Lietuvos įgulų viražai
Porinių dviviečių valčių varžybų finale D.Karalienė ir M.Valčiukaitė bus labiausiai tituluota ir labiausiai patyrusi įgula. Lietuvės visas varžoves pranoksta tiek skaičiuojant jų asmeniškai per karjerą iškovotus medalius, tiek pagal kartu pasiektus laimėjimus, tiek pagal vienoje valtyje praleistus metus.
D.Vištartaitė-Karalienė, kuriai dabar 32-eji, pirmąsias skambias pergales iškovojo dar irkluodama vienvietėje valtyje. Ji 2011 metais laimėjo Europos pirmenybių bronzos medalį, o po metų tapo Europos čempione.
Penkeriais metais jaunesnė M.Valčiukaitė tuo metu irklavo dvivietėje valtyje su Ieva Adomavičiūte. Ši įgula dar tik beldėsi į suaugusiųjų varžybas, tačiau dukart paeiliui tapo pasaulio jaunių čempione (2011 ir 2012 m.).
Perspektyvi įgula iširo I.Adomavičiūtei nusprendus mokytis JAV. Tuomet Lietuvos rinktinės treneriai į vieną valtį susodino M.Valčiukaitę ir D.Vištartaitę. Sprendimas pasiteisino su kaupu – nauja įgula jau 2013 metais laimėjo Europos ir pasaulio pirmenybių aukso medalius, 2014 metais tapo Europos vicečempione, o bendrą darbą vainikavo 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bronzos medaliai.
Po Rio de Žaneiro žaidynių D.Vištartaitė gana netikėtai baigė sportininkės karjerą, o M.Valčiukaitė vėl sėdo į vieną valtį su I.Adomavičiūte.
Sportininkės greitai suderino primirštus tarpusavio ryšius ir 2018 metais tapo pasaulio čempionėmis bei laimėjo Europos pirmenybių bronzos medalius.
Kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes taip pat iškovojo M.Valčiukaitės ir I.Adomavičiūtės įgula. Vis dėlto šis duetas dar kartą iširo, kai 2021 metų pradžioje I.Adomavičiūtė buvo diskvalifikuota dėl draudžiamų medžiagų vartojimo.
Olimpinis kelialapis niekur nedingo, bet M.Valčiukaitė liko be stiprios partnerės. Lietuvos olimpines viltis išgelbėjo grįžti į didįjį sportą nusprendusi D.Karalienė.
M.Valčiukaitė ir D.Karalienė šiais metais jau parodė, kad gali siekti aukščiausių tikslų svarbiausiose varžybose. Balandžio mėnesį Varėzėje lietuvės tapo Europos vicečempionėmis.
Čempionės baigė karjerą
Prieš penkerius metus moterų irklavimo porinių dviviečių valčių varžybose Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių aukso medalius laimėjo lenkės Magdalena Fularczyk ir Natalia Madaj.
Labiausiai tituluota pastarųjų dešimtmečių Lenkijos irkluotoja M.Fularczyk po Rio de Žaneiro žaidynių pagimdė dukrą ir baigė sportininkės karjerą, o lenkai, iširus auksinei įgulai, pamainos veteranei nerado ir šioje rungtyje net neiškovojo kelialapio į Tokijų.
Šiame olimpiniame cikle rungties lyderėmis tapo Naujosios Zelandijos irkluotojos Brooke Donoghue ir Olivia Loe. Jos per trejus metus pasaulio pirmenybėse iškovojo du aukso (2017 ir 2019 m.) bei vieną sidabro (2018 m.) medalį.
Viešpatauti porinių dviviečių lenktynėse Naujosios Zelandijos irkluotojoms sutrukdė tik 2018 metais jas aplenkusios lietuvės.
Tačiau prieš kelias savaites Naujosios Zelandijos rinktinės treneriai nusprendė persodinti O.Loe į keturvietę valtį, o nauja B.Donoghue porininke tapo Hanne Osborne.
