Visi Lietuvos olimpiečiai – lyg ant delno: pažink savo šalies herojus

Ėjimas, 28 metai, Pabradė, treneris Viktoras Meškauskas.

Olimpinės žaidynės: 2016 m.

Laimėjimai: 15 vieta – 2019 m. pasaulio čempionatas (50 km ėjimas).

A.Mastianica trasoje užtrunka labai ilgai – apie keturias valandas (50 km ėjimo Lietuvos rekordas, kurį pasiekė Arturas, yra 3 val. 48 min. 24 sek.). Sekinančios varžybos kartais vyksta svilinant sunkiai pakeliamam karščiui, o A.Mastianicai labiausiai įsiminė 2019 metų pasaulio čempionatas Dohoje: „Varžybos vyko vidurnaktį, bet svilino 38 laipsnių karštis, buvo labai drėgna. Tuomet vien finišuoti, perlipti galimybių ribas buvo lyg aukščiausias pasiekimas.“ Rezultatai, pasak paties sportininko, buvo „baisūs“ – geru pusvalandžiu blogesni nei asmeniniai rekordai, bet pabradiškis džiaugėsi 15-ąja vieta.

Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) jau nusprendė, kad 50 km ėjimo rungtis po Tokijo žaidynių bus pašalinta iš olimpinės programos. „Žinoma, nusivyliau, – neslėpė A.Mastianica. – Mano rezultatai šiame nuotolyje kasmet gerėjo, bet nieko negaliu pakeisti, lieka vienintelis startas – Tokijo žaidynės. Po jų bandysiu keisti rungtį ir dalyvauti 20 km ėjimo varžybose.“

Beje, ilgesnėje – 50 km rungtyje ėjikai paprastai startuoja vos vieną ar du kartus per metus.

A.Mastianica atvykusius į jo gimtąjį miestą Pabradę pakviestų aplankyti Ažumiškėje, šalia Gužių kaimo, esantį privatų žvėryną. „Ten gyvena stumbrai, skandinaviški elniai ir kiti retesni miško gyvūnai“, – pasakojo olimpietis.

Ėjimas, 36 metai, Prienai, trenerė Gražina Goštautaitė.

Olimpinės žaidynės: 2008, 2012, 2016 m.

Laimėjimai: 11 vieta – 2019 m. pasaulio čempionatas (20 km ėjimas).

Ėjikas ir diplomuotas matematikas M.Žiūkas dirba Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Finansų skyriaus vedėju, o 2020 metais šešis mėnesius ėjo laikinojo kanclerio pareigas. „Sprendimas nebuvo lengvas, nes žinau, koks atsakingas ir nelengvas šis darbas. Neslėpsiu, sutikau ir dėl to, kad buvo nukeltos olimpinės žaidynės, ir dėl to, kad pareigos laikinos. Tikiuosi, jog kartu su kolegomis įveiksime šį iššūkį ir padarysime viską, kad įstaigos veikla nenukentėtų, kol bus paskirtas nuolatinis vadovas“, – sakė olimpietis.

M.Žiūko pomėgiai – tenisas ir skaitymas. „Skaityti dažniausiai pavyksta treniruočių stovyklose. Stengiuosi keisti knygų žanrą. Jei reikėtų išrinkti mėgstamiausią, tikriausiai tai būtų istorinis romanas“, – svarstė ėjikas.

Jau ketvirtį amžiaus M.Žiūką treniruoja G.Goštautaitė. Ji anksti baigė sportininkės karjerą ir pradėjo dirbti Prienuose. Ten į ėjimo treniruotes pasuko ir šeštokas Marius. „Galbūt jis nebuvo pats geriausias tarp treniruotis pradėjusių vaikų, bet išsiskyrė tuo, kad ėjimu susižavėjo iš karto – nepabūgo, jog ši rungtis reikalauja ypatingos kantrybės, ištvermės ir užsispyrimo, – apie auklėtinį kalbėjo jo trenerė. – Jis protingas, sąžiningas, tvarkingas ir savo gyvenimą aukoja sportiniam ėjimui.“

Ėjimas, 36 metai, Alytus, treneris Brentas Vallance’as (Australija).

Olimpinės žaidynės: 2012, 2016 m.

Laimėjimai: 4 vieta – 2018 m. Europos čempionatas (20 km ėjimas); 7 vieta – 2015 m. pasaulio čempionatas (20 km ėjimas).

B.Virbalytė per sportininkės karjerą neužėmė prizinių vietų Europos ar pasaulio pirmenybėse, bet gali gauti 2018 metų Europos čempionato bronzos medalį. Lietuvė 20 km ėjimo trasoje finišavo ketvirta, tačiau 2021 metų pavasarį buvo paskelbta, kad antrąją vietą užėmusi čekė Anežka Drahotova nušalinta dėl padidėjusio testosterono kiekio.

Buvusiai varžovei gresia diskvalifikacija, o vėliau į finišą atėjusios sportininkės pakiltų į aukštesnes vietas. Tiesa, B.Virbalytę anuomet labai nudžiugino ir ketvirtoji vieta: „Oficiali ketvirtoji vieta ir Lietuvos rekordas yra brangiausi mano pasiekimai.“

Daugelis sporto mėgėjų B.Virbalytę gatvėje pažintų ne dėl specifinės eisenos. Ėjikė dar 2006 metais pradėjo dirbti LRT sporto žiniose ir dažnai yra matoma televizoriaus ekrane. 2013 metais ji Vilniaus universitete baigė žurnalistikos bakalauro studijas.

„Kartais sportininkui reikia pabėgti nuo savo minčių, tikslų, varžybų, nuo nuolatinio galvojimo, kaip reikės startuoti. Sporto žurnalistika taip pat susijusi su sportu, bet esu šalia, kitoje barikadų pusėje. Taip pabėgu nuo minčių apie sportavimą“, – sakė B.Virbalytė.

Sportininkės silpnybė – gyvūnai. „Į savo namus priimu viską, kas pas mane atklysta. Šiuo metu namuose turime du katinus ir du šunis. Visi jie atsirado netyčia. Augintinių galėčiau turėti tiek, kiek pas mane ateitų ir pasiliktų prie durų. Mėgstu pajuokauti, kad norėčiau turėti gyvūnų prieglaudą“, – kalbėjo Brigita.

Disko metimas, 30 metų, Kaunas, treneris Vaclovas Kidykas.

Olimpinės žaidynės: 2016 m.

Laimėjimai: 1 vieta – 2017 m. pasaulio čempionatas; 1 vieta – 2018 m. Europos čempionatas; 3 vieta – 2015 m. universiada.

A.Gudžius pratęsė auksines Lietuvos disko metikų tradicijas. Nors, skirtingai nei Romas Ubartas ar Virgilijus Alekna, dar nelaimėjo olimpinio medalio, A.Gudžius tapo pasaulio ir Europos čempionu, 2017 ir 2018 metais dukart paeiliui buvo išrinktas geriausiu Lietuvos sportininku.

„Vieno sėkmė padėdavo kitam. Turime puikią disko metimo mokyklą, bet svarbiausia tinkamu metu sutikti tinkamus žmones“, – sakė A.Gudžius, kurį į disko metimo treniruotes pakvietė ir iki šiol treniruoja 1986 metų Europos pirmenybių bronzos medalio laimėtojas V.Kidykas.

Pagrindinis A.Gudžiaus varžovas disko metimo sektoriuje – švedas Danielis Stahlis.

„Kai su juo susitinku, varžybose būna geriausia atmosfera. Mano stipriosios pusės – technika, greitis ir sprogstamoji jėga. Pavyzdžiui, svorių kilnojimo srityje mano rezultatai apie 30 proc. prastesni negu Danielio. Bet pasitenkinimą patiriu tik tada, kai ir aš, ir varžovai pasiekiame gerus rezultatus“, – prisipažino A.Gudžius.

Baigęs lengvosios atletikos sezoną disko metikas atsipalaiduoja žvejodamas. „Kai turiu laisvo laiko, laukia upės, ežerai. Stengiuosi nuvažiuoti ne tik prie ranka pasiekiamų vandens telkinių, bet ir pakeliauti po visą Lietuvą“, – sakė A.Gudžius.

Ieties metimas, 25 metai, Vilnius, treneris Edmuntas Matusevičius.

Olimpinės žaidynės: debiutuoja.

Laimėjimai: 2 vieta – 2019 m. universiada; 3 vieta – 2015 m. Europos jaunių čempionatas.

E.Matusevičius užaugo sportininkų šeimoje. Jo abu tėvai taip pat buvo lengvaatlečiai: tėvas Edmuntas – daugkartinis Lietuvos ieties metimo čempionas, mama Dalia – vidutinių nuotolių bėgikė, dalyvavusi 1988 metų Seulo olimpinėse žaidynėse. Tėvas Edmuntas dėl nugaros skausmų buvo priverstas baigti ieties metiko karjerą, bet tada susidomėjo beisbolu ir devintojo dešimtmečio pabaigoje buvo vienas šio žaidimo gaivintojų Lietuvoje. Tėvo pėdomis nuėjo Edžio brolis Edvardas Matusevičius, žaidžiantis Vokietijos beisbolo lygoje ir Lietuvos rinktinėje.

Nors E.Matusevičius vaikystėje blaškėsi tarp ieties metimo ir beisbolo, kurį žaidė iki aštuntos klasės, jam labai patinka ir krepšinis. „Nuo mažens mėgau mėtyti tritaškius ir labai norėjau įdėti į krepšį. Dabar jau įdedu, ir tai labai smagu. Visada žiūriu Lietuvos rinktinės rungtynes ir stengiuosi nepraleisti „Žalgirio“ rungtynių“, – sakė ieties metikas.

Kaip ir daugelis ieties metikų, E.Matusevičius svajoja apie 100 metrų ribą. „Visada sakau, kad reikia turėti didelę svajonę ir nebijoti jos garsiai pasakyti. Žinoma, atsiranda skeptikų, kurie iš to šaiposi, bet svajonės kartais būna įgyvendinamos ir vieną gražią dieną įvyksta tas stebuklas. Mes su sūnumi tuo tikime“, – tvirtino Edį treniruojantis jo tėvas Edmuntas.

Trišuolis,24 metai, Vilnius, treneriai Kęstutis Šapka ir Rafaelis Blanqueras (Ispanija).

Olimpinės žaidynės: debiutuoja.

Laimėjimai: 1 vieta – 2019 m. Europos jaunimo (iki 23 m.) čempionatas.

D.Zagainova sportuoti pradėjo būdama vos ketverių ir iš pradžių lankė gimnastikos treniruotes.

Paaiškėjus, kad jos fiziniai duomenys labiau tinka lengvajai atletikai, būdama devynerių pakeitė sporto šaką. Lengvosios atletikos treneriai irgi ilgai ieškojo D.Zagainovai labiausiai tinkamos rungties. Ji bėgiojo trumpus nuotolius, šoko į tolį ir į aukštį, o trišuolį galutinai pasirinko tiktai būdama 16 metų.

