Dėl itin griežtų COVID-19 taisyklių Japonijoje jau kilo ne vienas skandalas ir ant sportininkų pečių užkrauta milžiniška įtampos našta, bet tai neišvengiama itin akylai įstatymo raidės paisančioje šalyje.
Atletams siekti pergalių nepadės ir sirgalių palaikymas, nes liepos 23–rugpjūčio 8 d. vyksiančiose žaidynėse teks varžytis esant tuščioms tribūnoms.
Tenka gyventi prisiminimais
Tokijo olimpiniame kaimelyje dauguma Lietuvos delegacijos narių apsigyveno kambariuose su nuostabiu vaizdu – jiems skirtas visas aukštas, o pro langus – kvapą gniaužiantis vandenyno paveikslas.
Šiek tiek kitoje vietoje, tačiau ne ką mažiau įspūdingoje, apsistojo buriuotojai Juozas Bernotas ir Viktorija Andrulytė.
Viskas tarsi ranka pasiekiama, bet paliesti draudžiama.
Pirmą kartą sportininkai taip ir negalės iš arčiau susipažinti su olimpinės šalies kultūra, nes ekstremaliąją situaciją įvedusioje Japonijoje koronaviruso situacija ne tik nesitaiso, bet ir laukiama penktosios bangos.
„Mūsų viešbutis – labai prabangus, bet negalime niekur išeiti. Dabar stoviu balkone ir matau labai didelius gražius baseinus. Juose maudosi japonai, bet mums ten patekti draudžiama. Neleidžiama net apeiti aplink viešbutį“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Japonijoje jau daug kartų buvusi ir šalį pamilusi V.Andrulytė.
29 metų sportininkė ilgiausiai laukė olimpiados, nes buvo iškovojusi kelialapį dar į 2016-ųjų Rio de Žaneiro žaidynes, bet tada į Braziliją išvyko Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt.
Dabar V.Andrulytė neslepia – dėl koronaviruso olimpinės dvasios kur kas mažiau, o labiausiai guodžia faktas, kad ji per ankstesnius apsilankymus spėjo geriau pažinti Japoniją.
„Suvaržymai labai dideli. Tai atima žavesio, bet negaliu skųstis, nes daug ką čia esu mačiusi, o patys japonai labai draugiški – sveikinasi, mojuoja, – sakė V.Andrulytė. – Man nepaprastai patinka japoniškas maistas, tik viešbutyje jo negauname. Šioje šalyje esu buvusi ir šokių festivalyje, vilkėjau kimono, lankiausi šventyklose, mus netgi šventino. Labai įspūdinga kultūra, tad dėl šių prisiminimų lengviau, kai negali niekur išeiti.“
Visur – geležinė tvarka
Kiekvieną rytą – seilių mėginių davimas, į valgyklą – pasitikrinus jos užimtumą programėlėje, o treniruotės vietą galima pasiekti tik specialiu autobusu.
Trumpi pasivaikščiojimai – tik olimpiniame kaimelyje, draudžiamas kontaktas su vietiniais, o svarbiausia – visur su kaukėmis ir nuolatinė rankų dezinfekcija.
Lietuvos sportininkų dienos prasideda vienodai ir yra panašios viena į kitą, palyginti su bet kuria kita olimpiada. Ir nors atletai stengiasi nemalonias mintis vyti į šalį, COVID-19 baimės debesis užgulęs kiekvieną Tokijo žaidynių kampelį.
Bet kuriam sportininkui olimpiada gali baigtis net ir nesusirgus koronavirusu – koją pakištų kontaktas su sergančiuoju ar neaiškus mėginys. Apie tyčinius taisyklių pažeidimus net nėra kalbos – organizatoriai iškart pasakė, kad nepaisančius nurodymų tiesiog išsiųs namo.
Kai Lietuvos rinktinės pasirengimo namais tapusioje Hiracukoje vieno iš plaukikų mėginys parodė neaiškų rezultatą, šalies delegacija iškart pajuto griežtų taisyklių kirtį.
„Be to, organizatoriai prašo 30 minučių prieš duodant seilių testui atlikti nieko nevalgyti, negerti gėrimų, nekramtyti gumos, kad gleivinė būtų švari.
Jei kurioje nors vietoje ką nors padarai ne taip, gali būti neaiškus testas, o tada iš esmės gali būti eliminuotas ir dėl tokių dalykų.
