Atsakyti į tai labai nesudėtinga – belieka Tokijo olimpiadoje atmerkti akis ir politinių žaidimų bei skandalų paveikslas nusitapo tarsi tobulas japoniškas nihonga. Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) visais būdais vengia Rusijos klausimo – tema greitai kišama į stalčius, rakinama seifuose, bet akivaizdžių ženklų nuo esančių Tokijuje nepaslėpsi.
Kaip ir neįtikinsi sportininkų iš valstybių, kurių antidopingo agentūros nedirba ranka rankon su valstybės pareigūnais ir nekeičia dopingo mėginių per specialiai įrengtą skylę sienoje.
44 medaliai – 12 aukso, 19 sidabro ir 13 bronzos – tokį kraitį Tokijo olimpinėse žaidynėse jau susišlavė rusų sportininkai, kurių vėliava yra „uždrausta“. Šį žodį būtina rašyti kabutėse, nes realybė gerokai skiriasi nuo dokumentuose įrašytų reikalavimų.
Tokijuje tribūnose matyti Rusijos vėliavos, aidi ir šūksniai „Ru-si-ja“. Ko negali padaryti dėl COVID-19 draudimų neatvykę sirgaliai, atlieka rusų rinktinės personalas ar tuo metu nesivaržantys sportininkai.
Suvaržymai kelia šypseną
Olimpinių medalių lentelės penktojoje vietoje – ROC trumpinys. Nuo čia ir galima pradėti stebėtis, kaip dėl dopingo sistemos į olimpines žaidynes „nepakviesta“ Rusija visgi čia puikuojasi savo vardu, o po ROC vėliava susibūrė daugiau nei 300 sportininkų.
Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA) reikalavo gerokai griežtesnės bausmės, bet su metais IOC taisyklės tik skystėjo. Tokijo olimpinėse žaidynėse ant atributikos gali atsirasti žodis „Rusija“, bet prie jo būtina pridurti „neutralus sportininkas“. Alus. Nealkoholinis.
Sportininkai – ne Rusijos, o Rusijos olimpinio komiteto (ROC). Vėliavos nėra, bet vargu, ar ROC logotipą supainiosite su kitos šalies: olimpiniai žiedai, o virš jų – rusenanti olimpinė ugnis, nudažyta Rusijos vėliavos spalvomis.
Rusijos spalvomis puošiasi ne tik atvykę žurnalistai. Kai Danas Rapšys prieš 200 m plaukimo laisvuoju stiliumi finalą įžengė į baseiną, dėvėdamas Lietuvos rinktinės aprangą, įžygiavo ir Martinas Maliutinas – Rusijos olimpinio komiteto sportininkas. Jis dėvėjo ROC aprangą: balta, mėlyna, raudona.
Kiekvieną kartą kai rusai iškovoja medalius, sirgaliai ant nugalėtojų pakylos mato Rusijos vėliavą – ne įprastai plevėsuojančią ore, bet šalies spalvas puikiai atspindi ir aprangos. Jeigu savo spalvomis gali džiaugtis lietuviai, tai rusai – taip pat.
Sakyti, kad olimpinėse žaidynėse nėra Rusijos – tolygu painiuose žaidynių labirintuose vaikščioti užsimerkus, nes kitaip neįmanoma nepastebėti šios šalies atributikos.
Rusijos spalvos būtų dar ryškesnės, jeigu ne dėl COVID-19 įvestas draudimas atvykti aistruoliams. Tuo buvo galima įsitikinti Pjongčango žiemos žaidynėse.
Rusų sportininkai labiausiai pyksta, kad po pergalių negali girdėti savosios šalies himno. Nė vienas nesipiktina aukščiausiu šalies vadovų lygiu kuruota dopingo sistema ar faktu, kad Rusija iki šiol iki galo nepripažino kaltinimų.
Rusija stengėsi, kad auksą iškovojusiems sportininkams Tokijo žaidynėse skambėtų sovietų laikų ir kariniuose paraduose naudojama „Katiuša“. Kilus milžiniškam nepasitenkinimui buvo nuspręsta jos neleisti, bet IOC suteikė teisę groti Piotro Čaikovskio kūrinį „Koncertas pianinui Nr. 1“.
Baudė ne iškart
Rusijos laisvė olimpiadose jaučiama sulig kiekvienais metais. WADA šaliai uždaryti olimpinius vartus reikalavo dar prieš Rio de Žaneiro žaidynes.