Trišuolininkė save laiko labai savikritiška. „Man reikia išmokti labiau džiaugtis. Net kai treneris K.Šapka per daug pagiria, man tai nepatinka ir jo prašau: „Treneri, sakykite, kaip yra iš tikrųjų.“

Jei yra blogai, tai blogai. Net tokiomis akimirkomis geriau pati save pagirsiu ir padrąsinsiu. Juk į treniruotes ateinu, kad ką nors taisyčiau, o ne imituočiau rezultatus“, – sakė D.Zagainova.

D.Zagainova sunkų karjeros etapą ištvėrė, kai 2017 metais nutarė išvažiuoti treniruotis į Valensiją.

Nepažįstamoje šalyje pirmosiomis savaitėmis trukdė kalbos barjeras, apėmė depresija ir sportininkė priaugo penkis kilogramus. Nepadėjo net kasdieniai pokalbiai su namie likusiais artimaisiais.

Vis dėlto per pusantro mėnesio D.Zagainova apsiprato, dvasinė pusiausvyra grįžo ir rezultatų kreivė greitai šovė į viršų.

400 m bėgimas, 33 metai, Kaunas, treneriai Flavio Zbergas (Šveicarija) ir Nijolė Sabaliauskienė.

Olimpinės žaidynės: debiutuoja.

Laimėjimai: 4 vieta – 2019 m. Europos uždarųjų patalpų čempionatas (400 m); 6 vieta – 2018 m. Europos čempionatas (400 m); 6 vieta – 2009 m. Europos uždarųjų patalpų čempionatas (400 m); 7 vieta – 2018 m. pasaulio uždarųjų patalpų čempionatas (400 m).

A.Orlauskaitė-Šerkšnienė gerų rezultatų pasiekdavo dar jaunimo varžybose, tačiau tikrasis proveržis įvyko, kai bėgikė grįžo į takelį po motinystės atostogų.

„Man smagu būti ir sportininke, ir mama. Sportas padeda įveikti asmeninius iššūkius, o dukra Audra ir vyras Andrius įprasmina mano gerovę. Manau, kad šiuo metu jau viską turiu, – sakė A.Šerkšnienė. – Pagimdžiusi svarsčiau, ar sugrįžti į didįjį sportą. Mano rungtyje amžius svarbus – sportininkai aukštumas pasiekia būdami 28–30 metų.“

A.Šerkšnienė jau dešimt metų gyvena Šveicarijoje, kur išvyko jos vyrui gavus darbą „Sauber“ „Formulės 1“ komandoje. Šeima įsikūrė netoli Ciuricho, o bėgikė treniruojasi „LC Zurich“ klube. Agnę ir Andrių suvedė automobilių sportas. Agnė kartais teisėjaudavo per automobilių sporto varžybas, o Andrius organizuodavo lenktynes ir vadovavo vienam automobilių sporto klubui.

„Kartą atkreipėme vienas į kitą dėmesį. Andrius pirmas užkalbino, pabendravome, ir jis pakvietė į pasimatymą“, – pažinties pradžią prisiminė A.Šerkšnienė.

A.Šerkšnienei priklauso ne tik 400 metrų bėgimo Lietuvos rekordas (50,99 sek.), bet ir 200 metrų bėgimo rekordas (22,99 sek.). „Lengviau bėgti 200 metrų – nereikia per daug apie nieką galvoti. O bėgant 400 metrų jau reikia pamąstyti, kaip ir ką daryti. Kiekvienas šios rungties bėgimas yra kitoks – ar pavėjui, ar prieš vėją, kuriame takelyje. Bet jei esi gerai pasiruošęs, bėgti visuomet malonumas“, – tvirtino 400 metrų nuotolyje didžiausias pergales pasiekusi lengvaatletė.

200 m bėgimas, 23 metai, Vilnius, treneris Martas Skrabulis.

Olimpinės žaidynės: debiutuoja.

Laimėjimai: 20 vieta – 2018 m. Europos čempionatas (200 m).

G.Truskauskas olimpinį traukinį pavijo 2021 metų birželio pradžioje. Jis net ir save nustebino, kai Austrijos mieste Aizenštate vykusiose varžybose 200 metrų nubėgo per 20,48 sek. ir net 0,26 sek. pagerino Lietuvos rekordą.

„Tokio rezultato nesitikėjau, tai buvo galima matyti iš mano reakcijos po finišo.

Apie rezultatą daug negalvojau, o sąlygos buvo idealios. Pavyko jomis pasinaudoti, viskas sukrito maksimaliai, todėl ir rezultatas buvo maksimalus“, – paaiškino G.Truskauskas.

Kiekvieno sprinterio svajonė – nubėgti 100 metrų per 10 sekundžių arba 200 metrų per 20 sekundžių. „Ar tai realu? Tai būtų rimta, o Europos varžybose užtikrintų medalį. Norisi pasiekti tokį rezultatą, bet šiuo metu esu patenkintas dabartiniu rezultatu. Pirmiausia reikia stabiliai bėgti tokiu greičiu, kokiu bėgau, kai pasiekiau Lietuvos rekordą“, – sakė G.Truskauskas.

Į Tokijo žaidynes nepateko keli Lietuvos lengvaatlečiai, iš kurių buvo tikimasi geresnių rezultatų. O G.Truskausko pavardė tarp realių kandidatų nebuvo minima.

„Sunku patikėti. Viršijau lūkesčius, buvau patenkintas sezono rezultatais ir net nebūčiau nusivylęs, jei nebūčiau patekęs į olimpines žaidynes. Daug nesitikėjau, bet labai norėjau. Olimpinės žaidynės yra aukščiausias taškas, kurį galima pasiekti“, – džiaugėsi sprinteris.

Šuoliai į aukštį, 26 metai, Šėta (Kėdainių r.), treneriai Audronė Gavelytė ir Algirdas Baranauskas.

Olimpinės žaidynės: debiutuoja.

Laimėjimai: 3 vieta – 2019 m. universiada (aukštis); 5 vieta – 2017 m. universiada (aukštis); 5 vieta – 2021 m. Europos uždarųjų patalpų čempionatas (aukštis).

A.Glebauskas, kaip ir dauguma Lietuvos berniukų, vaikystėje labiausiai norėjo žaisti krepšinį, tačiau Šėtoje pasirinkimas buvo nedidelis, todėl jis pradėjo lankyti lengvosios atletikos treniruotes.

„Lengvąja atletika visai nesidomėjau, bet pasirinkau ją, nes tai buvo paprasčiausias variantas“, – pirmuosius sportininko žingsnius prisiminė Adrijus. Jis dažnai žaisdavo ir krepšinį, o visą dėmesį į šuolius į aukštį sutelkė tik atvykęs į Kauną ir pradėjęs mokytis Lietuvos sporto universitete.

A.Glebausko variklis buvo noras aplenkti ilgametį Lietuvos šuolių į aukštį lyderį Raivydą Stanį.

„Visada norėjau jį aplenkti, ir tai man padėjo tobulėti. Raivydas techniškiau įsibėgėdavo, bet stengiausi nuo jo neatsilikti. Treneriai sako, kad mano antropometriniai duomenys geresni, mano svorio centras aukštai“, – lygino A.Glebauskas. Nors Adrijus šiais metais asmeninio rekordo kartelę pakėlė iki 230 cm, R.Stanio karjeros rekordas vis dar geresnis (231 cm), o Rolando Verkio pasiekto Lietuvos rekordo (234 cm) niekas nepagerina nuo 1991 metų.

2019 metais A.Glebauskas buvo išrinktas geriausiu Kauno sportininku. Tais metais jis pasiekė vieną didžiausių karjeros pergalių – iškovojo Neapolio universiados bronzos medalį. Tačiau savikritiškas ir sau aukščiausius reikalavimus keliantis sportininkas tąkart nebuvo patenkintas rezultatu (224 cm): „Plano neįvykdžiau, visas varžybas šokinėjau blogai. Džiaugiuosi, kad pavyko ištempti iki medalio, bet esu neptenkintas savo šuolių technika.“

Šuoliai į aukštį, 29 metai, Vilnius, trenerė Tatjana Krasauskienė.

Olimpinės žaidynės: 2012, 2016 m.

Laimėjimai: 1 vieta – 2017 m. Europos uždarųjų patalpų čempionatas (aukštis); 1 vieta – 2015 m. universiada (aukštis); 2 vieta – 2010 m. pasaulio jaunių čempionatas (aukštis); 2 vieta – 2011 m. universiada (aukštis); 2 vieta – 2013 m. Europos jaunimo (iki 23 m.) čempionatas (aukštis); 2 vieta – 2016 m. Europos čempionatas (aukštis); 3 vieta – 2019 m. Europos uždarųjų patalpų čempionatas (aukštis); 3 vieta – 2017 m. universiada (aukštis).

Per visą šuolių į aukštį istoriją kartelę, pakeltą į dviejų metų aukštį, peršoko tik 77 moterys (iki 2021 m. liepos). Tarp jų įrašyta A.Palšytės pavardė. Vilnietei įspūdingas 200 cm aukštis pakluso 2017 metų sausį per Vilniuje vykusias varžybas, o tų pačių metų kovą per Europos uždarųjų patalpų pirmenybes Belgrade ji kilstelėjo asmeninį ir Lietuvos uždarųjų patalpų rekordą iki 201 cm.

„Du metrai – magiškas aukštis. Šis rezultatas parodo, kad šuolininkė priklauso elitui. Labai ilgai bandžiau įveikti du metrus, tai man pridės pasitikėjimo savimi“, – tvirtino A.Palšytė. Vis dėlto šio rezultato šuolininkė nebepakartojo ir nė karto neperšoko dviejų metrų atvirame stadione.

A.Palšytės tėvas Aurimas Palšis taip pat buvo žinomas sportininkas. Jis daug metų žaidė krepšinį ir atstovaudamas Kauno komandoms „Atletui“ bei „Žalgiriui“ tris kartus tapo Lietuvos čempionu. „Kai jam pasakiau, kad pasukau į lengvąją atletiką, stengiausi nežiūrėti į akis, – pusiau juokais sakė kitą sporto šaką pasirinkusi Airinė. – Užtat tapau pirmąja Lietuvos lengvaatlete, dedančia kamuolį į krepšį.“ Pasak A.Palšytės, jos tėtis taip pat pasižymėjo geru šuoliu ir kartą atėjęs į treniruotę, būdamas 40-ies, antru bandymu peršoko 165 cm aukštį.

A.Palšytę pastaraisiais metais kamavo traumos, todėl ji nenusivylė, kai buvo nukeltos Tokijo žaidynės. „Kai jos buvo nukeltos, tapo ramiau. Supratau, kad nereikia verstis per galvą. Visas karantino laikotarpis, manau, man bus naudingas. Dabar turiu daugiau laiko susitvarkyti visas bėdeles, išsigydyti traumą, – 2020 metų vasarą sakė šuolininkė. – Tačiau užaugo kelios jaunos šuolininkės, kurios už mane kone dešimtmečiu jaunesnės. Norint užimti aukštą vietą, reikės gerinti asmeninį rekordą.“

Ieties metimas, 27 metai, Rokiškis, trenerė Teresė Nekrošaitė.

Olimpinės žaidynės: debiutuoja.

Laimėjimai: 1 vieta – 2019 m. universiada (ietis); 3 vieta – 2018 m. Europos čempionatas (ietis); 3 vieta – 2015 m. Europos jaunimo (iki 23 m.) čempionatas (ietis).

