27-erių japonui Kotaro Hisadai nereikia vertėjavimo programėlės – jis viską skaito lietuviškai. Ir kalba lietuviškai.
„Specialiai olimpinių žaidynių nežiūriu, tačiau skaitau keletą lietuviškų portalų, tad ten ir paskaitau naujienas apie Lietuvos sportininkus“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo mūsų šalį prieš keletą metų įsimylėjęs K.Hisada.
Jis vieną dieną viliasi tarp naujienų pamatyti ir žinią apie Lietuvos sportininkų triumfą.
„Pasakyti, ar nors vienas lietuvis laimės, negaliu, bet tikrai norėčiau, kad Lietuva iškovotų medalių“, – teigė Kotaro.
Pyktį žadina neteisybė
K.Hisada mielai pasidalintų patarimais su Lietuvos sportininkais ar sirgaliais, ką būtina pamatyti ir nuveikti Tokijuje, tačiau dėl COVID-19 pandemijos žaidynės vyksta už uždangos.
Arčiausiai paprasti Tokijo gyventojai su olimpinių žaidynių sportininkais ar žurnalistais susidūrė prieš atidarymo ceremoniją – išsirikiavę prie tvorelės fotografavo, sveikino ir mojavo atvykusiems.
Jie akimis palydi pravažiuojančius Tokijo olimpiados logotipu pažymėtus autobusus ar taksi automobilius, o kartais skubėdami į darbą prasilenkia gatvėje tarsi su įprastais praeiviais. Ir nors būnant Tokijuje japonai neatrodo nepatenkinti olimpinėmis žaidynėmis, apklausos rodo, kad net 87 procentai jų įsitikinę, kad ši sporto šventė šalyje išpūs COVID-19 atvejų skaičių.
Kol kas baimė turi pagrindo, nes vykstant olimpinėms žaidynėms Tokijuje jau tris dienas iš eilės fiksuojamas užsikrėtimų rekordas. Štai ketvirtadienį buvo patvirtinti 3865 nauji atvejai. Koronavirusu jau užsikrėtė 225 olimpinę akreditaciją turintys asmenys, o tarp jų ir viena ryškiausių šuolių su kartimi žvaigždžių Samas Kendrickas iš JAV.
„Labai gaila, bet daug japonų nusiteikę prieš olimpines žaidynes. Daug kas nenorėjo žaidynių, nes bijojo koronaviruso. Tai šiek tiek liūdina.
Man sunku pasakyti, reikia jų ar ne, bet sutinku, kad jos turi vykti. Juk įdomiau, jei įvyksta tokios žaidynės, juolab kad ir sportininkai ilgai ruošėsi. Jiems tai labai svarbu“, – svarstė K.Hisada.
Pagrindinė japonų nepasitenkinimo priežastis – tai neteisybės jausmas.
Nors olimpinėse žaidynėse itin griežtas COVID-19 protokolas taikomas ne tik sportininkams, bet ir čia atvykusiems dirbti.
Vietinių tai tarsi neliečia – jie nėra įleidžiami į arenas, o sirgalius pakeitė tų pačių sporto šakų atstovai. Tokijo gyventojams galioja kitos taisyklės, tai ir tampa pykčio priežastimi.
„Dabar Tokijuje yra ekstremalioji padėtis. Japonijos valdžia apribojo įvairiausias sritis, tarp jų ir renginius.
Paprastiems japonams nustatyta daug ribojimų, jie turi atsisakyti daugelio dalykų. O čia pat vyksta olimpiada.
Žmonės tiesiog ėmė pykti, nes jiems taikomi apribojimai, o olimpinėms žaidynėms – ne“, – paaiškino K.Hisada.
Laukia savo skiepo
Kotaro draugai stebisi išgirdę, kad jis kalba lietuviškai. Stebina ir jo noras išmokti mažos šalies kalbą.
K.Hisada nėra didelis sporto gerbėjas. Jo ryšys su Lietuva labiausiai atsiskleidžia per pačią kalbą ir pažintas vietas.
„Lankiausi daugiau nei 20 kartų, tiksliai jau nežinau, nes tikrai daug“, – sakė K.Hisada.
