„Turime padėkoti visiems sportininkams, kurie kovojo Tokijuje, kurie siekė medalių. Tačiau žiūrint į rezultatus, tenka konstatuoti, kad apima liūdesys. Vieną medalį Lietuva namo buvo parsivežusi tik iš 1996 metų Atlantos olimpiados. Na kaip vieną...
Lietuvos krepšinio rinktinė jų atsivežė 12, tačiau tai buvo viena bronza. Man tikrai liūdna, o kaip apmaudu ir liūdna turi būti patiems atletams, kurių viltys taip ir neišsipildė, nes tiek koronaviruso pandemija, tiek ir sportą žlugdžiusios sporto medicinos reformos padarė savo juodą darbą“, – kalbėjo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Didžiausia suma – penkiakovininkei
Į Tokiją tiek paskubomis, tiek ir žinant savo tikslus lagaminus krovėsi bei olimpinėse arenose prakaitą liejo 42 mūsų atstovai, tačiau tik penkiakovininkei Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei pavyko namo sugrįžti su medaliu – ji po 2012 metų Londono žaidynių aukso Tokijuje džiaugėsi sidabru.
Sportininkei už šį pasiekimą Vyriausybės sprendimu atiteks 61 tūkst. eurų premiją.
Kiti atletai liko arba ties kvalifikacijos riba, arba iki apdovanojimų pritrūko jėgų ar sėkmės. Lietuvoje oficialiai pripažįstamos olimpinėmis prizinėmis vietomis 1-8 pozicijos, tad iš 42 sportininkų valstybė premijomis apdovanos 10 atletų.
Pagal 2000-ųjų rugpjūčio 16-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl didelio meistriškumo sportininkų ir kitų rinktinės narių skatinimo“ ir jo 2019 metų balandžio 30-osios pakeitimus, piniginėmis premijomis skatinami mūsų šalies olimpiečiai, žaidynėse iškovoję 1-8 vietas.
Numatyta, kad už aukso medalį Tokijuje individualios sporto šakos atletas turėjo gauti 121 tūkst. 960 eurus, už sidabrą – 61 tūkst. eurų, o už bronzą – 45 tūkst. 760 eurų.
Lietuva taip pat numačiusi premijas ir už žemesnes vietas olimpinėse žaidynėse: ketvirtoji įvertinta 24 tūkst. 400 eurų, penktoji – 18 tūkst. 320 eurais, šeštoji – 12 tūkst. 200 eurų, septintoji – 9160 eurais, o aštuntoji – 6120 eurais.
Mūsų šalis gali pasidžiaugti tik vienu medaliu, tačiau 4-8 vietas laimėjo dar devyni atletai: irkluotojos Donata Karalienė ir Milda Valčiūkaitė porine dviviete valtimi finale finišą kirto 4 vietoje, dviratininkės treko atstovės Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė komandiniame sprinte užėmė 5 vietą, irkluotojas Mindaugas Griškonis bei disko metikas Andrius Gudžius tenkinosi 6 vietomis, ieties metikė Liveta Jasiūnaitė ir penkiakovininkė Gintarė Venčkauskaitė užėmė 7-ąsias vietas, o plaukikas Danas Rapšys 200 metrų laisvuoju stiliumi buvo aštuntas.
Iš viso Lietuva premijoms už sėkmingą pasirodymą Tokijo olimpiadoje sportininkams turės atseikėti 195 280 eurų. Dar 97 640 eurų bus skirta atletų treneriams.
„Keista, kad naujame Vyriausybės potvarkyje ir kartu sporto įstatyme dingo nuostata, kad be trenerių premijos turėtų priklausyti ir medikų komandai, kurie dirbo žaidynėse su atletais. Tai dar viena bėda, kuri atsirado sugriovus turėtą gerai funkcionavusią Lietuvos sporto mediciną ir jos centrus“, – kalbėjo LTOK vadovė.
D.Gudzinevičiūtė net nebandė lyginti Tokijo ir kitų buvusių žaidynių skirtas premijas, tikindama, kad šiuo atveju viskas atrodys „slogiai“.
2012 metais Londono olimpiadoje Lietuvos sportininkai susikrovė nemenką premijų kraitį – tuomet litais Vyriausybė už penkis medalius bei prizines vietas iki 8 pozicijos išmokėjo 3 mln. 260 tūkst. litų arba 944 161 eurą.
Solidžiai atrodė ir valdžios padėka sportininkams už 2016 metų Rio de Žaneiro žaidynes: už keturis medalius ir 4-8 vietas Vyriausybė iš viso geriausiems atletams ir personalui atseikėjo 795 015 eurų.