Kai penktokė L.Jasiūnaitė gimtajame Rokiškyje atėjo į lengvosios atletikos treniruotes, pabandė kelias rungtis, bet iškart labiausiai pamėgo ietį. Sporto mokykloje tuo metu net nebuvo vaikams ir jaunimui skirtų iečių, bet vos tik rokiškėnai gavo šių įrankių, L.Jasiūnaitė pradėjo skinti pergales savo amžiaus grupės varžybose.

„Turbūt ietis pati mane pasirinko“, – dabar juokavo Liveta.

L.Jasiūnaitė dar būdama moksleivė išvyko treniruotis į Kauną. „Rokiškyje padarėme jos karjeros pradžią, o vėliau ugdyti gabią sportininkę patikėjome labiau įgudusiems specialistams“, – sakė pirmoji Livetos trenerė Ina Nagelė. Į didmiestį išvykusi L.Jasiūnaitė pateko į geras rankas – ją treniruoja 1992 metų Barselonos olimpinių žaidynių dalyvė T.Nekrošaitė. Liveta sako ir pati ketinanti tapti trenere: „Dėl užmegzto ryšio su mane ugdžiusiais specialistais, kartu siekiamų rezultatų jaučiu simpatiją trenerės darbui.“

Žurnalistai dažnai pabrėžia „ilgakojės, didžiaakės, šviesiaplaukės“ L.Jasiūnaitės išvaizdą.

Pati sportininkė sako, kad sektoriuje jaučiasi gerai, kai gerai atrodo: „Man svarbiausia atrodyti tvarkingai, todėl išvaizdai skiriu šiek tiek laiko. Kai esu susitvarkiusi, labiau savimi pasitikiu ir geriau jaučiuosi, bet dėmesio nemėgstu. Man svarbiau, kai pastebi mano charakterį.“

Burlentės, 32 metai, Kaunas, treneris Gintautas Bernotas.

Olimpinės žaidynės: 2012, 2016 m.

Laimėjimai: 12 vieta – 2012 m. Londono olimpinės žaidynės (RS:X burlentės).

J.Bernotas su žmona Gilija atidarė savo jogos ir kineziterapijos studiją, kurią vadina ir pomėgiu, ir maloniu darbu. Studija labiausiai rūpinasi G.Bernotienė, kuri dirbo iki paskutinio nėštumo mėnesio. O 2020 metų spalį pora susilaukė pirmagimio Viesulo.

Per pandemiją negalėdamas treniruotis užsienyje J.Bernotas ikiolimpinį sezoną atsidūrė sudėtingesnėse sąlygose negu kai kurie varžovai: „Man šiuo metu svarbiausia plaukti, plaukti ir dar kartą plaukti. Labai sunku varžytis su tais, kurie visus metus praleidžia ant vandens. Mes pavasarį tarsi budinamės iš žiemos miego, o dauguma varžovų net nėra matę užšalusio ežero.“

J.Bernotas, kaip ir daugelis buriuotojų, gali nesunkiai numatyti orų permainas: „Nuspėjame, iš kur pūs vėjas, kaip jis pasisuks. Mums tai elementarūs dalykai. Stebime debesis, ant vandens matome vėjo gūsių kryptį ir stiprumą. Matome, kaip dienai bėgant sukinėjasi vėjas. Žinoma, prieš varžybas pažiūrime sinoptikų prognozes, bet, kaip sako vienas mano draugas, koks rytoj bus oras, sužinosime tik poryt.“

Buriavimas, 29 metai, Kaunas, treneris Linas Eidukevičius.

Olimpinės žaidynės: debiutuoja.

Laimėjimai: 1 vieta – 2019 m. pasaulio taurės finalas („Laser Radial“); 8 vieta – 2017 m. pasaulio čempionatas („Laser Radial“).

Kai 2014 metų pasaulio pirmenybėse V.Andrulytė užėmė 22-ąją vietą, Lietuvai buvo skirtas kelialapis į 2016 metų Rio de Žaneiro žaidynes. Vis dėlto šiuo kelialapiu pasinaudojo ne pati V.Andrulytė, bet pagal nacionalinius kriterijus kitose varžybose geresnius rezultatus pasiekusi olimpinė prizininkė Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt. Viktorijai teko palaukti dar penkerius metus.

Per varžybas arba treniruotes V.Andrulytę nuolat supa vanduo. Užtat vienas didžiausių jos pomėgių visiškai priešingas – buriuotoja mėgsta vaikščioti po kalnus. „Užsienio šalyse, kuriose yra kalnų, visada mėgstu nueiti ten, kur dar nesu buvusi“, – sakė V.Andrulytė.

Nors V.Andrulytė olimpinį kelialapį iškovojo dar 2019 metais ir ilgai nekantravo vykti į Tokiją, ji nesikrimto dėl to, kad žaidynės buvo nukeltos. Sportininkė buvo patenkinta per pandemiją sulėtėjusiu gyvenimo tempu, atšaukus varžybas atslūgusia įtampa ir tuo, kad galėjo užsiimti primirštais dalykais, pavyzdžiui, pabrązginti keletą metų neliestą gitarą.

Vienvietė baidarė, 30 metų, Daugai, treneriai Romualdas Petrukanecas ir Sergejus Sorokinas.

Olimpinės žaidynės: debiutuoja.

Laimėjimai: 1 vieta – 2021 m. pasaulio taurės antrasis etapas (200 m vienviete baidare); 1 vieta – 2021 m. olimpinės atrankos turnyras (200 m vienviete baidare).

Pagal Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos taisykles, teisę vykti į olimpines žaidynes gauna sportininkas arba įgula, laimėję bent dvejas iš trejų nacionalinės atrankos lenktynių. Dėl teisės vienviečių baidarių 200 metrų lenktynėse atstovauti Lietuvai per Tokijo žaidynes M.Maldonis varžėsi su Artūru Seja. Varžovai buvo beveik lygiaverčiai, o konkurencija – arši, tačiau M.Maldonis sugebėjo iškovoti dvi pergales.

M.Maldonis šio olimpinio ciklo pradžioje irklavo keturvietėje baidarėje kartu su broliu Simonu Maldoniu bei Rio de Žaneiro žaidynių prizininkais Edvinu Ramanausku ir Aurimu Lanku. Tačiau šiai įgulai iškovoti olimpinio kelialapio nepavyko, o M.Maldonis į vienvietę valtį per svarbiausias varžybas grįžo tik 2020 metų rudenį.

Baidarininko aistra – automobiliai. Įsigijęs prastos būklės „Nissan“ automobilį M.Maldonis pats jį susitvarkė, nes norėjo savo rankomis paliesti kone kiekvieną detalę. Sportininką žavi šonaslydis, bet jis dar tik pradeda pažinti šios veiklos paslaptis. Vis dėlto, pasak M.Maldonio, vairuodamas jis nėra greičio mėgėjas ir stengiasi nepažeisti Kelių eismo taisyklių.

25 metai, Panevėžys, treneris Dmitrijus Leopoldas.

Olimpinės žaidynės: debiutuoja.

Laimėjimai: 2 vieta – 2019 m. Europos žaidynės (komandų sprintas); 3 vieta – 2016 m. Europos čempionatas (komandų sprintas).

M.Marozaitė į dviračių sportą pasuko labai vėlai – būdama 18 metų. Iki tol ji septynerius metus lankė lengvosios atletikos treniruotes ir bandė siekti sporto aukštumų bėgdama trumpus nuotolius. Nors buvo viena perspektyviausių Lietuvos lengvosios atletikos sprinterių, mergina kartą užsuko į netoliese esantį treką ir jame pasiliko. Matydamas akimirksniu įsižiebusią M.Marozaitės aistrą dviračių trekui jos nebandė sustabdyti net ir Panevėžio bėgikų treneris Vidas Datenis, kuris nepamiršta pasveikinti buvusios auklėtinės su kitos sporto šakos varžybose pasiektomis pergalėmis.

Pagrindinė M.Marozaitės rungtis – komandų sprintas. Kol kas M.Marozaitės porininkė šioje rungtyje yra Simona Krupeckaitė, bet po Tokijo žaidynių Lietuva stiprios komandos nebeturės. Tarptautinė dviratininkų sąjunga (UCI) nusprendė, kad nuo kito olimpinio ciklo šios rungties komandas privalės sudaryti trys dviratininkės (kaip ir vyrų komandų sprinto varžybose), o ir 38-erių S.Krupeckaitė jau kuria kitus gyvenimo planus.

M.Marozaitė daug metų draugauja su kitu treko dviratininku, Europos pirmenybių prizininku Vasilijumi Lendeliu. Kai prasidėjo pandemija, juodu susikrovė mantą (dviračius, štangą ir visa kita) ir kartu išvyko į sodybą Zarasų krašte, kur gyveno ir treniravosi gamtos apsuptyje.

38 metai, Utena, treneris Dmitrijus Leopoldas.

Olimpinės žaidynės: 2004, 2008, 2012, 2016 m.

Laimėjimai: 1 vieta – 2009 m. pasaulio čempionatas (asmeninės lenktynės); 1 vieta – 2010 m. pasaulio čempionatas (keirinas); 1 vieta – 2012 m. Europos čempionatas (komandų sprintas ir keirinas); 1 vieta – 2016 m. Europos čempionatas (sprintas); 1 vieta – 2019 m. Europos žaidynės (keirinas); 2 vieta – penkis kartus pasaulio čempionatuose, du kartus Europos čempionatuose ir vieną kartą Europos žaidynėse; 3 vieta – šešis kartus pasaulio čempionatuose ir keturis kartus Europos čempionatuose.

S.Krupeckaitė dar 2005 metais sumainė žiedus su Kazachstane gimusiu, bet Rusijai atstovavusiu treko dviratininku D.Leopoldu.

D.Leopoldas baigęs karjerą apsigyveno Lietuvoje ir keliolika metų treniruoja Lietuvos dviratininkus, tarp jų – savo žmoną S.Krupeckaitę ir kitą olimpietę M.Marozaitę. 2019 metais Lietuvos pilietybę gavęs D.Leopoldas ir S.Krupeckaitė augina aštuonerių metų sūnų Maksimilianą.

„Be galo norėjau vaikų, todėl išeiti iš sporto ir tapti mama buvo mano svajonės išsipildymas. Kur kas sunkiau buvo grįžti sportuoti ir palikti vaiką namuose. Bet toks mano pasirinkimas: labai norėjau būti mama, bet noriu būti ir sportininkė“, – prieš keletą metų sakė S.Krupeckaitė.

Geriausia Lietuvos treko dviratininkė 2020 metais dalyvavo neįprastose lenktynėse. Ji kaip Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatė bandė patekti į Lietuvos Respublikos Seimą. Sportininkė buvo iškelta Nevėžio vienmandatėje apygardoje (joje gavo 10,2 proc. balsų) ir 25-a buvo įrašyta LSDP sąraše.

„Jausmas kol kas keistas – iš sporto šokti į politiką. Tai skirtinga veikla. Nors... Visą laiką esu tokia: noriu padėti, lįsti, pasisakyti, pareikšti ar užstoti“, – prieš rinkimus sprendimą paaiškino sportininkė.