Naujazelandiečių keturvietės eksperimentas per Tokijo žaidynes nepasiteisino. Šios šalies keturvietė nepateko į finalą. Priešingai nei ką tik sudaryta B.Donoghue ir H.Osborne dvivietės įgula.
Beje, 26-erių B.Donohue taip pat dažnai irkluoja ir keturvietėje, ir vienvietėje valtyje. Ji skirtingose rungtyse jau dešimt kartų tapo Naujosios Zelandijos čempione: dukart – vienviečių, triskart – keturviečių ir penkiskart – dviviečių.
Tarp varžovių – dviračių mėgėja ir medikė
Tokijo žaidynių finale su Lietuvos ir Naujosios Zelandijos įgulomis varžysis Rumunijos, Nyderlandų, Kanados ir JAV porinės dvivietės valtys.
Pastaruoju metu geriausius rezultatus pasiekdavo rumunės Nicoleta Ancuta Bodnar ir Simona Radiš. Šioms irkluotojoms vos po 22 metus, bet jos jau užpernai lyg viesulas įsiveržė į rungties elitą ir tapo 2019 metų pasaulio bei Europos vicečempionėmis. Tai buvo tik pradžia – tiek pernai, tiek šiemet jaunųjų rumunių duetas pasipuošė Europos pirmenybių aukso medaliais.
Olandžių Roos de Jong ir Lisos Scheenaard geriausi rezultatai – 2019 metų pasaulio pirmenybių bronza ir 2020 metų Europos pirmenybių sidabras.
Įdomu, kad 32-erių L.Scheenaard reguliariai dalyvauja neįprastose dviračių lenktynėse. Ji 2018 ir 2020 metais tapo Nyderlandų važiavimo prieš vėją čempione. Šios atskiro starto lenktynės kasmet vėlyvą rudenį arba žiemą rengiamos nuo Šiaurės jūros pučiant stipriam vėjui (varžybų data paskelbiama iki jų likus vos trims dienoms, atsižvelgus į orų prognozę), o pirmenybių dalyviams leidžiama važiuoti tik vienos pavaros dviračiu.
L.Scheenaard pernai 8,5 kilometrų nuotolį nuvažiavo per 23 min. 8 sek. Prieš lenktynes dėl Klaros audros buvo paskelbtas oranžinis pavojaus lygis, o komandų varžybos net nebuvo baigtos dėl pernelyg pavojingų sąlygų.
Abi į Tokijo žaidynių finalą patekusios Šiaurės Amerikos įgulos dar nėra iškovojusios didžiųjų turnyrų medalių. Tiesa, 36-erių amerikietė Genevra Stone anksčiau sėkmingai irklavo vienvietėje valtyje. Medikės išsilavinimą turinti ir greitosios pagalbos skyriuje dirbanti moteris laimėjo Rio de Žaneiro žaidynių sidabro medalį.
Bronzinės tradicijos
Moterų porinių dviviečių valčių varžybose Lietuvos irkluotojos pirmuosius olimpinius medalius iškovojo dar 1976 metų Monrealio žaidynėse. Jose trečiąją vietą užėmė Genovaitė Ramoškienė ir Eleonora Kaminskaitė.
Atkūrus Nepriklausomybę šios rungties varžybose lietuvės iki Tokijo žaidynių startavo tik du kartus. Tačiau abu kartus startas virto bronziniu finišu. 2000 metų Sidnėjaus žaidynės trečiąją vietą užėmė Birutė Šakickienė ir Kristina Poplavskaja, 2016 metų Rio de Žaneiro žaidynėse – Donata Vištartaitė-Karalienė ir Milda Valčiukaitė.
Tokijo žaidynių finalininkės
Lietuva: Donata Karalienė (32) ir Milda Valčiukaitė (27)
Rumunija: Nicoleta Ancuta Bodnar (22) ir Simona Radiš (22)
Naujoji Zelandija: Brooke Donoghue (26) ir Hannah Osborne (27)
Nyderlandai: Roos de Jong (27) ir Lisa Scheenaard (32)
JAV: Kristina Wagner (28) ir Genevra Stone (36)
Kanada: Gabrielle Smith (26) ir Jessica Sevick (32)
