Jis kartu su plaukiku Edgaru Mataku ir Lietuvos aklųjų riedulio (golbolo) rinktine praėjusią savaitę pasibaigusioje paralimpiadoje pasidabino bronzos medaliais.
Vis dėlto Lietuvą visame pasaulyje garsinusių sportininkų veidai, išgirdus klausimą apie numatomas premijas, neslepia nusivylimo.
Visiems bronzą Tokijuje iškovojusiems neįgaliesiems sportininkams yra numatyta skirti po 6120 eurų premiją. Tuo tarpu Tokijuje besivaržiusiems olimpiečiams už bronzos medalį buvo planuota skirti po 45 tūkst. 760 eurų premiją.
Premijų už bronzos medalį skirtumas siekia kiek daugiau nei septynis kartus.
Pasak aukščiausiųjų valdžios institucijų, toks skirtumas yra dėl per daug netolygios olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse besivaržančių sportininkų konkurencijos.
Tačiau patys į Lietuvą bronzos medalius parvežę paralimpiečiai kalba kitaip.
„Žinoma, kad labai skaudu. Darbo atiduodame lygiai tiek pat, o gauname septynis kartus mažiau. Tai yra didžiulė nelygybė.
Paralimpinėse žaidynėse susirinka geriausi pasaulyje sportininkai, tai kodėl konkurencija yra mažesnė? Mes vis tiek turime nugalėti stipriausius pasaulyje sportininkus. Nejaugi tai yra mažesnė konkurencija?
Situaciją vertinu blogai. Atiduodame labai daug. Tikiuosi, kad kiti nesupyks, bet sportas yra mūsų darbas, todėl norisi gauti atlygį už viską, nes tai yra Lietuvos garsinimas.
Stengiamės ir dirbame ne vienerius metus, todėl norėtųsi tam tikro atsako iš valstybės“, – samprotavo dziudo imtynininkas O.Bareikis.
Priešingai nei olimpiečiai, bronzos medalį iškovoję paralimpinės rinktinės nariai liko ir be rentos, kuri yra numatyta tik pirmosioms dvejoms paralimpinių žaidynių vietoms.
Tuo tarpu olimpiečiams rentos skiriamos ir visas tris užimamas vietas.
„Renta padėtų labai ruoštis ateities startams. Esu dirbantis, dirbu visas aštuonias valandas, todėl labai sunku suderinti darbą ir treniruotes bei šeimos buitį. Ta renta pagelbėtų.
Ji padėtų ne tik sportui, bet ir sveikatos gerinimui, nes šiuo metu būna sunku išsigydyti traumas. Kai dirbi ir sportuoji net nėra laiko eiti pas gydytojus. Manau, kad toji renta labiau pralaisvintu rankas ir leistų dar labiau save skirti sportui“, – kalbėjo O.Bareikis.
Dziudo imtynininkui pritarė iš Lietuvos golbolo rinktinės kapitonas Marius Zibolis.
Jis tikina, kad Ukrainos sportininkai, su kuriais aklųjų riedulio rinktinės kapitonas palaiko šiltus ryšius, savo šalyje gauna vienodo dydžio premijas, kaip ir olimpinėse žaidynėse apdovanojimus iškovoję sportininkai.
„Tikiuosi, kad po šių paralimpinių žaidynių pagerės situacija. Tikrai įdedame daug darbo, treniruočių, kad iškovotume medalius. Norisi, kad nebūtų tokio didelio skirtumo tarp neįgaliųjų ir sveikųjų premijų. Norisi lygybės.
Prieš paralimpines žaidynes teko bendrauti su ukrainiečiais ir jie teigė, kad jų neįgaliųjų premijos yra lygios sveikiesiems. Mus apie tai belieka tik pasvajoti“, – teigė M.Zibolis.
Nusivylimo savo balse neslėpė ir bronzos medalį Tokijuje iškovojęs plaukikas Edgaras Matakas.
Šiais metais tris kartus Europos plaukimo čempionu tapęs 22-ejų sportininkas pyktelėjo ant žmonių, kurie teigė, kad konkurencija neįgaliųjų sporte yra per maža.
Taip manančius plaukikas pakvietė išbandyti šią sporto šaką su juodais akinukais.
„Norisi, kad premijos būtų vienodos. Dėl ko mums tada stengtis? Dėl ko treniruotis? Dėl savęs? O kas bus toliau? Kas bus ateityje, jei premijos tokios mažos, kam tada išvis atsiduoti sportui?
Man 22-eji metai. Plaukimas yra vienintelis mano darbas ir aš norių iš jo užsidirbti ir pragyventi. Nuo ryto iki vakaro visas laikas yra praleidžiamas baseine.
Už tris Europos čempionato aukso medalius kartu sudėjus gavau apie 5 tūkst. eurų premiją, už paralimpiadą turėčiau gauti apie 4 tūkst. eurų, tai kur čia yra teisybė? Dėl ko reikia aukotis? Dėl ko reikia stengtis?
Tie, kurie sako, kad konkurencija yra per maža, tegul ateina į baseiną, uždėsiu juodus akinukus ir tegul pabando praplaukti, pažiūrės, koks bus jausmas“, – samprotavo E.Matakas.
