„Sporto įstatymo pakeitimai, visų pirma, buvo reikalingi tam, kad jie atlieptų Konstitucinio Teismo nutarimą dėl Sporto rėmimo fondo ir tą būtina sutvarkyti, jeigu norime neprarasti dalies sporto finansavimo“, – penktadienį žurnalistams sakė jis.
„Įstatymo pakeitimai tikrai neatsako į visus klausimus. (...) turbūt svarbiausias momentas ir šios diskusijos esmė – kad turi atsirasti sporto strategija, plėtros programa, kuri atsakytų ir nuramintų sporto bendruomenę, visuomenininkus, kurie užsiima sporto populiarinimu dėl kol kas įstatymo redakcijoje neatsakytų klausimų“, – pridūrė patarėjas.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda penktadienį kartu su sporto federacijų vadovais, olimpiečiais, švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene aptarė sporto problematikos klausimus.
„Įstatymas jau pateiktas Seimui ir atidaryti tokie straipsniai, kokie atidaryti. Kadangi tikrai ne į visus klausimus dar atsakyta, ir šiandien susitikimo metu kalbėta, kad nacionalinė pažangos, plėtros programa sportui galėtų padėti į tuos klausimus atsakyti ir jie galėtų būti išspręsti vėliau, išsprendus dabar degančią problemą – Konstitucinio Teismo nutarimą dėl Sporto rėmimo fondo“, – kalbėjo P. Baltokas.
Konstitucinis Teismas pernai rudenį antikonstitucinėmis pripažino Sporto įstatymo nuostatas, kurios Sporto rėmimo fondui iš anksto numatė fiksuoto dydžio finansavimą, įtvirtinant jo konkretų lėšų dydį kaip tam tikrą procentinę dalį nuo akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką ir loterijų ir azartinių lošimų mokesčio dalies.
Sporto įstatymo pakeitimais, kurie pavasarį Seime priimti nebuvo, suplanuotos ir kitos permainos – numatoma nuo 7 iki 14 mln. didinti finansavimą aukšto meistriškumo sportui, taip pat suplanuotos didesnės valstybės stipendijos sportininkams, išplečiant gaunančiųjų ratą.
Pavasarį Seime atmestas Sporto įstatymo pakeitimo projektas, kuriame planuotos permainos, susijusios su aukšto meistriškumo sportininkais.
Šalyje šiuo metu kalbama apie sporto finansavimo, sportininkų rengimo sistemos pasikeitimus.
Apie būtinybę pertvarkyti aukšto meistriškumo sportininkų rengimą aktyviau imta kalbėti po Tokijo olimpinių žaidynių. Jose Lietuva laimėjo vieną medalį – Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė iškovojo sidabrą.