Tokijo žaidynės S.Krupeckaitei bus penktosios. Iki šiol penkeriose žaidynėse dalyvavo tik du Lietuvos sportininkai – olimpiniai čempionai Daina Gudzinevičiūtė ir Virgilijus Alekna.

Pasak S.Krupeckaitės, ji jau buvo suplanavusi, ką veiks po žaidynių, todėl žinia, kad reikės laukti dar metus, ją nuliūdino. Tačiau abejonių, kad nuvažiuos iki Tokijo, dviratininkei nekilo. Juo labiau kad olimpinius kelialapius S.Krupeckaitė ir M.Marozaitė užsitikrino dar 2020 metų pradžioje.

Virš 78 kg, 29 metai, Kaunas, treneriai Danguolė Novikovienė ir Vigmantas Sinkevičius.

Olimpinės žaidynės: debiutuoja.

Laimėjimai: 3 vieta – 2014 m. IJF „Grand Slam“ Baku turnyras (nuo 78 kg); 3 vieta – 2019 m. IJF „Grand Slam“ Jekaterinburgo turnyras (nuo 78 kg); 5 vieta – 2021 m. Europos čempionatas.

Lietuvos dziudo bendruomenę kelerius metus drasko konfliktas, padalijęs šios sporto šakos atstovus į dvi stovyklas. Dėl to strigo ir Lietuvos dziudo federacijos (LDF) finansavimas, LDF kelis mėnesius nesulaukė Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos žadėtų pinigų. „Dabar svarbiausias sezono metas. Turnyras veja turnyrą, visos varžovės skuba rinkti olimpinio reitingo taškų. Jau justi ir psichologinis nuovargis, todėl bet kokia šalutinė įtampa atsiliepia žengiant ant tatamio“, – pavasario pabaigoje skundėsi S.Jablonskytė.

Varžantis dėl olimpinio kelialapio S.Jablonskytei buvo svarbus kiekvienas reitingo taškas. 2021 metų vasarį sportininkė vos neprarado galimybės dalyvauti Tel Avive vykusiame „Grand Slam“ turnyre, nes į Izraelį skrido lėktuvu, kuriuo keliavo ir koronavirusu užsikrėtęs asmuo. Keliems kitiems tuo pačiu lėktuvu skridusiems imtynininkams teko izoliuotis viešbutyje, bet lietuvė sėdėjo atokiau, todėl rengėjai jai leido startuoti.

2021 metų balandžio mėnesį Lisabonoje vykusiose Europos dziudo pirmenybėse S.Jablonskytė sunkiausioje svorio kategorijoje (nuo 78 kg) užėmė penktąją vietą ir pakartojo geriausią Lietuvos moterų rezultatą žemyno čempionatuose. Lietuvė svariausią pergalę iškovojo, kai pirmąkart nugalėjo seną varžovę ir treniruočių partnerę, daugkartinę pasaulio ir Europos pirmenybių prizininkę bosnę Larisą Cerič. „Pavyko įveikti baimes, įtampą ir kovoti taip, kaip iš tiesų moku“, – pasirodymu džiaugėsi S.Jablonskytė.

Graikų-romėnų, iki 130 kg, 27 metai, Klaipėda, treneris Artūras Ševelkovas.

Olimpinės žaidynės: debiutuoja.

Laimėjimai: 3 vieta – 2017 m. pasaulio jaunimo čempionatas (iki 130 kg).

Vienas sunkiausių Lietuvos olimpiečių M.Knystautas bandys eiti sidabrinėmis Mindaugo Mizgaičio ir bronzinėmis Aleksandro Kazakevičiaus pėdomis. Šie du imtynininkai iškovojo medalius 2008 metų Pekino ir 2012 metų Londono olimpinėse žaidynėse. Sunkiausios svorio kategorijos varžybose dalyvaujančiam M.Knystautui vieninteliam pavyko pasiekti, kad nebūtų nutraukta graži tradicija, – Lietuvos imtynininkai atkūrus Nepriklausomybę dalyvavo visose olimpinėse žaidynėse.

M.Knystautas buvo vienas tų, kuriems pasisekė dėl to, kad Tokijo žaidynės neįvyko laiku. 2019 metais jam buvo atliktos dvi rankos operacijos ir imtynininkas nebūtų spėjęs pasveikti iki olimpinės atrankos varžybų. Mantas pripažino, kad po pirmosios operacijos paskubėjo grįžti ant kilimo, todėl neketino rizikuoti dar kartą ir nebūtų kovojęs dėl olimpinio kelialapio, jei nebūtų spėjęs visiškai pasveikti. Bet prasidėjus pandemijai ir visas varžybas nukėlus į 2021 metus skubėti nereikėjo. O sporto gyvenimui atgijus M.Knystautas pasiekė pagrindinį olimpinio ciklo tikslą.

Gydydamasis traumą ir laukdamas, kol baigsis COVID-19 krizė, imtynininkas laiko veltui nešvaistė. Suprantama, kiek galėjo, jis treniravosi ir stengėsi palaikyti gerą fizinę formą, tačiau tuo pat metu skyrė daugiau laiko skaitymui, filmams ir mokslams Mykolo Romerio universitete. M.Knystautas baigė viešojo administravimo bakalauro studijas ir pradėjo gilintis į sporto industrijos vadybą.

32 metai, Vilnius, treneriai Gediminas Kastanauskas ir Artūras Kasputis.

Olimpinės žaidynės: debiutuoja.

Laimėjimai: 1 vieta – 2020 ir 2021 m. Lietuvos čempionas (pavienio starto lenktynės); 1 vieta – 2017 m. „Criterium du Dauphine“ etapas; 3 vieta – 2008 m. pasaulio universitetų čempionatas; 9 vieta – 2019 m. Paryžiaus–Rubė lenktynės.

E.Šiškevičiaus karjeros pasiekimas – 2019 metais užimta devintoji vieta sunkiausiose vienos dienos lenktynėse iš Paryžiaus į Rubė, kuriose dviratininkai keliasdešimt kilometrų važiuoja akmenimis grįstais keliais. 2018 metais vilnietis šiose lenktynėse nuo lyderių atsiliko tiek, kad į Rubė atvažiavo, kai stadiono vartai jau buvo užrakinti, bet nesėkmė jį tik paskatino siekti geresnio rezultato. „Dėl tos istorijos išgarsėjau ir apie mane visi kalbėjo. Tačiau kiekvienas sportininkas nori, kad apie jį kalbėtų ne dėl nesėkmių, bet dėl gerų rezultatų“, – po metų pasiekęs tikslą ir finišavęs tarp lyderių džiaugėsi E.Šiškevičius.

E.Šiškevičius išgarsėjo taip, kad „Brasserie DePlus“ alaus darykla pagamino jo vardu pavadintą alų „Evaldas“. Ši darykla jau porą dešimtmečių gamina „Biere au Pave“ serijos alų, skirtą didiems čempionams, bet pagerbia ir kitus Paryžiaus–Rubė lenktynėse pasižymėjusius dviratininkus.

Nors sportininkams reikia laikytis griežtų mitybos taisyklių, E.Šiškevičius neatsispiria tradiciniam lietuviškam patiekalui cepelinams ir būdamas Lietuvoje stengiasi užsukti į ypatingo dydžio cepelinais garsėjančią Karmėlavą. Tiesa, tai padaryti pavyksta retai, nes „Delko-Marseille“ komandai atstovaujantis dviratininkas nuo 2014 metų gyvena Pietų Prancūzijoje.

32 metai, Vilnius, treneris Paolo Baldi (Italija).

Olimpinės žaidynės: debiutuoja.

Laimėjimai: 1 vieta – 2018 m. „Giro dell’Emilia“ lenktynės; 1 vieta – 2008 m. Europos jaunimo (iki 23 m.) čempionatas (grupinės lenktynės); 1 vieta – 2006 m. pasaulio jaunimo čempionatas (grupinės lenktynės).

R.Leleivytė nuo 2008 metų gyvena Italijoje, o nuo 2011 metų atstovauja tai pačiai „Aromitalia-Vaiano“ komandai. Jos vyras P.Baldi, su kuriuo augina sūnų Alberto, yra šios komandos sporto direktorius. Šiais metais „Aromitalia-Vaiano“ gretas papildė dar dvi lietuvės Inga Češulienė ir Olivija Baleišytė.

R.Leleivytė buvo iškovojusi teisę dalyvauti 2012 metų Londono olimpinėse žaidynėse, tačiau iki jų likus kelioms dienoms atskriejo nemaloni žinia, kad dviratininkės dopingo mėginyje aptikta draudžiamos medžiagos eritropoetino. Dėl to R.Leleivytė buvo diskvalifikuota dvejiems metams.

2020 metų vasarį R.Leleivytė per pirmąsias sezono lenktynes patyrė raktikaulio traumą ir iki pat pandemijos nedalyvavo varžybose. Jei Tokijo žaidynės būtų buvusios surengtos laiku, trauma nebūtų sutrukdžiusi jose dalyvauti, bet būtų sutrikdžiusi pasirengimą. Vis dėlto R.Leleivytė džiaugiasi, kad per dviratininkės karjerą patyrė mažiau traumų negu jos kolegės – be minėtos raktikaulio traumos, ją buvo pristabdę tik du šonkaulių lūžiai.

Porinė dvivietė, 31 metai, Šilalė, treneris Virgaudas Leknickas.

Olimpinės žaidynės: 2012, 2016 m.

Laimėjimai: 1 vieta – 2013 m. pasaulio čempionatas (porinė dvivietė); 1 vieta – 2012 m. Europos čempionatas (vienvietė); 1 vieta – 2013 m. Europos čempionatas (porinė dvivietė); 2 vieta – 2014 m. Europos čempionatas (porinė dvivietė); 2 vieta – 2021 m. Europos čempionatas (porinė dvivietė); 3 vieta – 2016 m. olimpinės žaidynės (porinė dvivietė); 3 vieta – 2011 m. Europos čempionatas (vienvietė).

D.Vištartaitė-Karalienė vaikystėje lankė lengvosios atletikos treniruotes ir buvo vidutinių nuotolių bėgikė. Tačiau gimtosios Šilalės sporto mokyklos lengvaatlečių treneriui metus darbą aštuntokė nenorėjo mesti sporto ir pabandė kitas sporto šakas.

Donatai labai patiko irkluoti, bet Šilalėje šios sporto šakos grupės nebuvo, todėl ji anksti paliko gimtinę ir išvyko į Kauno sporto internatą.

Po Rio de Žaneiro žaidynių, kuriose iškovojo bronzos medalį, D.Karalienė pasitraukė iš profesionalų sporto.

2018 metų rudenį gimusius dvynius Dovydą ir Povilą auginanti moteris grįžti į irklavimo kanalus ryžosi 2020 metų rudenį. „Vos grįžusi supratau, kad esu, kur turiu būti. Pasirodo, aš turiu labai daug meilės irklavimui, bet tą meilę šiek tiek gniaužiau savyje“, – dėl sprendimo nesigaili D.Karalienė.

