Tik vos 41 mūsų delegatas bandys savo jėgomis nugvelbti bent vieną iš 339 Japonijoje dalinamų apdovanojimų. Bet tai bus sunku: dėl jų varžysis dar 205 valstybių atstovai, o norinčių užsikabinti medalį ant krūtinės sportininkų Tokijuje priskaičiuojama net 11 091.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto suburta rinktinė Tokijuje „uždengs“ 12 iš 33 sporto šakų. Tik Barselonoje mūsų atletai startavo 11-oje sporto šakų, o sėkmingiausia laikomoje Pekino olimpiadoje, kurioje startavo 71 Lietuvos rinktinės narys, jie kovojo 15-oje sporto šakų.
„Visada sieki geriausio rezultato – norėtųsi kuo daugiau medalių. Tačiau nesakome ir neprognozuojame nieko garsiai, nes tai papildomas spaudimas atletui. Mes pasakysime, kad tikimės, o olimpiečiui tai taps galvos skausmu. Todėl apie medalius kalbėsime tik po žaidynių – tikimės, kad bus apie ką kalbėti“, – apie medalių prognozes kalbėjo LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Per visą atgautos Nepriklausomybės istoriją lietuviai namo parsivežė 25 medalius.
Tiesa, vienas iš jų buvo atimtas dėl dopingo skandalo, tačiau kitas atsirado mūsų sportininkės rankose dėl skandalų kitose valstybėse.
Tad skaičius vis dėlto išliko tas pats. Ar padidės olimpinių medalių kraitis po Tokijo olimpiados? Apie tai savo mintis dėstė visų 12-os žaidynėse Japonijoje dalyvaujančių Lietuvos sporto federacijų vadovai.
Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis: „Mūsų lengvaatlečių delegaciją sudaro 11 sportininkų. Galiu pasakyti, kad nė vienam iš atletų nekeliama jokia konkreti užduotis – nepasakėme, kad privalo iškovoti apdovanojimą. Esame aptarę, jog garbinga būtų žaidynėse siekti savo geriausio asmeninio rezultato.
Jei taip bus, tuomet galima bus sakyti, kad sportininkas buvo arčiau prizininkų. O pastaruoju metu lengvojoje atletikoje viską lemia tik maža dalis sekundės – žiūrėk, gali taip viskas pasisukti, kad asmeninis rekordas lems kur kas daugiau nei pasididžiavimą savimi.
Iš esmės noriu pasakyti, kad visi mūsų lengvaatlečiai yra pajėgūs konkuruoti dėl aukščiausių vietų žaidynėse“.
Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas: „Apie medalius mes nenorime kalbėti, nes tai mūsų sporto šakoje neprognozuojamas dalykas. Žinoma, visų akys krypsta į Daną Rapšį, iš kurio laukiama sėkmės 200 ir 400 metrų laisvuoju stiliumi nuotoliuose.
Bet reikia atkreipti dėmesį, jog jo varžovais dėl apdovanojimų bus galingai pasirodantys australai, britai, tie patys rusai. Dar ir jaunasis šešiolikmetis fenomenas iš Rumunijos plauks.
Mes viliamės, kad Danas bus finaluose, tačiau toliau yra tik spėlionės. Jei kalbėsime apie Andrių Šidlauską, iš jo norėtume patekimo į 100 ir 200 metrų krūtine pusfinalius.
Giedrius Titenis pastaruoju metu rodo neblogus rezultatus, bet viliamės dar geresnių Tokijuje. Jei atkreipsime dėmesį apie mūsų vyrų estafetę, tai fantastiškai įspūdingas rezultatas būtų 12-oji vieta“.
Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidentas Darius Levickis: „Žaidynėse mūsų federacijai atstovaus 4 dviratininkai. Jei kalbėsime apie plento atstovus, tai Evaldui Šiškevičiui bus labai sunku vienam konkuruoti su varžovais.
Be to iš jo 230 km trasos net 4 kilometrai turės kilimą į kalnus, o Evaldas yra labiau lygumų mėgėjas. Jei būtų jam koks pagalbininkas, tuomet dar galima būtų mąstyti, tačiau dabar jam bus nelengva konkuruoti.
Atvirkštinė situacija su Rasa Leleivyte – ji važiuos 140 kilometrų, trasa kils į viršų apie 2 kilometrus, o Rasa mėgsta tokius iššūkius.
Tačiau galutines vietas šiems sportininkams neprognozuočiau. Kitą vertus, jau aišku, kad treke komandiniame sprinte Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė tikrai užims mažiausiai 8-ąją vietą.
