komiteto vadovas Majauskas viešai pasakė, kad yra tik buhalteris, o ne sporto specialistas. Tai gal reikia pasikalbėti su sporto bendruomene, paklausti, kaip geriau.
Sakysime taip – dabar klausimų yra daug, atsakymų – nulis. Apskritai – visiškas nulis. Dabar sporto pinigai, kurie ėjo į LTOK sporto stiprinimui, jie eis į valstybę ir greitai taps ne sporto.
Jei ir toliau viskas taip bus, kaip dabar planuojama, neįgaliųjų sporto neliks – nes nė vienas mano sportininkas negauna jokios paramos iš valstybės.
Mums sako, kad gausime dvigubai, bet... Taip man niekas nepasakė – dvigubai nuo ko? Nuo valstybės skiriamų 80 tūkst. eurų ar nuo 500 tūkst. eurų, kuriuos turi Paralimpinis komitetas, bendradarbiaudamas ir paramą gaudamas iš loterijų bendrovės“, – piktinosi M.Bilius.
Jis tvirtino, kad matant dabartinį dėmesį ir finansavimą, valstybei neįgaliųjų sportas yra neįdomus.
„Valstybė sako: Europoje neįgalus sportininkas – penktas? Neįdomu“, – kalbėjo Paralimpinio komiteto vadovas.
Žada daugiau pinigų
Tuo tarpu Forume dalyvavusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtino, kad sporto finansavimo mechanizmas bus keičiamas, bet garantavo, jog finansavimas tikrai nemažės, atvirkščiai – jis bus didesnis.
„Finansavimas ne mažėja, o didėja, natūralu, kad finansavimas eina per valstybės biudžetą. Keliami tiek sportininkų, tiek ir vadovų klausimai yra žinomi, mes apie tai kalbėjome pasitarimuose po olimpiados.
Buvo sudaryta darbo grupė sporto aukšto meistriškumo modeliui bei finansavimo klausimams gerinti.
Pagrindiniai dabartinio Lietuvos sporto sisteminiai iššūkiai – prioritetų trūkumas ir didelis susiskaidymas. Ministerija identifikavo, kad biudžetą nuo 1 mln. eurų turinti sporto federacija gali susitvarkyti su visais iššūkiais“, – aiškino Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas.
Jis bandė įtikinti forumo delegatus, kad olimpines sporto šakas kitąmet turėtų pasiekti gerokai didesnis finansavimas.
„Kitąmet papildomai 2,5 mln. eurų planuojama skirti“, – teigė L. Obcarskas.
Viceministras pripažino, jog pinigai sportininkus pasiekia pernelyg vėlai, todėl ši tvarka bus keičiama.
„Garantuotai turime keisti modelį, galbūt turime sausį skirti vieną dvyliktąją biudžeto, kad lėšos ateitų operatyviai“, – svarstė jis.