Karjeros pradžioje D.Karalienė irklavo vienvietėje valtyje, bet didžiausias pergales, tarp jų Rio de Žaneiro žaidynių bronzos medalį, iškovojo dvivietėje su Milda Valčiukaite. Donatai grįžus į irklavimą atgimė ir jos bei Mildos įgula. Olimpinėms prizininkėms nereikėjo daug laiko, kad vėl suderintų veiksmus. Jos 2021 metų Europos pirmenybėse laimėjo sidabro medalius. „Šis sidabro medalis – patvirtinimas, kad galime. Jis mums suteiks daugiau pasitikėjimo savimi. Į ateitį žvelgiame labai pozityviai. Tačiau visada gali būti geriau. Matome, ką galėtume patobulinti“, – pergalių alkio neprarado D.Karalienė.

Porinė dvivietė, 27 metai, Vilnius, treneris Virgaudas Leknickas.

Olimpinės žaidynės: 2016 m.

Laimėjimai: 1 vieta – 2013 m. pasaulio čempionatas (porinė dvivietė); 1 vieta – 2018 m. pasaulio čempionatas (porinė dvivietė); 1 vieta – 2013 m. Europos čempionatas (porinė dvivietė); 2 vieta – 2014 m. Europos čempionatas (porinė dvivietė); 2 vieta – 2021 m. Europos čempionatas (porinė dvivietė); 3 vieta – 2016 m. olimpinės žaidynės (porinė dvivietė); 3 vieta – 2018 m. Europos čempionatas (porinė dvivietė).

Nors M.Valčiukaitė sako, kad paauglystėje nebuvo sportiška mergina, irklavimas ją, galima sakyti, susirado pats. Abu M.Valčiukaitės tėvai buvo irkluotojai, o tėtis Tomas Valčiukas dirbo irklavimo treneriu ir kartą atsivedė trylikametę į treniruotę. „Tai – mano genuose. Tėtis įkalbėjo mane pamėginti jėgas irklavime ir buvo pirmasis mano treneris. Jis išmokė irklavimo technikos ir padėjo pasiruošti fiziškai“, – kaip atsisėdo į valtį, paaiškino Milda.

Dabar T.Valčiukas dukros netreniruoja, bet jis yra M.Valčiukaitės gyvenimo draugo Sauliaus Ritterio treneris.

M.Valčiukaitė pirmąsias pergales pasiekė irkluodama vienoje valtyje su bendraamže Ieva Adomavičiūte. „Ievai išvykus studijuoti į JAV treneriai mane susodino su Europos vienviečių čempione Donata Vištartaite (dabar Karalienė). Mano sportinis gyvenimas apvirto aukštyn kojomis“, – po pirmosios pergalės su ketveriais metais vyresne partnere sakė M.Valčiukaitė.

Rio de Žaneiro žaidynėse M.Valčiukaitė ir D.Vištartaitė jau iškovojo olimpinius medalius. Brazilijoje jos finišo liniją kirto trečios. „Paskutinius kelis šimtus metrų patikėjau, kad iriamės bronzos link. Galvojau, kaip išlaikyti tempą ir nepadaryti klaidos. Tiesą sakant, džiaugtis pradėjome dar nekirtusios finišo linijos“, – įsimintinas akimirkas prisiminė olimpinė prizininkė.

Porinė dvivietė, 32 metai, Vilnius, treneris Tomas Valčiukas.

Olimpinės žaidynės: 2012, 2016 m.

Laimėjimai: 1 vieta – 2011 m. Europos čempionatas (porinė dvivietė); 1 vieta – 2014 m. Europos čempionatas (porinė dvivietė); 2 vieta – 2016 m. olimpinės žaidynės (porinė dvivietė); 2 vieta – 2013 m. pasaulio čempionatas (porinė dvivietė); 2 vieta – 2015 m. pasaulio čempionatas (porinė dvivietė); 2 vieta – 2013 m. Europos čempionatas (porinė dvivietė); 2 vieta – 2018 m. Europos čempionatas (porinė keturvietė); 3 vieta – 2016 m. Europos čempionatas (porinė dvivietė).

S.Ritteris didžiąją karjeros dalį irklavo dvivietėje valtyje, bet jo partneriai kelis kartus keitėsi.

Daugiausia medalių iškovota su Rolandu Maščinsku, olimpinis sidabras – su Mindaugu Griškoniu, o Tokijuje jis sėdės vienoje valtyje su Aurimu Adomavičiumi. „Esame nauja komanda ir turėsime tik mėnesį susiirkluoti, bet žinau, kad sugebėsime pasiekti geriausią sportinę formą, – žadėjo S.Ritteris. – Turiu mažai patirties sėdėti „už nugaros“, todėl reikės rinkti kilometrus, kad geriau pajusčiau Aurimą.“

S.Ritterio gyvenimo draugė – olimpietė irkluotoja M.Valčiukaitė. O M.Valčiukaitės tėvas T.Valčiukas yra S.Ritterio treneris. Saulius prieš pusantrų metų pats pasiprašė, kad jį treniruotų T.Valčiukas, nes pastebėjo, kad dirbdamas su tuometiniu treneriu Mykolu Masilioniu liovėsi tobulėti: „Reikėjo kažką keisti. Tikiu, kad naujo trenerio akis pamatys daugiau.“

Keletą S.Ritterio ir M.Valčiukaitės iškovotų medalių galima pamatyti Trakų irklavimo muziejuje. „Nesame linkę daryti kokio nors altoriaus, kuriame galėtume apžiūrinėti savo apdovanojimus. Gera mintis padovanoti juos tiems, kurie nori ir gali juos eksponuoti. Mums patiems smagu prisiminti pergales, peržiūrėti nuotraukas, bet didelio noro kur nors namuose laikyti visus prizus nėra“, – sakė S.Ritteris.

Porinė dvivietė, 27 metai, Kaunas, treneriai Kęstutis Keblys ir Valdas Vilkelis.

Olimpinės žaidynės: 2016 m.

Laimėjimai: 1 vieta – 2017 m. pasaulio čempionatas (porinė keturvietė); 1 vieta – 2017 m. Europos čempionatas (porinė keturvietė); 2 vieta – 2016 m. Europos čempionatas (porinė keturvietė); 2 vieta – 2018 m. Europos čempionatas (porinė keturvietė); 3 vieta – 2020 m. Europos čempionatas (porinė keturvietė).

A.Adomavičiui prieš Tokijo žaidynes teko neįprasti atrankos išbandymai. Anksčiau jis irkluodavo keturvietėje, bet ši valtis neiškovojo olimpinio kelialapio, o patekti į olimpinę dvivietę pretendavo penki irkluotojai. Treneriai pabandė įvairius variantus, bet galiausiai A.Adomavičius nurungė buvusius partnerius pasaulio čempione tapusioje keturvietės įguloje Rolandą Maščinską bei Dovydą Nemeravičių ir tapo S.Ritterio partneriu. „Nepavykus iškovoti kelialapio keturvietėje sėdome į dvivietes. Jauduliuko buvo, – prisipažino A.Adomavičius. – Džiaugiuosi, kad atsipirko visos stovyklos ir sunkus darbas jose.“

A.Adomavičius beveik visose įgulose būna yrininkas. „Yrininkas turi būti kaip treneris, jis – valties galva. Jam tenka didesnė atsakomybė, jis turi diktuoti ritmą, – irklavimo ypatumus aiškino A.Adomavičius. – Bet mes stengiamės neišskirti nei yrininko, nei daugiau pasiekusių sportininkų. Visi esame lygūs.“

Aurimas vaikystėje lankė krepšinio treniruotes A.Sabonio mokykloje, tačiau prieš keliolika metų jaunesnioji sesuo Ieva įkalbino jį iškeisti krepšinį į irklavimą. Brolis ir sesuo ilgai treniravosi pas tą patį irklavimo trenerį Antaną Lavicką. I.Adomavičiūtė taip pat tapo garsia irkluotoja ir 2018 metais su Milda Valčiukaite iškovojo pasaulio pirmenybių aukso ir Europos pirmenybių bronzos medalius. Ieva tikėjosi patekti į Tokijo olimpines žaidynes, bet įgula iširo, kai 2021 metų pradžioje I.Adomavičiūtė buvo diskvalifikuota, nes jos dopingo mėginyje rasta draudžiamos medžiagos higenamino.

Vienvietė, 35 metai, Vilnius, treneris Robertas Tamulevičius.

Laimėjimai: 1 vieta – 2009 m. Europos čempionatas (vienvietė); 1 vieta – 2011 m. Europos čempionatas (vienvietė); 1 vieta – 2012 m. Europos čempionatas (vienvietė); 2 vieta – 2016 m. olimpinės žaidynės (porinė dvivietė); 2 vieta – tris kartus Europos čempionatuose (vienvietė); 3 vieta – du kartus pasaulio čempionatuose ir vieną kartą Europos čempionate (vienvietė).

M.Griškonis irklavimo aistrą paveldėjo iš tėvų Antano Griškonio ir Astos Pažereckaitės-Griškonienės: „Abu mano tėvai kadaise buvo irkluotojai. Kai man buvo dešimt metų, per veteranų varžybas jie pasodino mane į vairininko vietą. Man patiko. Būdamas trylikos mečiau krepšinio treniruotes ir atėjau į irklavimo bazę.“

M.Griškonio buvusi žmona – ilgų nuotolių bėgikė Diana Lobačevskė. Ji Londono ir Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse nubėgo maratono trasą ir iki šiol dalyvauja aukšto lygio varžybose. 2021 metų Lietuvos pirmenybėse 40-metė D.Lobačevskė iškovojo 10 kilometrų bėgimo aukso medalį. Tėvai stengiasi sportiškai auklėti ir dukrą, kuriai netgi parinko olimpinę dvasią atspindintį vardą – Atėnė.

Nors Mindaugas beveik visą karjerą irklavo vienvietėje valtyje, gyvenimas pasisuko taip, kad jis vienintelį savo olimpinį medalį per Rio de Žaneiro žaidynes iškovojo porinėje dvivietėje su Sauliumi Ritteriu. Prieš žaidynes traumą patyrė nuolatinis S.Ritterio porininkas Rolandas Maščinskas, tad rinktinės treneriams teko spręsti sunkų galvosūkį. Galiausiai buvo nuspręsta, kad M.Griškonis iš vienvietės persės pas S.Ritterį. Nauja įgula greitai suderino yrius ir Rodrigo de Freitaso užutėkyje finišo liniją kirto antra.

Porinė keturvietė, 28 metai, Vilnius, treneriai Virgaudas Leknickas ir Kęstutis Keblys.

Olimpinės žaidynės: 2016 m.

Laimėjimai: 2 vieta – 2016 m. Europos čempionatas (porinė keturvietė); 3 vieta – 2020 m. Europos čempionatas (porinė keturvietė).

Treneris V.Leknickas į irklavimo bazę atėjusio D.Jančionio talentą įžvelgė iš pirmo žvilgsnio. „Paprastai pirmą kartą į valtį sėdę jaunuoliai būna įsitempę arba susikaustę, bet Dominykas iškart jautėsi laisvai“, – prisiminė V.Leknickas. D.Jančionis į irklavimą atėjo būdamas 15 metų, o iki tol lankė plaukimo treniruotes. Tačiau, kaip sako pats D.Jančionis, irklavimas jį užkabino nuo pirmųjų yrių.