Labai tikimės, kad mūsiškėms pavyks aplenkti dar vieną ar kelias komandas. Daug kas klausia, ar galima sulaukti stebuklo šioje rungtyje.
Sakau, kad viskas įmanoma, tačiau stebuklų nenori dviračių sporto šakos madų diktatoriai vokiečiai ir britai“.
Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas Dainius Pavilionis: „Prieš išvykstant į Tokiją sportininkams sakiau, kad jie pradėtų varžybas ne nuo irklų, o nuo galvos. Jei susidėlios viską į lentynas, tai ir irklai nebus jų varžovais, o geriausiais pagalbininkais.
Noriu pasakyti, kad geriausiai per visą savo karjerą atrodo Mindaugas Griškonis. Jam laikas jau laimėti ir tai turėtų būti labai žvilgantis medalis.
Porinė dvivietės su Sauliumi Ritteriu ir Aurimu Adomavičiumi bei Milda Valčiukaite ir Donata Karaliene progresuoja ir su jais visko gali būti – drąsiai tikėkimės finalo, o jau ten, kaip žinote, vienos-dviejų sekundžių klausimas lems prizininkus ir be medalio liksiančias valtis.
Bet iš esmės Lietuvos irkluotojai važiuoja į Tokiją laimėti ne vieną medalį – mane labai juokina nuomonės, kad „nelaimės“, „ne tas lygis“.
Kam važiuoti ir startuoti, jei pagal „žinovų nuomones“ medaliai jau išdalinti? Mes paneigsime kai kurias prognozes“.
Lietuvos dziudo federacijos prezidentas Vigmantas Sinkevičius: „Visų pirma reikia pasidžiaugti, kad bandžiusių kaišioti pagalius į ratus nedraugų kėslai begėdiškai žlugo ir mes turime olimpietę.
Turime Lietuvos dziudo atstovę Tokijuje, kur ši sporto šaka yra labai populiari.
Mums pavyko atlikti visus būtinus darbus ir Sandra Jablonskytė sėkmingai pasirengė olimpiadai.
Kokie norai ir užduotys? Norai būtų, kad Sandra įveiktų pirmuosius du etapus ir būtų tarp aštuonių geriausių svorio kategorijoje virš 78 kilogramų.
Žinoma, norėtųsi, kad olimpiadoje kovotų ir vienas ar kitas mūsų dziudo meistras, tačiau nuo 2012 metų žaidynių Londone, deja, mus tempia tik merginos“.
Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas: „Mes iš Tokijo olimpiados planuojame sugrįžti su medaliu. Ir gali būti, kad ne vienu.
Pas mus startuos aiški viena pasaulio moterų penkiakovės lyderių Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, su ja kartu varžysis Gintarė Venčkauskaitė, o vyrų varžybose pasirodys Justinas Kinderis.
Jei kalbėsime apie kuklų rezultatą, tai planuotume 6-8 vietas ir vieną bet kurios prabos medalį.
Žinoma, viską lems burtai dėl žirgų, tačiau medalis Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės atstovams turi būti.
Kažkas lyg ir sako, kad Laurai jau po kelių metų bus keturiasdešimt, tačiau skeptikams tik pasakysiu: Laura yra Laura ir ji padarys viską, kad sugriebtų olimpinį medalį.
Ji į Tokiją važiuoja ne įrodinėti, kad gali startuoti, o kovoti dėl apdovanojimo“.
Lietuvos sunkios atletikos federacijos generalinis sekretorius Modestas Šimkus: „Mums tiesiog buvo labai netikėta ir malonu, kai Arnas Šidiškis iškovojo kelialapį į Tokiją ir kovos svorio kategorijoje iki 109 kilogramų.
Norėtume, kad Arnas užimtų ne žemesnę nei 12-oji pozicija. Galime kalbėti apie sėkmę, kitus faktorius, tačiau sunkiojoje atletikoje stebuklų nebūna.
Mes žinome visus jo varžovus, žinome mūsiškio pajėgumą, todėl realiai žiūrime į situaciją ir kalbame apie dvyliktuką. Arti nugalėtojų pakylos mūsų tikrai nebus“.
Lietuvos sportinės gimnastikos federacijos prezidentas Algimantas Antanas Gudiškis: „Turime vieną savo sportininką Europos čempioną Robertą Tvorogalą. Gimnastas tikrai nusiteikęs karingai, žada įrodyti, jog gali būti tarp lyderių.
Būtų staigmena, jei daugiakovėje jis pasirodytų įspūdingai, bet apie skersinį ir lygiagretes galime kalbėti kur kas optimistiškiau – apie finalus.