2016-aisiais visas pasaulis drebėjo nuo pranešimų apie pagal programą dopingą vartojančius šalies lengvaatlečius, tačiau tuomet būtent IOC išgelbėjo Rusiją.
WADA dar prieš žaidynes paskelbė, kad „be jokių abejonių“ Rusijos antidopingo agentūra (RUSADA), Sporto ministerija, Rusijos federacijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) ir Rusijos nacionalinių komandų sporto pasiruošimo centras „veikė kartu, saugant dopingą vartojančius Rusijos sportininkus“ per „valstybės valdomą sistemą“. Jau tada pasaulis žinojo, kad Rusijoje teigiami dopingo mėginiai „netikėtai“ dingdavo.
Rio de Žaneire Rusijos rinktinė turėjo 278 sportininkus, o 111 atletų dėl dopingo skandalo liko už borto. Neutraliais sportininkais iš Rusijos tuomet tapo tik lengvaatlečiai, kuriems reikėjo gauti specialius leidimus varžytis.
Tarptautinis paralimpinis komitetas Rusijos sportininkus pašalino be jokių skrupulų.
Po žaidynių pasaulis sužinojo dar daugiau šokiruojančių detalių apie Rusijos dopingo programą, kurią šalis neigė visais įmanomais būdais, tradiciškai kaltindama Vakarus pramanais.
Faktai apie tai, kas dėjosi Sočio olimpinėse žaidynėse ne visada tilpo į vaizduotę, o galiausiai ir virto dokumentine juosta apie dopingą „Icarus“. Pasaulis netgi išvydo dopingo mėginių sukeitimo schemą ir gerai paruoštą patalpų išplanavimą su slaptu kambariu.
Tad trauktis nebuvo kur – 2018 metų Pjongčango olimpinėse žaidynėse buvo uždrausta Rusijos vėliava, himnas, šalies pavadinimas, o sportininkai virto „olimpiniais sportininkais iš Rusijos“.
Rado būdų apeiti
Kiekvienas rusų žingsnis Pietų Korėjoje buvo stebimas akylai, tačiau Rusija nevengė demonstruoti pasitikėjimo savimi.
Lrytas.lt lankėsi ir Pjongčango žaidynėse, kur tradiciškai buvo įrengti vadinamieji „rusų namai“. Apie tai galite skaityti čia.
Olimpinėse zonose įvairios šalys sukuria savotišką šalies tradicijų burbulą, kur kviečia apsilankyti sirgalius.
Rusijai teko savo namus perkelti už specialios zonos, mat kitaip nebūtų galima pardavinėti krūvos Rusijos spalvų šalikų, kepurių, atvirukų, ženkliukų ar tų pačių vėliavų. Tuomet visi „Sporto namų“ darbuotojai šypsodavosi ir traukdavo šalin, išgirdę žodį dopingas.
Viską akylai prižiūrėjo ir Vladimiro Putino portretų galerija.
Pjongčange rusai neišvengė ne tik dopingo skandalų – slidinėjimo varžybose buvo iškelta bolševikų vėliava su Lenino atvaizdu. Rusų sirgaliai ramiai į tribūnas tempė ir Rusijos vėliavas.
Rusų žurnalistai atvirai kalbėjo, kad dopingo skandalas – Vakarų politinis žaidimas ir buvo įsitikinę – greitai viskas baigsis.
Elgesį vadina miglos pūtimu
Ir iš tiesų – jeigu viskas klostysi pagal Rusijos planą, 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse viskas grįš į senas vėžes. Rusai po Rusijos olimpinio komiteto vėliava dar bursis ir 2022 metų Pekino žiemos žaidynėse, nors draudimas turėjo galioti ilgiau.
Tiesiog pakeliui į Japoniją sporto pasaulio funkcionierių pyktis dėl sukčiavimo ėmė garuoti kaip lietus Tokijo kaitroje.
Pernai Sporto arbitražo teismas (CAS) perpus sumažino WADA bausmę Rusijai – nuo ketverių iki dvejų metų. WADA išreiškė didelį apgailestavimą dėl tokio sprendimo, kai už rankos pagauta valstybės remiama sukčių kontora tik švelniai gavo per nagus.
