D.Rapšys trečiadienį išskrido į Berlyną, kur spalio 1-3 dienomis dalyvaus pirmajame FINA pasaulio taurės etape. Iš viso FINA iki spalio pabaigos surengs keturis etapus.
Lietuvos plaukikas Tokijo olimpiadoje savo mėgstamoje distancijose – 200 m laisvu stiliumi finale liko paskutinėje vietoje – aštuntoje.
Medalio tikėjęsis lietuvis po varžybų nusprendė pasiimti atostogų ir atsikvėpti Tenerifėje. Tačiau, kaip sako sportininkas visiškai atsigauti nepavyko.
Lietuvis teigia, kad prie olimpiados rezultatams įtakos turėjo keli veiksniai: mažas varžybų skaičius prieš olimpinės varžybas, nesugebėjimas prisitaikyti prie miego režimo Japonijoje ir per vėlai keista treniruočių metodika.
Dabar Danas koncentruojasi į keturis FINA pasaulio taurės etapus ir pasaulio čempionatą. Tačiau lietuvis atskleidė, kad dėl suspausto tvarkaraščio Europos čempionatą praleis.
– Yra žinių, kad bent jau trumpam keičiasi jūsų treneris. Kodėl priimtas toks sprendimas?
– Po olimpinių žaidynių, kadangi neišsipildėm tų planų, kurių norėjom, mano trenerė nusprendė, kad reikia poilsio. Nes iš tikrųjų labai daug metų buvo dirbama be atostogų.
O mes, sportininkai, dar esam jauni, dar turime tos sveikatos, o žmogus jau garbingo amžiaus ir jam norisi turėti kažkiek to poilsio ir atsigauti, pasisemti tokios geros energijos.
Trenerė nusprendė bent jau iki Naujų metų pailsėti. O dabar visas pareigas perėmė treneris Žilvinas Ovsiukas.
– Treniruojatės jau kita metodika?
– Jau virš mėnesio treniruojamės, viskas lyg yra ir labai panašu į buvusią metodiką. Kitą vertus, vis tiek tai nauja metodika, kadangi naujas treneris kažką paskeičia.
Manau, iš vienos pusės smagu, nes visada tos naujovės kažką keičia treniruotėse. O jau kaip bus ateityje – pamatysime.
– Laukia intensyvus tvarkaraštis. Nusimato pasaulio taurės, planetos ir Europos čempionatai. Kokie keliami tikslai?
– Jo, tų varžybų šiais metais bus labai daug. Dabar skrendame į pasaulio taurę Berlyne. Po to skrisime į Vengriją, po to į Kazanę ir į Dohą. Tai dabar tie startai bus lyg testai.
Padariau klaidą šiais metais, kadangi iki vasaros praleidau daug startų - kitą vertus, šiaip tų varžybų nelabai daug ir buvo.
O ir varžybose, kurios būdavo, neplaukiau savo mėgstamų nuotolių. Kad ir imkime Lietuvos čempionatą: mintyse sakiau – „esu kietas toje distancijoje, tai ko dar plaukti, gal geriau kokį kitą nuotolį dėl linksmumo praplauksiu“.
Tai irgi kažkiek pakišo koją, nes reikia tuos savo nuotolius pajusti – nėra taip, kad plauksiu ir viskas bus gerai.
Tai čia žiūrėsime, kokie bus laikai ir matysime, ką reikia patobulinti, ką reikia pakeisti. Po paskutinės taurės iki Europos čempionato liks trys dienos, tai mes į jį tikrai nevyksime, nes bus labai mažai atsistatymui ir pasirengimui.
O visą tą pasirengimą perkelsime į pasaulio čempionatą gruodį. Tada po planetos taurės etapų trumpam grįšime į Lietuvą ir tada kelsime sparnus į aukštikalnes.
Ten praleisime laiką besitreniruojant iki pat pasaulio čempionato.
– Kalbant apie pasirengimus - kodėl atmetėte galimybę dalyvavimą ISL varžybose ir patraukėte į pasaulio taurės etapus. Kas lėmė šį pasirinkimą?