Paklaustas apie mėgstamiausią vietą Lietuvoje atsakė iškart: „Vilniaus senamiestis.“
Kelionių bus ir daugiau. Kotaro planuoja vėl aplankyti Lietuvą, bet laukia, kol aprims COVID-19 pandemija ir sumažės ribojimų.
„Jeigu galėsiu, norėčiau atvykti šiais metais, bet tai priklauso nuo to, ar būsiu pasiskiepijęs. Japonija dar neatvėrė sienų ir reikia izoliuotis. Po kelionės grįžus į Japoniją vėl lauktų izoliacija.
Jeigu pavyktų keliauti be jos, tuomet greit apsilankyčiau Lietuvoje“, – paaiškino K.Hisada.
Skiepų klausimas Japonijoje – jautrus. Iki olimpinių žaidynių pradžios likus mėnesiui Japonijos valdžia paskelbė, kad per vieną dieną sugebėjo vakcinuoti milijoną žmonių. Skaičius – įspūdingas, tačiau Japonijoje gyvena daugiau nei 126 milijonai gyventojų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Japonijoje visiškai paskiepyta tik 8 proc. gyventojų.
Mokytis buvo sunku
Kotaro vardo reikšmė – vyras, kuris turi plačią širdį, tad aišku, kaip japono gyvenime atsirado vietos už 8100 kilometrų esančiai Lietuvai. Susižavėjęs lietuvių kalba jis kone iš karto ir užsibrėžė tikslą išmokti kalbėti.
„Ją išmokti labai sunku. Dabar dažnai turiu sunkumų dėl žodžių ir kirčiuočių. Bet jei yra proga kalbėti lietuviškai, naudojuosi ja. Paskaitau lietuviškų naujienų, turiu draugų iš Lietuvos, dar turiu „YouTube“ kanalą, kur kalbu lietuviškai“, – pasakojo Kotaro, prieš tai paprašęs, kad interviu vyktų būtent lietuvių kalba.
Kai kada jam prireikia mintyse paieškoti žodžių, tačiau apie jo lietuvių kalbos žinias viską pasako labai iškalbingas faktas. Pasakodamas, kaip susipažino su Lietuva, K.Hisada pradėjo sakyti „keturis metus“, bet staiga nutilo ir pasitaisė į „ketverius“. Dažnas lietuvis net nesusimąsto, kad teisinga yra antroji forma.
Į Lietuvą jis atvyksta lietuvių kalbą mokėdamas vis geriau.
„Kai gyvenau Lenkijoje, labai labai dažnai lankiausi Lietuvoje – beveik kiekvieną mėnesį“, – pasakojo K.Hisada.
Lenkiją jis paminėjo neatsitiktinai. Ir K.Hisados meilės Lietuvai istorija prasidėjo nuo vizito iš kaimyninės šalies. Kotaro iš Japonijos į Lenkiją atvyko studijuoti rusų filologijos.
Bet kodėl jis susižavėjo Lietuva?
„Pirma priežastis paprasta – įdomu žinoti apie tokią mažą šalį. Norėjosi savo akimis pamatyti jūsų šalį, todėl čia ir ėmiau lankytis, – pasakojo K.Hisada. – O antra priežastis – lietuvių kalba labai įdomi. Tai ne tik viena seniausių kalbų pasaulyje, bet ir labai originali. Daugiau tokių panašių kalbų nerasi.
Labai norėjau išmokti originalią lietuvių kalbą.“
K.Hisada yra girdėjęs ir apie Latviją, tačiau šios šalies kalba jam neįsiminė: „Lietuvių kalba man dėl kirčiuočių skamba įdomiau. Ji skamba tarsi muzika, o latvių atrodo šiek tiek šiurkštesnė“, – sakė japonas.
Jis domėjosi ir lietuvių istorija – skaitė vaikišką knygą, kurioje viskas paprasčiau, tačiau dėl painių įvykių ir daugybės datų įsidėmėti detales buvo sudėtinga.
K.Hisada išbandęs ir lietuvišką virtuvę.
„Esu valgęs cepelinus ir man labai patiko. Šaltibarščiai šiek tiek nustebino pirmą kartą, bet jau esu tokią sriubą matęs Lenkijoje. Ten ji vadinasi „Chlodnik litevski“, – nusijuokė K.Hisada.