JAV antidopingo agentūros vadovas Travisas Tygartas tiesiai šviesiai kartoja, kad Tokijo žaidynėse nemato jokių ženklų, kad Rusija išties būtų baudžiama už sporto nusikaltimus.
„Mes jau matėme šį siaubo filmą, kur Rusija su valstybės remiama dopingo programa laimi, o IOC ir WADA lyderiai pučia miglą į akis, tikindami, kad Rusija – „uždrausta“, – „Washington Post“ teigė T.Tygartas.
Olimpinius vandenis sudrebino sportininkai
Rusijos klausimas Tokijo žaidynių pradžioje tarsi nebuvo keliamas: visų žvilgsniai krypo į griežtas COVID-19 taisykles, vėliau – didžiulę kaitrą ar taifūno pavojų, tačiau vandenis šią savaitę išjudino plaukimas Ryanas Murphy.
200 m plaukimo nugara varžybose 26-erių amerikietis laimėjo sidabrą ir stebėjo, kaip medaliu džiaugiasi Rusijos spalvomis išsidabinęs Jevgenijus Rylovas.
„Psichologiškai labai sunku, nes aš plaukiu varžybose, kurios net nėra švarios. Aš neturiu galimybių ruoštis olimpiadai aukščiausiu būdu ir įtikinėti sprendimus priimančius žmones, kad jų priimti sprendimai – neteisingi“, – teigė R.Murphy.
Ir netrukus plaukikas sulaukė Rusijos olimpinio komiteto reakcijos.
Dėl Rusijos kritiką olimpiadoje jau žėrė ir keturiskart olimpiadoje dalyvavusi dvivietės irkluotoja Megan Kalmoe. Amerikiečių dvivietei nepavyko patekti į A finalą. Sidabrą iškovojo rusės Viasilisa Stepanova ir Elena Oriabinskaja.
„Bjaurus jausmas su sidabru matyti įgulą, kurios čia net neturėjo būti. Didelis nusivylimas ir užuojauta kitiems A finalo dalyviams“, – „Twitter“ skelbė ji.
Vėliau sportininkė row2k.com portalui pridūrė: „Nemanau, kad jie čia turėtų būti. Čia varžėsi daug laimėti galėjusių moterų, bet jos neturėjo progos.“
Rusijos olimpinis komitetas sureagavo į R.Murphy žodžius.
„Tu turi žinoti kaip pralaimėti, bet ne visi gali. Štai ir vėl – ta pati dainelė iš senos muzikinės dėžutės apie Rusiją ir dopingą. Angliška propaganda per dėl pralaimėjimų supykusius sportininkus pila žodinį purvą ant Tokijo žaidynių. Mes jūsų neguosime. Mes atleisime silpnesniems. Dievas jų teisėjas. Jis – mūsų padėjėjas“, – skambią žinutę „Twitter“ tinkle išplatino Rusija.
Ar yra ko pasimokyti?
Iš to, kas vyksta Tokijo olimpinėse žaidynėse galima spręsti, kad Pekine Rusija jausis dar laisviau. Šįkart vaizdą keičia faktas, kad žaidynėse nėra sirgalių – kitu atveju Rusijos spalvų būtų gerokai daugiau.
Ir visa tai vyksta pasaulio akyse: daugybė švarių sportininkų nenori kalbėti šiuo klausimu, nes gerai pažįsta kai kuriuos rusų sportininkus ir nenori jų įžeisti, tačiau gilus, aštrus ir dar nė iš tolo neišspręstas sisteminio dopingo klausimas aidi gerokai per tyliai.
Pasauliui reikėjo vieno buvusio RUSADA vadovo Giorgijaus Rodčenkovo sprendimo prabilti, kad sužinotume faktus apie šalį, kuri tūkstančius sportininkų augino draudžiamų preparatų pagalba.
Dabar reikia ir suvokimo, kad niekada nesužinosime tikrųjų dopingo operacijos mastų – ar visi vartoję dopingą buvo sučiupti? Kas yra tikrosios laboratorijos sėkmės istorijos? Ką nuslėpė jau nubausta, bet vis tiek dalį informacijos sunaikinusi Rusija?
O svarbiausia – ar pasaulis gali apsisaugoti nuo modernesnės sistemos, jeigu aukščiausios sporto figūros tarsi dėl žmonių pykčio pagrūmojo pirštu Rusijai, o tada paspaudė ranką V.Putinui ir su palengvėjimu prisėdo šalia?