– Labai sunku pasakyti. Iš pradžių galvojau kur važiuot – ar į ISL, ar į pasaulio taures. Pakalbėjau su komandos treneriu. Jis pasakė, kad jei dalyvausiu abejose varžybose, tai startų dienos kirsis vos ne kasdien.
Taip gautųsi, kad reikėtų kiekvieną dieną skraidyti pirmyn-atgal.
Bet dabar sužinojau, kad ISL perkėlė varžybų datas. Tai ISL dabar turi mėnesį poilsio ir prasidės tik tada, kai taurės kovos baigsis.
Jeigu šitą būčiau žinojęs, galbūt, būčiau dalyvavęs ir ten, ir ten.
– Ar nebuvo planų treniruotis užsienyje?
– Kaip ir buvo tie planai. Bet vėlgi, tie, kas yra stipriausi savo nuotolyje, tikrai nepuola dalintis savo metodika.
Taip tikrai niekada nebus, kad aš noriu su šituo plaukiku plaukti ir dabar nuvažiavęs pas jį ir plauksiu.
Kol kas pasirinkau treniruotis labiau Lietuvoje, nes ir taip labai mažai čia būnu, o ateityje žiūrėsime.
– Po olimpinių žaidynių instagrame buvo galima matyti, kad praleidote nemažai laiko ispanų Tenerifėje. Norėjote „prasivalyti“ smegenis, jas perkrauti? Ir kiek laiko tam reikia?
– Nesakyčiau, kad labai įspūdingai ir pailsėjau, nes yra toks labai dvejopas jausmas. Tu baigi pasiruošimo ciklą, atrodo, kad viskas baigta. Norisi nuo visko atsiriboti, pailsėti. Bet tu negali apie nieką negalvoti, nes tu jau turi rengti planus ateinančiam pasirengimo varžyboms ciklui.
Ir gaunasi, kad visą laiką esi tokioje įtampoje, nes pats nežinai, kas bus. Ar čia trenerė dar treniruos, ar netreniruos, tus tas ar to nebus.
Tai fiziškai šiek tiek atsigavau, bet psichologiškai įtampa jaučiasi.
– Po olimpiados minėjote, kad analizuosite savo pasirodymą ir ieškosite, kas buvo ne taip. Tai ar atlikote tą analizę?
– Dabar net negaliu pasakyti. Visi išėjo atostogauti, visi norėjo atsiriboti. Kaip aš matau, visi jau buvo taip pavargę, kad niekas nieko nenorėjo.
Net mūsų masažistė ir dabar nebenori realiai su mumis būti. Kai kam gali atrodyti, kad visur keliauju, kažkur būnu, kažką pamatau – kaip „faina“.
Bet realiai tai yra juodas darbas. Tu visą laiką keliauji, nematai namų, sėdi savo kambaryje ir po penkias valandas per dieną pompuoji baseino vandenį į priekį ir atgal.
Tai kai visi išsiskirstė, po kažkie laiko pradėjau sakyti, jog „jau reikia visiems rinktis“, o visi nori dar ilsėtis.
Tad dėl to ir sunku daryti olimpiados analizę – vienas to padaryti negaliu, nes galutinį rezutatą lėmė daugelis faktorių.
Kaip jau sakiau – ir varžybų buvo mažoka, gal per vėlai pradėjome keisti treniruočių metodiką, miego problemos.
Nuo pat atvykimo į Japoniją visiškai nepavyko aklimatizuotis: pagauti tą miego ritmą. Lyg vieną dieną jau geriau, kitą dieną – vėl negerai. Tai realiai dvi su pusė savaitės iki olimpiados miegodavau tik po 3-4 valandas. Ir žinote, kai pamiegi tiek mažai, visą dieną išbūti ir dar treniruotis – tai visiškas ragas.
Tai bus man pamoka – būtina didžiausią dėmesį skirti į atsissatymą po treniruočių.
Nes kiek aš turėjau startų Azijos šalyse, tai vis negalėdavau kaip reikiant išsimiegoti. Absoliučiai nė karto nepavyko. To reikėtų išmokti.