D.Jančionis neirklavo porinėje keturvietėje valtyje, kai lietuviai tapo 2017 metų pasaulio ir Europos čempionais. Po auksinio sezono šioje įguloje įvyko kelios permainos, bet pernai ji buvo atkurta, o D.Jančionis pakviestas kaip atsarginis. Vis dėlto įvykiai pakrypo taip, kad prieš 2020 metų Europos pirmenybes Dominykas keturvietėje valtyje pakeitė Rolandą Maščinską ir su šia komanda iškovojo bronzos medalį.

Lietuvos porinės keturvietės įgula į šios rungties pasaulio elitą įsiveržė per 2016 metų Europos pirmenybes, kuriose iškovojo pirmuosius medalius. Tuomet lietuviai buvo apdovanoti sidabru, o ant antrojo garbės pakylos laiptelio lipo ir D.Jančionis. Kartu su juo irklavo Dovydas Nemeravičius, Martynas Džiaugys ir Aurimas Adomavičius.

Porinė keturvietė, 23 metai, Trakai, treneris Vladislavas Sokolinskis.

Olimpinės žaidynės: 2016 m.

Laimėjimai: 1 vieta – 2016 m. pasaulio jaunių čempionatas (vienvietė); 1 vieta – 2016 m. Europos jaunių čempionatas (vienvietė); 2 vieta – 2014 m. pasaulio jaunių čempionatas (porinė dvivietė); 2 vieta – 2015 m. Europos jaunių čempionatas (vienvietė); 3 vieta – 2014 m. Europos jaunių čempionatas (porinė dvivietė).

Nors A.Kelmelis yra jauniausias Lietuvos olimpinės komandos irkluotojas, jis dalyvauja jau antrose žaidynėse. Trakiškis į abejas žaidynes pateko beveik paskutinę akimirką. 2021 metais jis kartu su kitais keturvietės įgulos nariais likus vos kelioms dienoms iki Tokijo žaidynių sužinojo, kad pakeis olimpinio kelialapio netekusį Rusijos ketvertuką, o 2016 metais A.Kelmelis vienviečių valčių varžybose pakeitė Mindaugą Griškonį, kuris prieš pat Rio de Žaneiro žaidynes persėdo į dvivietę valtį.

„Išgirdęs, kad važiuosiu į Rio de Žaneirą, net nežinojau, ką sakyti. Tiesiog sėdėjau ir tylėjau“, – kaip reagavo į žinią, kad tapo olimpiečiu, prisiminė A.Kelmelis.

Lankyti irklavimo treniruotes A.Kelmelis pradėjo būdamas septintokas. Iki tol jis užsiėmė plaukimu, bet gerais rezultatais baseine negalėjo pasigirti. Irklavimo treneriui Vydūnui Baneliui atėjus į mokyklą Armandas susidomėjo galimybe pakeisti sporto šaką ir po kelių mėnesių jau žinojo, kad sporto aukštumų sieks irklavimo valtyje. Armandas turi du jaunesnius brolius bei seserį, kurie taip pat susidomėjo sportu.

Brolis Aristidas šiais metais tapo Lietuvos jaunimo dviračių plento pirmenybių prizininku, o kitas brolis Arnedas ir sesuo Armilė lanko irklavimo treniruotes.

Kiekvienam sportininkui ypač smagu laimėti namie, o A.Kelmelis vieną pirmųjų pergalių iškovojo gimtuosiuose Trakuose, kur buvo surengtos 2016 metų Europos jaunių pirmenybės. Jose Armandas laimėjo vienviečių valčių lenktynes. Trakiškis neužėmė pirmosios vietos pusfinalio plaukime, tačiau dėl to nesijaudino ir finale aplenkė visus varžovus. „Rytais man visada būna sunkiau, bet po to prasikvėpuoju ir po pietų irkluoju geriau. Varžybos man labai patiko. Aš jaučiau saviškių palaikymą, todėl buvo lengviau“, – sakė A.Kelmelis.

Porinė keturvietė, 24 metai, Kaunas, treneriai Nijolė Vytė ir Kęstutis Keblys.

Olimpinės žaidynės: 2016 m.

Laimėjimai: 1 vieta – 2017 m. pasaulio čempionatas (porinė keturvietė); 1 vieta – 2017 m. Europos čempionatas (porinė keturvietė); 2 vieta – 2016 m. Europos čempionatas (porinė keturvietė); 2 vieta – 2018 m. Europos čempionatas (porinė keturvietė); 3 vieta – 2020 m. Europos čempionatas (porinė keturvietė).

Tituluotoje Lietuvos porinės keturvietės valties įguloje D.Nemeravičius iškovojo daugiausia pasaulio ir Europos pirmenybių medalių – net penkis. Vis dėlto D.Nemeravičius buvo išlipęs iš šios valties ir porą sezonų irklavo dvivietėje. „Daugiausia laiko praleidau keturvietėje. Kuo komanda didesnė, tuo man smagiau. Keturvietė visada bus arčiau širdies, – palygino D.Nemeravičius. – Irklavimas mus padarė ne tik komandos draugais, bet ir gerais bičiuliais. Vienas nuo kito ilsimės tik po sezono. Per gimtadienius ar kitas šventes visada susitinkame.“

D.Nemeravičius vaikystėje lankė krepšinio treniruotes, bet, pasak paties sportininko, nebuvo nei greitas, nei taiklus, todėl būdamas vos devynerių atsisakė minties tapti krepšininku. Tačiau nedideliame Mazūriškių kaime (Kauno rajonas) augęs Dovydas vis tiek norėjo sportuoti ir tėvai jį nuvežė į Kauno irklavimo mokyklą.

Jis pateko į Nijolės Savickytės-Vytės treniruojamą grupę ir su šia trenere dirba iki šiol.

Nors keturvietės įgula apie netikėtai gautą teisę startuoti Tokijuje sužinojo tik prieš kelias dienas iki žaidynių atidarymo, D.Nemeravičius į Japoniją iškeliavo anksčiau. Jis buvo įtrauktas į olimpinę delegaciją kaip dvivietės įgulos treniruočių partneris.

Porinė keturvietė, 34 metai, Kaunas, treneriai Valdas Vilkelis ir Kęstutis Keblys.

Olimpinės žaidynės: 2016 m.

Laimėjimai: 1 vieta – 2017 m. pasaulio čempionatas (porinė keturvietė); 1 vieta – 2017 m. Europos čempionatas (porinė keturvietė); 2 vieta – 2016 m. Europos čempionatas (porinė keturvietė); 3 vieta – 2020 m. Europos čempionatas (porinė keturvietė).

M.Džiaugys į irklavimo bazę kartu su bendraklasiais atėjo būdamas 14-os. Jo pirmasis treneris buvo V.Vilkelis, kuris ir dabar yra vienas iš M.Džiaugio trenerių.

2006 metų pabaigoje M.Džiaugys buvo priverstas nutraukti sportininko karjerą dėl sveikatos problemų. Gydytojai niekaip nesugebėjo nustatyti irkluotojo negalavimo priežasčių, bet po trejų metų sveikata pati pagerėjo. Vis dėlto kitą darbą radęs Martynas į sportą grįžo ne iškart – tik 2013 metais. Vėl sėsti į valtį paskatino geras draugas M.Griškonis – su juo M.Džiaugys artimai bendrauja keliolika metų.

M.Džiaugys laisvalaikiu mėgsta važinėtis motociklu. Nors šis pomėgis gana pavojingas, irkluotojas tvirtina, kad vairuoja atidžiai: „Esu pats už save atsakingas, važinėju ramiai, jokių sportinių rezultatų ant motociklo nesiekiu. Tai – smagi veikla, kuri gerai išvalo galvą.“

Tiesa, pasimėgauti šia veikla paprastai pavyksta tik pasibaigus irklavimo sezonui.

100 m ir 200 m krūtine, 19 metų, Vilnius, treneris Michailas Romanovskis.

Olimpinės žaidynės: debiutuoja.

Laimėjimai: 1 vieta – 2018 m. Europos jaunių čempionatas (100 m krūtine); 2 vieta – 2018 m. jaunimo olimpinės žaidynės (200 m krūtine); 2 vieta – 2019 m. Europos jaunių čempionatas (50 m krūtine); 3 vieta – 2018 m. jaunimo olimpinės žaidynės (100 m krūtine); 3 vieta – 2018 m. Europos jaunių čempionatas (200 m krūtine).

Plaukimo specialistai į K.Teterevkovą dėmesį atkreipė 2018 metais. Tuomet 16-metė mergina iškovojo du Europos jaunių pirmenybių medalius ir du Buenos Airių vasaros jaunimo olimpinių žaidynių medalius. Ji plaukia krūtine – tuo pačiu stiliumi kaip ir dvi legendinės Lietuvos plaukikės Lina Kačiušytė ir Rūta Meilutytė.

Kotryną plaukti išmokė, o paskui ir į plaukimo treniruotes atvedė tėtis Aleksandras, kuris taip pat buvo plaukikas. Maža to, A.Teterevkovas dukrą nuvedė pas savo buvusį trenerį M.Romanovskį, kuris jau kelis dešimtmečius ugdo jaunuosius sostinės plaukikus.

Kai Vilniuje nebuvo bent minimalius poreikius tenkinusio baseino, M.Romanovskis pats beveik kasdien vežiodavo auklėtinę treniruotis į Širvintas arba Elektrėnus.

Nieko stebėtina, kad K.Teterevkovą įkvepia ir tobulėti skatina R.Meilutytės pavyzdys, o sporto mėgėjai nuolat lygina Kotryną su olimpine čempione. Vis dėlto treneris ragina susilaikyti nuo palyginimų. Pasak M.Romanovskio, jo auklėtinės raumenų struktūra visai kitokia, todėl ji geresnių rezultatų turėtų pasiekti plaukdama ilgesnius nuotolius, be to, bręsta lėčiau negu R.Meilutytė, todėl laukiantys K.Teterevkovos pergalių turėtų būti kantrūs.

200 m ir 400 m laisvuoju stiliumi, 200 m kompleksiniu būdu, 4x100 m estafetė, 26 metai, Panevėžys, trenerė Ina Šimeliūnaitė-Paipelienė.

Olimpinės žaidynės: 2016 m.

Laimėjimai: 1 vieta – 2018 m. pasaulio čempionatas trumpajame baseine (400 m laisvuoju stiliumi); 1 vieta – 2017 m. universiada (200 m laisvuoju stiliumi); 1 vieta – 2017 m. universiada (200 m nugara); 2 vieta – 2018 m. pasaulio čempionatas trumpajame baseine (200 m laisvuoju stiliumi); 2 vieta – 2018 m. Europos čempionatas (200 m laisvuoju stiliumi); 3 vieta – 2016 m. Europos čempionatas (200 m nugara); 3 vieta – 2020 m. Europos čempionatas (400 m laisvuoju stiliumi).

Rūtos Meilutytės laimėjimai padidino susidomėjimą plaukimu. Londono olimpinių žaidynių čempionė jau baigė karjerą, tačiau ji turi puikų įpėdinį – baseinų vandenis greitai skrodžia D.Rapšys. Jis jaunimo varžybose medalius laimėdavo plaukdamas nugara, bet vėliau sutelkė dėmesį į plaukimą laisvuoju stiliumi ir yra vienas geriausių šio stiliaus pasaulio plaukikų 200 metrų ir 400 metrų nuotoliuose.