Gauname taisyklių knygas, skaitome jas ir gilinamės. Srautas didelis, ir ta informacija dažnai kinta, griežtėja.
Olimpiniame kaimelyje kiekvieną vakarą 21 val. 01 min. turiu prisijungti prie sistemos ir patikrinti, ar neturime užsikrėtusių sportininkų“, – pasakojo už COVID-19 situaciją Lietuvos delegacijoje atsakinga Agnė Vanagienė.
Atvykimas – sudėtingas
Ne tik gyvenimas olimpinių žaidynių šalyje, bet ir patekimas į Japoniją visiems tapo iššūkiu.
Kiekviena į Tokijo olimpiadą atvykusi delegacija privalo skirti savo grupės CLO – už COVID-19 situaciją atsakingą asmenį, kuriam tenka išnagrinėti daugybę skirtingų protokolų.
Lietuvos olimpinėje misijoje šios pareigos atiteko A.Vanagienei.
Prieš tolimą kelionę reikia ne tik mažiausiai dviejų neigiamų COVID-19 testų sertifikatų, šūsnies įvairiausių dokumentų, iš anksto išdėstyto savo judėjimo plano, bet ir keleto mobiliųjų programėlių, skirtų savo sveikatos būklei registruoti ir kiekvienam žingsniui sekti.
Sportininkams seilių mėginių ėmimas – kasdienybė, o visiems kitiems taisyklės šiek tiek švelnesnės: su keletu išimčių taikoma trijų dienų izoliacija, o tada 14 dienų draudžiama kontaktuoti su vietiniais ir leidžiama judėti tik sutartu maršrutu.
Vėliau galima įžengti į miestą.
Taisyklių daug, ir ne viskas veikia sklandžiai. Tokijo Hanedos oro uoste patikra užtrunka apie 3 valandas: ne tik tikrinami dokumentai, bet ir tenka paspjaudyti į mėgintuvėlį, vėliau sėdama į autobusą, kuris veža į specialių taksi aikštelę, o iš ten – į viešbutį ir karantiną.
Organizatoriai jau įspėjo, kad atsirado pažeidėjų, ir jų laukia „didelė negarbė“ ir kelionė namo.
COVID-19 nesitraukia
Pandemija pakeitė Tokijo olimpinių žaidynių veidą. Čia nėra nei švenčių su britišku alumi kaip 2012-aisiais Londono gatvėse, nei 2016-aisiais lydėjusio karnavališko Rio de Žaneiro šėlsmo.
Atvirkščiai – nors žmonės vieni kitiems ir stengiasi šypsotis, veidus slepia kaukės, o atstumus didina vis pasirodančios žinios apie naujus užsikrėtusiuosius.
Japonija skaičiuoja jau daugiau nei 70 su olimpiada susijusių COVID-19 atvejų. Olimpiniame kaimelyje užsikrėtė jau 10 sportininkų, trys iš jau turėjo susikrauti savo lagaminus, praėjusią savaitę – keletas viešbučių personalo darbuotojų, o net 21 Pietų Afrikos Respublikos futbolo rinktinės narys artimai kontaktavo su užsikrėtusiuoju ir atsidūrė karantine.
Speciali sekimo programėlė parodė, kad insidethegames.biz žurnalistas Philipas Barkeris tapo artimu užsikrėtusiojo kontaktu, – jis atsidūrė privalomoje 14 dienų saviizoliacijoje.
„Su infekuotuoju COVID-19 artimai kontaktavęs sportininkas gali tęsti treniruotes, jeigu jo koronaviruso testas kasdien būna neigiamas, tačiau tokia taisyklė kitiems netaikoma. Šis atvejis tapo precedentu, tad nenuostabu, kad pagrindinis žiniasklaidos centras nėra pati linksmiausia vieta, – rašė Ph.Barkerio kolega Liamas Morganas. – Mus ir taip spaudžia įvairiausi ribojimai. Tai – perteklinis veiksmas ir, jeigu atvirai, visiškai nepriimtinas.“
Sumaištis lietuvių stovykloje
COVID-19 protokolas sukelia ne tik daug nepatogumų, bet ir piktų reakcijų.
Su sudėtinga sistema dar aklimatizacijos namais tapusioje Hiracukoje susidūrė ir Lietuvos delegacija – vieno iš plaukikų rytinis koronaviruso testas parodė neaiškų rezultatą, tad nutraukta treniruotė, visi buvę kartu atsidūrė izoliacijoje, o pats sportininkas išvežtas į ligoninę.