Tad Tokijo premijinis kraitis šįkart atrodo itin skurdžiai, nors kasmet bazinė socialinė išmoka, pririšta prie premijos dydžio, vis didėja.
Jei 2016-siais už pirmąją vietą žaidynėse Brazilijoje mūsų šalis pagal Vyriausybės potvarkį turėjo čempionui atseikėti 115 850 eurų, tai už Tokijo auksą Lietuvos sportininkas būtų gavęs jau 121 960 eurų.
Dar apdovanos ir LTOK
Pagal dar nuo 2000 metų besitęsiančią tradiciją, olimpiečius apdovanoja bei pagerbia ir LTOK. Būtent nuo 2000 metų Lietuvos sportininkai, lipę ant pakylos, yra pamaloninami automobiliais.
„Dar negaliu pasakyti, kokios LTOK padėkos bus sportininkams už 2-8 vietas Tokijuje, nes tą spręs olimpinio komiteto Vykdomasis komitetas.
Jis rinksis tik rugsėjo viduryje. Tačiau žinoma, greičiausiai, bus siūloma penkiakovininkei Laurai Asadauskaite-Zadneprovskienei skirti mūsų rėmėjo „Toyota-Lexus“ automobilį.
Dėl piniginių premijų ar kažkokių paskatinimų, reikia sulaukti Vykdomojo komiteto posėdžio – nuomonių tikrai bus daug“, – kalbėjo LTOK vadovė D.Gudzinevičiūtė.
Sidnėjaus olimpiados čempionė D.Gudzinevičiūtė labai atsargiai vertino mūsų olimpiečių pasirodymą Tokijuje – nesiryžo įvardinti nė vieno sportininko, kurio rezultatai būtų ją pradžiuginę.
„Dar analizuosime, sulauksime visų suinteresuotų organizacijų išvadų, pateiktų tam tikrų analizių. Kol kas plika akimi matyti, kad beveik visi olimpiečiai Tokijuje startavo ir rodė blogesnius rezultatus nei jų asmeniniai rekordai.
Išskyrus plaukikę Kotryną Teterevkovą, kuri sugebėjo pagerinti turėtą asmeninį rekordą. Tuo pasakyti nieko nenoriu, nesumenkinu nė vieno mūsų sportininko rezultato, bet optimizmui taip pat nėra pagrindo“, – aiškino D.Gudzinevičiūtė.
Sportinikams – stipendijos ir galima renta
Vienkartinės valstybės numatytos premijos – tai dar ne viskas, ką olimpiečiai gauna už sėkmingus pasirodymus žaidynėse.
Valstybė po Tokijo taip pat skirs ir stipendijas geriausiems, kurios bus mokamos kas mėnesį.
Tačiau stipendijas galės gauti ne tik 1-8 vietas Japonijoje užėmę Lietuvos atstovai, o olimpinėse žaidynėse nuo 1 iki 16 vietos iškovoję atletai.
Sporto įstatymo 24 straipsnyje nurodyta, jog aukštus laimėjimus sporte pasiekusiems sportininkams yra skiriamos valstybės stipendijos.
1–3 vietą olimpiadoje užėmę sportininkai stipendijas gaus kas mėnesį tol, kol tęsia savo aukšto meistriškumo karjerą.
Už 1-ąją vietą olimpinėse žaidynėse kas mėnesį valstybė pasižadėjusi skirti 1 080 eurų stipendija.
2–3 vietas žaidynėse iškovoję sportininkai gaus 920 eurų stipendiją.
Nuo 4 iki 16 vietos užėmę olimpiečiai stipendijas gaus 4 metus nuo laimėjimo dienos: 4 iki 8 vietas Tokijuje iškovoję atletai kas mėnesį džiaugsis 840 eurų stipendija, 9–12 vietas – 680 eurų, o 13–16 vietas – 600 eurų parama.
Ir tai dar ne viskas. 1–3 vietas olimpinėse žaidynėse užėmę sportininkai net ir po karjeros pabaigos galės gauti valstybinę rentą.
Sporto įstatymo 25 straipsnis apibrėžia, už kokius sportininko pasiekimus ji yra skiriama. Pagal jį, olimpinių žaidynių 1–3 vietų laimėtojams yra skiriama 27 bazinių socialinių išmokų dydžio renta per mėnesį – tai yra šiai dienai L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė gali tikėtis 1080 eurų rentos.