Šiuo metu D.Rapšiui priklauso net keli Lietuvos vyrų rekordai ir plaukiant laisvuoju stiliumi, ir nugara, ir peteliške.

Prasidėjus karantinui dauguma Lietuvos baseinų „išdžiuvo“. Tačiau Panevėžio „Žemynos“ baseino šeimininkai vandens neišleido, todėl vos tik buvo sušvelninti pandeminiai apribojimai, D.Rapšys vėl galėjo treniruotis. „Prasidėjus pandemijai ir pasauliui užsidarius manėme, kad bus blogiau. Daugelis sportininkų turi puikias galimybes treniruotis, keliauti nesunku, nes mažiau žmonių, mažiau šurmulio“, – gero ūpo neprarado olimpietis.

D.Rapšys dar neiškovojo nė vieno pasaulio ar Europos pirmenybių aukso medalio 50 metrų baseine. Labai nedaug trūko 2019 metų pasaulio pirmenybėse, tačiau pirmas atplaukęs panevėžietis buvo diskvalifikuotas dėl starto klaidos. „Daug kartų sėkmė man nesišypsojo. Kad ir per tą pasaulio čempionatą. Jame patyriau didžiausią karjeros nusivylimą, bet viskas ateina per charakterį ir darbą“, – nuleisti rankų neketina D.Rapšys.

100 m krūtine, 31 metai, Anykščiai, treneris Paulius Andrijauskas.

Olimpinės žaidynės: 2008, 2012, 2016 m.

Laimėjimai: 1 vieta – 2011 m universiada (100 m krūtine); 1 vieta – 2011 m universiada (200 m krūtine); 2 vieta – 2014 m. Europos čempionatas (50 m krūtine); 3 vieta – 2009 m. pasaulio čempionatas (200 m krūtine); 3 vieta – 2014 m. Europos čempionatas (100 m krūtine); 3 vieta – 2014 m. Europos čempionatas (200 m krūtine); 3 vieta – 2016 m. Europos čempionatas (100 m krūtine).

Pirmasis G.Titenio treneris buvo Žilvinas Ovsiukas. Jis plaukiką treniravo net 16 metų – iki 2016-ųjų, bet tada nusprendė pakeisti darbą ir tapo Anykščių sporto centro direktoriumi.

„Mes virėme savo sultyse daug metų, motyvuodavome vienas kitą. Bet pastaruoju metu rezultatai negerėjo. Matau, kad jam reikia jo lygio komandos – bent dviejų trijų aukšto lygio plaukikų“, – apie ilgą bendradarbiavimą su G.Titeniu tuomet kalbėjo Ž.Ovsiukas.

G.Titenis jau keliolika metų yra Lietuvos plaukimo krūtine lyderis. Jam priklauso visi trys šalies rekordai ilgajame baseine ir du iš trijų rekordų trumpajame baseine. Nors jis yra vyriausias Lietuvos rinktinės plaukikas, apie karjeros pabaigą dar nesvarsto, tvirtina, kad mėgsta ir treniruotis, ir varžytis, ir juokauja, jog norėtų plaukti iki 70 metų.

Prieš penkerius metus G.Titenis buvo išrinktas garsiausiu anykštėnu. Per „Anykštos“ redakcijos surengtus rinkimus plaukikas gavo 50,4 proc. balsų, o jo kraštiečiai sako, kad Anykščiai tokio garsaus sportininko neturėjo nuo krepšininko Sergejaus Jovaišos laikų.

Pastaruoju metu G.Titenis daugiausia laiko praleidžia Kaune, kur dirba dabartinis jo treneris P.Andrijauskas, bet kviečia visus aplankyti jo gimtinę: „Vykstantiems į Anykščius patarčiau aplankyti medžių lajų taką ir, žinoma, Anykščių šilelį – visą jo krantinę, miškelį. Visada smagu ten pasivaikščioti“, – sakė G.Titenis.

100 m ir 200 m krūtine, 4x100 m estafetė, 24 metai, Panevėžys, trenerė Ina Šimeliūnaitė-Paipelienė.

Olimpinės žaidynės: 2016 m.

Laimėjimai: 1 vieta – 2015 m. Europos žaidynės (50 m krūtine), 1 vieta – 2015 m. pasaulio jaunių čempionatas (50 m krūtine), 2 vieta – 2015 m. Europos žaidynės (100 m krūtine).

A.Šidlauskas plaukimo treniruotes pradėjo lankyti būdamas septynerių. Jo mama neleido pasirinkti kurios nors kontaktinės sporto šakos, nes, jos manymu, Andrius vaikystėje buvo labai liesas.

„Iš pradžių baseine tik maudžiausi. Plaukimas labai nepatiko. Rimčiau treniruotis pradėjau tiktai laimėjęs pirmas varžybas“, – sakė A.Šidlauskas.

A.Šidlauskas buvo vienas iš dviejų Lietuvos sportininkų, kurie 2015 metais tapo pirmųjų Europos žaidynių čempionais. Baku vykusiose žaidynėse Andrius greičiausiai plaukė 50 metrų krūtine. Po dviejų dienų jis savo ir šalies taupyklę papildė sidabro medaliu, iškovotu plaukiant 100 metrų krūtine. A.Šidlausko trenerė, draugai ir šeima tikėjo, kad jis laimės medalius, nes starto protokole buvo tik vienas iki tol greičiau plaukęs sportininkas.

Nors 2021 metų Lietuvos pirmenybėse dalyvavo ir šalies rinktinės lyderis Danas Rapšys, ir keli pajėgūs Lenkijos sportininkai, geriausiu varžybų plaukiku buvo pripažintas A.Šidlauskas. Labiausiai jį nudžiugino pergalė plaukiant 200 metrų krūtine. Šiame nuotolyje Panevėžio „Žemynos“ plaukikas pasiekė karjeros rekordą ir aplenkė pagrindinį varžovą Giedrių Titenį.

4x100 m estafetė, 27 metai, Panevėžys, treneriai Jamesas Gibsonas ir Ina Šimeliūnaitė-Paipelienė.

Olimpinės žaidynės: 2016 m.

Laimėjimai: 1 vieta – 2016 m. pasaulio čempionatas trumpajame baseine (100 m laisvuoju stiliumi); 3 vieta – 2016 m. pasaulio čempionatas trumpajame baseine (50 m laisvuoju stiliumi).

Per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes S.Bilis išgarsėjo ne dėl rezultatų baseine, bet dėl įdomaus sutapimo. Jo vardas ir pavardė skamba labai panašiai kaip amerikietės gimnastės Simonos Biles. Keturis aukso ir vieną bronzos medalį iškovojusi S.Biles buvo viena ryškiausių Rio de Žaneiro žaidynių žvaigždžių, tačiau keletas JAV leidinių dėl pavardžių sąskambio susidomėjo Lietuvos plaukiku ir pristatė jį savo skaitytojams. Juo labiau kad S.Bilis turėjo sąsajų su JAV – jis mokėsi Šiaurės Karolinos valstybiniame universitete.

Per Rio de Žaneiro žaidynes S.Bilis pasiekė geriausią Lietuvos plaukikų rezultatą. Jis plaukdamas 50 metrų laisvuoju stiliumi pateko į finalą ir užėmė aštuntąją vietą. Vis dėlto daug iš savęs reikalaujantis sportininkas iškart po finišo nebuvo patenkintas: „Jaučiuosi nusivylęs, nes žinau, kad padariau klaidų, nesusitvarkiau su nervais. Praėjusią naktį, po pusfinalio, niekaip negalėjau užmigti. Tai ir lėmė, kad plaukiau lėčiau.“

Beje, S.Bilį galima vadinti greičiausiu Lietuvos plaukiku. Būtent jam priklauso dviejų greičiausių rungčių – 50 m ir 100 m laisvuoju stiliumi – šalies rekordai.

Plaukimo treniruotes lankė ne tik Simonas, bet ir jo vyresnysis brolis Justinas. Vaikystėje jie buvo nesutaikomi varžovai, kartais taip susikirsdavo, kad net į treniruotes eidavo skirtingais keliais. Bet vėliau Simonas ir Justinas kartu išvyko mokytis į JAV.

Vis dėlto Justino ši šalis nesužavėjo. Jis greitai grįžo namo ir anksti baigė plaukiko karjerą.

4x100 m estafetė, 26 metai, Kaunas, trenerės Ina Šimeliūnaitė-Paipelienė ir Jolanta Dulevičienė.

Olimpinės žaidynės: 2016 m.

Laimėjimai: 5 vieta – 2016 m. Europos čempionatas (kombinuota estafetė).

D.Margevičius prieš šešerius metus norėjo mesti plaukimą ir įsidarbino automobilių priežiūros įmonėje.

Jis pusmetį nesitreniravo, bet tuometinis Lietuvos plaukimo federacijos vadovas Tomas Kučinskas įkalbino vaikiną grįžti į sportą. Jau po kelių mėnesių D.Margevičius dalyvavo Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.

„Automobilių sportu domiuosi net labiau nei plaukimu“, – sakė D.Margevičius.

Technika nuo vaikystės yra didžiausias jo pomėgis, plaukikas mėgsta žiūrėti automobilių ir motociklų lenktynes, pats važinėja motociklu ir norėtų šia transporto priemone apvažiuoti visą Europą. O jo brolis dalyvauja automobilių ralio ir slalomo varžybose.

D.Margevičius – Lietuvos plaukimo peteliške lyderis. Šis stilius laikomas sudėtingiausiu ir labiausiai sekinančiu.

Sportininkas sako, kad kaip tik dėl to jį ir pasirinko: „Kai plaukikai eidavo startuoti 200 metrų peteliške varžybose, sakydavo: „Eina mirtininkai.“ Man tai atrodė didvyriška. Gal todėl ir pasirinkau šį stilių.“

Iki 109 kg, 31 metai, Anykščiai, treneriai Vincas Šlevinskis ir Algirdas Ananka.

Olimpinės žaidynės: debiutuoja.

Laimėjimai: 6 vieta – 2018 m. Europos čempionatas (iki 105 kg); 10 vieta – 2021 m. Europos čempionatas (iki 109 kg).

Arnas Šidiškis yra tik trečias atkūrus Nepriklausomybę į olimpines žaidynes patekęs Lietuvos sunkiaatletis. Tiesa, olimpinius takus pramynęs Ramūnas Vyšniauskas dalyvavo net ketveriose žaidynėse. Vis dėlto geriausiai ant olimpinės pakylos pasirodė Aurimas Didžbalis. Jis 2016 metų Rio de Žaneiro žaidynėse iškovojo bronzos medalį.

Stipriausias Lietuvos sunkiosios atletikos centras yra Klaipėdoje, bet A.Šidiškį išugdė Anykščių treneris Algirdas Ananka. Kadaise iš Šiaulių atvykęs A.Ananka vos ne vienas padėjo Anykščių sunkiosios atletikos pamatus, o dabar 70-metį paminėjęs specialistas kasdien vis dar mina Kūno kultūros ir sporto centro slenkstį ir parengia Lietuvos pirmenybių medalius laiminčius sunkiaatlečius.

Sunkiaatlečių olimpinės atrankos sistema sudėtinga, todėl Arnas tik birželio viduryje sužinojo, kad jam bus suteikta garbė atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.