Čia jam atliktas pakartotinis testas, ligoninėje teko praleisti naktį, o ryte dar vienam testui atlikti lietuvis buvo gabenamas jau į kitą įstaigą.
Per olimpines žaidynes dėl tokio neaiškumo sportininkai gali praleisti pirmąjį startą ar net finalą, kur taikosi į medalius.
„Ir pusfinalis, ir medalis gali nuplaukti. Belieka tikėtis, kad mūsų sportininkams taip nenutiks. Visi norime garbingos ir lygios kovos, tad saugomės maksimaliai, kiek galime. Tai šiek tiek kainuoja ir psichologiškai.
Treniruotės prieš pat olimpines žaidynes nėra labai ilgos. Stengiamasi pasiekti geriausią sportinę formą, o likusį laiką tenka praleisti kambaryje“, – kalbėjo Lietuvos olimpinės misijos vadovas Einius Petkus.
Stringa, bet juda
Japonai turi posakį „Saru-mo-ki-kara-ochiru“, kuris pažodžiui skambėtų taip: net ir beždžionė iškrinta iš medžio. Jis puikiai tinka COVID-19 taisyklėms apibūdinti, nes ne viskas Tokijuje vyksta sklandžiai.
Vienu didžiausių skandalų prieš olimpines žaidynes tapo paralimpietės Beccos Meyers istorija. Aklai ir kurčiai sportininkei dėl koronaviruso taisyklių buvo uždrausta kartu atsivežti asmeninę padėjėją.
26 metų plaukikę įprastai lydi motina, kuri padeda kasdienėse situacijose. Šįsyk B.Meyers net paliko JAV paralimpinę rinktinę.
Prisiskambinti į pagalbos skambučių centrus sudėtinga ir reikia daug kantrybės.
Tačiau japonai dažniau giriami, nei sulaukia priekaištų, – nors taisyklės išties griežtos, be jų būtų sunku įsivaizduoti, kas dėtųsi per olimpiadą.
„Japonai – labai draugiški ir stengiasi viską padaryti. Ši šalis yra vienintelė, tokiomis sąlygomis galinti surengti žaidynes įvedusi nerealias taisykles, kurių ir laikosi“, – teigė V.Andrulytė, laukianti savo starto sekmadienį 6 val. ryto Lietuvos laiku.
Gali tapti pavyzdžiu
Koronaviruso baimė Tokijuje juntama net ore. Daug kalbama, kad gyventojai pasiruošę patys fiksuoti atvykusius į žaidynes ir nesilaikančius taisyklių.
Pernai nusprendus nukelti olimpiadą metams patys japonai manė, kad jos išvis nebereikia. Dabar apklausos rodo, jog mažiausiai 87 proc. japonų mano, kad Tokijo žaidynės dar labiau paskatins COVID-19 plitimą šalyje, kur pasiskiepijusių – tik 13 proc.
Iškalbingu faktu tapo ir specialios olimpinių žaidynių organizatorių dovanos savanoriams. 70 tūkst. pagalbininkų šįkart prie tradicinių marškinėlių ir vandens buteliuko buvo pridėta dezinfekcinio skysčio, po dvi veido kaukes ir užrašų knygelė, skirta savo sveikatos būklei fiksuoti.
Tad ne veltui viešbučiuose užsienietį pamatę darbuotojai atsitraukia per papildomą žingsnį. Svetingumas niekur neišnyko, tačiau baimė užsikrėsti ir apkartinti gyvenimą visiems aplink tapo prioritetu.
Situaciją nusprendė šiek tiek sušvelninti ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) prezidentas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas. Jis atskrido į Tokiją, nors net pagrindiniai olimpiados rėmėjai „Toyota“, „Panasonic“, NEC ir „Fujitsu“ jau paskelbė, kad per žaidynes nerodys jokių olimpinių automobilių reklamų, taip siekdami apsaugoti savo įvaizdį.
„Atvykau su paprasta, bet svarbia žinute: mes pajėgūs nugalėti COVID-19, bet tik tuo atveju, jeigu visi atliks savo vaidmenį.
Tegul Tokijo žaidynės tampa vilties ir vienybės šaltiniu, kad pasaulyje galime užtikrinti lygias teises į vakciną ir užbaigti pandemiją“, – sakė PSO vadovas.