„Anksčiau buvo kalbėta, kad yra vilčių patekti pagal reitingą. Džiugu, kad viskas susiklostė gerai ir išsipildė mano svajonė – turiu olimpinį kelialapį. Esu labai laimingas“, – džiaugėsi A.Šidiškis.

37 metai, Vilnius, treneriai Jevgenijus Kliosovas ir Andrejus Zadneprovskis.

Olimpinės žaidynės: 2008, 2012, 2016 m.

Laimėjimai: 1 vieta – 2012 m. olimpinės žaidynės; 1 vieta – 2013 m. pasaulio čempionatas; 1 vieta – 2014 m. pasaulio čempionatas (mišri estafetė); 1 vieta – aštuonis kartus Europos čempionatuose.

Prieš tapdama penkiakovininke L.Asadauskaitė aštuonerius metus lankė plaukimo treniruotes. Ji sako, kad jau vaikystėje svajojo apie olimpinį aukso medalį, bet manė, kad jį iškovos kaip plaukikė: „Mane ilgai įkalbinėjo pabandyti penkiakovę, bet vis atsisakinėjau, nes tikėjau, kad būsiu plaukikė. Dabar jau suprantu, kad mano duomenys nėra tinkami tai sporto šakai.“

Net per penkiakovės varžybas Laura nelaimi plaukimo rungties. Penkiakovininkai plaukia 200 metrų laisvuoju stiliumi, o L.Asadauskaitė plaukdavo ilgesnius nuotolius, kuriuose labiau praversdavo ištvermė. Dabar ištvermė jai padeda paskutinėje penkiakovės rungtyje – bėgime ir šaudyme.

L.Asadauskaitės manymu, laimėti 2012 metų Londono žaidynių aukso medalį jai padėjo atsiribojimas nuo olimpinio šurmulio. Ji net nežiūrėjo olimpinių žaidynių atidarymo transliacijos, į Londoną nuskrido varžybų išvakarėse, o kitą dieną po apdovanojimo su aukso medaliu išskubėjo atgal į Vilnių. Olimpinė čempionė sako, kad taip išvengė nereikalingų minčių ir tarsi pati save apgavo, kad nesuvoktų, kur atsidūrė.

Zadneprovskių šeima jau turi visų trijų spalvų olimpinius apdovanojimus. Laura iškovojo auksą, jos vyras Andrejus – 2004 metų Atėnų žaidynių sidabrą ir 2008 metų Pekino žaidynių bronzą. O tėvų pėdomis jau seka jų dukra Adriana. Pernai A.Zadneprovskytė per Lietuvos bėgimo ir šaudymo rungties pirmenybes laimėjo vienuolikmečių mergaičių varžybas. Jaunąją čempionę apdovanojo jos mama.

28 metai, Klaipėda, treneris Paulius Aleksandravičius.

Olimpinės žaidynės: 2012 m.

Laimėjimai: 1 vieta – 2016 m. Europos čempionatas (komandos); 3 vieta – 2019 m. Europos čempionatas (komandos).

Šiuolaikinės penkiakovės rekordai dėl nevienodų sąlygų yra labai subjektyvūs, bet tarptautinė federacija juos registruoja. Jungtinės rungties (bėgimo ir šaudymo) rekordas nuo šių metų gegužės priklauso G.Venčkauskaitei. Ji Sėkešfehėrvare vykusiame pasaulio taurės finalo etape 3,2 km nuotolį su keturiais šaudymo ruožais nubėgo per 11 min. 15,04 sek. „Bėgdama galvojau tik apie tai, kaip greičiau pasiekti finišą. Tikrai nejaučiau, kad bėgu greitai, priešingai – kojos atrodė sunkios“, – nusistebėjo rekordininkė.

Per olimpines žaidynes vienai šaliai gali atstovauti ne daugiau nei dvi penkiakovininkės. Vieną vietą sau beveik rezervavusi šios sporto šakos lyderė Laura Asadauskaitė, o dėl antrosios G.Venčkauskaitė kovoja su Ieva Serapinaite. 2016 metais teisę aplankyti olimpinį Rio de Žaneirą iškovojo I.Serapinaitė, bet 2021 metais G.Venčkauskaitė pasiekė revanšą. G.Venčkauskaitė jau beveik 10 metų yra Krašto apsaugos savanorių pajėgų karė savanorė.

„Mane traukia kariška drausmė. Be to, mano giminėje yra kariškių. Nuo mažens matydavau žmones su uniforma, man labai patikdavo, – prisipažino sportininkė. – Esu ir apkasus kasusi, ir žiemą ant sniego miegojusi.“

34 metai, Panevėžys, treneris Dalius Strazdas.

Olimpinės žaidynės: 2012, 2016 m.

Laimėjimai: 1 vieta – 2010 m. pasaulio čempionatas (komandos); 1 vieta – 2013 m. pasaulio čempionatas; 1 vieta – 2014 m. pasaulio čempionatas (mišri estafetė); 1 vieta – 2009 m. Europos čempionatas (estafetė); 1 vieta – 2009 m. Europos čempionatas (komandos); 1 vieta – 2014 m. Europos čempionatas (mišri estafetė).

Kaip ir daugelis Lietuvos penkiakovininkų, J.Kinderis pirmiausia lankė plaukimo treniruotes. Į jas ketvirtoką nuvedė jo mama, su trimis vaikais persikėlusi į Panevėžio miestą iš rajono ir parinkusi mokyklą, kurioje buvo baseinas.

„Mama yra didžiausia mano gerbėja, jai nuvežu visus apdovanojimus. Ji renka mano apdovanojimus, o aš savo namuose neturiu nė vieno“, – atviravo J.Kinderis.

J.Kinderis dalyvaus jau trečiose olimpinėse žaidynėse. Jam neišdildomus prisiminimus paliko pirmieji olimpiniai startai 2012 metais Londone: „Prieš atvykdamas net nenutuokiau, kas ta olimpiada. Kiekvieno sportininko svajonė – patekti į olimpines žaidynes, bet kai į jas patenki... Ta dvasia labai juntama. Europos ar pasaulio pirmenybės – tik varžybos, o čia viskas kitaip.“

Pandemijos įkarštyje J.Kinderis savanoriavo Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre – budėjo prie telefono.

„Darbo krūvis ten milžiniškas. Skambina žmonės, pasakoja sudėtingas istorijas, skundžiasi aukšta temperatūra – bendravimas sunkus ir sekinantis.

Kadangi viską darau atsakingai, jau po dienos pasijutau išsunktas, net nebesinorėjo galvoti apie sportą“, – įspūdžiais dalijosi penkiakovininkas.

10 m oriniu šautuvu, 50 m šautuvu, 34 metai, Alytus, treneris Česlovas Pavilonis.

Olimpinės žaidynės: debiutuoja.

Laimėjimai: 8 vieta – 2019 m. Europos čempionatas (kulkinis šaudymas iš trijų padėčių iš 50 m atstumo); 8 vieta – 2021 m. Europos čempionatas (kulkinis šaudymas iš trijų padėčių iš 50 m atstumo); 13 vieta – 2010 m. pasaulio čempionatas (šaudymas iš orinio šautuvo iš 10 m atstumo).

K.Girulis olimpinį kelialapį iškovojo tik 2021 metų gegužės pabaigoje. Jam laiminga buvo Osijeko šaudykla, kurioje vyko Europos pirmenybės. Jose lietuvis kulkinio šaudymo iš trijų padėčių iš 50 m atstumo varžybose užėmė aštuntąją vietą.

Jis pačiupo paskutinį kelialapį į šios rungties olimpines varžybas. K.Girulis tos pačios rungties varžybose aštuntąją vietą užėmė antrame iš eilės Europos čempionate.

Gavęs olimpinį bilietą šaulys jau įgyvendino didžiausią sporto karjeros svajonę: „Tikslas pasiektas – kelialapis iškovotas. Papildomais tikslais savęs neapkraunu.

Visi ten jaučiasi nugalėtojais, o kai ateis diena, rezultatai parodys, kuris bus stipresnis.“

Nors sportuodamas K.Girulis rankose laiko šautuvą, daug laiko praleidžia su kitu ginklu – lanku. Olimpietis turi dirbtuves, kuriose gamina lankus ir strėles. „Vaikystėje vasaras leisdavau kaime, ten prisigalvodavome visko. Kartą tėtis iš lazdyno išlenkė lanką. Šūvis, emocijos – buvo kažkas naujo ir įdomaus. Pradėjau lankus darytis pats. Tobulėjau ir galiausiai pomėgis tapo nedideliu verslu“, – pasakojo K.Girulis. Kodėl jis neužsiėmė šaudymu iš lanko? Gimtajame Alytuje šios sporto šakos grupės tiesiog nebuvo. Karolis lankė kelių kovos menų, plaukimo, krepšinio treniruotes, bet galiausiai sužinojo apie šaudymo būrelį.

26 metai, Vilnius, treneris Jevgenijus Izmodenovas.

Olimpinės žaidynės: 2016 m.

Laimėjimai: 1 vieta – 2019 m. Europos žaidynės (skersinis); 1 vieta – 2020 m. Europos čempionatas (skersinis); 3 vieta – 2020 m. Europos čempionatas (lygiagretės).

Nepriklausomos Lietuvos gimnastai dalyvavo beveik visose olimpinėse žaidynėse, tačiau anksčiau varžydamiesi su planetos lyderiais į aukštas vietas nesitaikydavo.

Požiūrį į šią sporto šaką per kelerius praėjusius metus pakeitė vilnietis R.Tvorogalas, įsiveržęs į Senojo žemyno gimnastų elitą. Jo pavardė garsiai nuskambėjo per 2019 metų Europos žaidynes, kuriose R.Tvorogalas geriausiai atliko pratimus ant skersinio.

O iš 2020 metų Europos pirmenybių jis grįžo su dviem apdovanojimais: auksu už pratimus ant skersinio ir bronza – ant lygiagrečių.

Kadaise į sportą Robertą nukreipė darželio auklėtoja. Ji vietoje nenustygdavusio penkiamečio mamai pasiūlė paieškoti veiklos, kurioje jis galėtų išlieti energiją.

Netoli namų buvo sporto salė, kurioje treniravosi gimnastai, – taip R.Tvorogalas pateko į pirmojo trenerio Aleksandro Filatovo rankas.

„Esu vienintelis šeimoje, patraukęs į šį sportą. Taip ir žingsniuodavau į gimnastikos salę kaip į darbą, nuo darželio iki mokyklos pabaigos“, – vaikystę prisiminė geriausias Lietuvos gimnastas.

R.Tvorogalas jau dalyvavo Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Per jas vilnietis daugiakovės varžybose užėmė 42-ąją vietą.

„Man ir Rio žaidynėse užimta vieta atrodo nebloga. Nors visada atsiras teigiančių, kad tai – ne rezultatas.

Po Europos pirmenybių irgi buvo kalbama, kad atvažiavo ne visi geriausi, bet žinau viena – net dalyvaujant visiems geriausiems būčiau buvęs tarp prizininkų, – sakė R.Tvorogalas. – Kad esu didžiajame sporte, supratau tik po Rio žaidynių.

Iki tol man viskas atrodė lyg savaime suprantamas dalykas – kaip ėjimas į mokyklą.“