Daugiau kažką sunku pasakyti, nes jau šioje varžybų stadijoje viską lems ne tik nervai, tačiau ir rizika.
Jei jis rizikuos pasirodymuose ir ta rizika pavyks, tuomet tai bus labai įspūdingas Lietuvos gimnastikai rezultatas“.
Lietuvos imtynių federacijos prezidentas Giedrius Dambrauskas: „Mes apskritai stebimės, kaip Mantas Knystautas sugebėjo sugrįžti į didįjį sportą. Prieš daugiau kaip pusantrų metų jis patyrė labai sunkią peties traumą, po kurios dažnas imtynininkas baigia karjerą.
Tačiau laiku atlikta operacija, LTOK pagalba ir sportininko atkaklumas jam leido ne tik vėl žengti ant graikų-romėnų imtynių tatamio, bet ir išsikovoti vietą Tokijuje.
Tai tik jo kryptingo darbo vaisius. Jei kalbėsime apie užduotis, tai svorio kategorijoje iki 130 kilogramų mes norėtume, jog Mantas patektų į antrąjį varžybų ratą, o optimistiškiausiu variantu užimtų gal net ir 6 vietą“.
Lietuvos šaudymo sporto sąjungos prezidentas Algirdas Keršulis: „Žinote, šaudyme sunku ką pakeisti, jei padarei vieną klaidą. Ji gali kainuoti viską. Karolis Girulis pasirodys kulkinio šaudymo rungtyje ir orinio šautuvo varžybose.
Mes norėtume, kad Karolis patektų į varžybų finalus, kur varžosi aštuoni geriausieji šauliai, tačiau šis kelias sunkus. Reikės varžytis su 30 geriausių šaulių.
Kitą vertus, sportininkas pats išsikovojo kvietimą į žaidynes, o ne kaip kai kas gavo kvietimą į olimpiadą ir šiaip ne taip pasirodęs tikino, jog svarbiausia yra dalyvavimas, o ne rezultatai.
Manau, šįkart turėsime kur kas geresnį rezultatą nei anksčiau. Žinoma, sunku tikėtis, kad tai bus Dainos Gudzinevičiūtės rezultatas, bet tikrai jis bus be liūdesio“.
Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Naglis Nasvytis: Juozui Bernotui tai jau bus trečioji olimpiada, tad sportininkas privalo pagerinti savo iki tol geriausią rezultatą – 12-ąją vietą Londono olimpiadoje.
Manau, kad būtume patenkinti, jei jis prasibrautų į dešimtuką. Ties abiem mūsų sportininkais gal net ir reikėtų dėti tokį savotišką nesuderinamumo ženklą.
Jei J.Bernotui labiau tinka vėjas ir sėkmė lydėtų reikalaujant daugiau fizinės jėgos, tai „Laser Radial“ klasėje startuosianti Viktorija Andrulytė labiau mėgta ramesnį vėją.
Ji yra silpnų vėjų specialistė ir tuomet olimpietė turi daugiau šansų parodyti gerą rezultatą. Žinoma, norime, jog ir ji užimtų vietą pirmame dešimtuke, tačiau tai bus labai sunku užduotis“.
Lietuvos baidarių ir kanojų federacijos prezidentas Aleksandras Alekrinskis: „Mindaugas Maldonis mus pradėjo stebinti dar nuo praėjusių metų rudens, tačiau jis tą netikėtumą pavertė stabiliu rezultatu ir buvo aišku, kad jis vertas kvietimo.
Juolab, kad kelialapį į Tokiją jis išsikovojo ne per Europą, o net pasaulio atrankoje – tai daug ką pasako apie sportininką.
Galiu pasakyti, kad M.Maldonį yra sunku išmušti iš vėžių ir jis turi aiškų tikslą – būti finale tarp 8 geriausių baidarininkų.
Ir jis ten bus. O jau finalas yra nenuspėjamas, bet mane labai džiugina, kad sportininkas turi puikią uoslę finišui – kai reikia, sukrapšto tą dalelę sekundės, kuri lemia didelę sėkmę“.
Lietuvos sportininkai, iškovoję teisę varžytis Tokijo olimpinėse žaidynėse:
Diana Zagainova – lengvoji atletika, trišuolis
Andrius Gudžius – lengvoji atletika, disko metimas
Danas Rapšys – plaukimas, 200 m ir 400 m laisvuoju stiliumi bei 200 m kompleksiniu būdu
Andrius Šidlauskas – plaukimas, 100 m ir 200 m krūtine
Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė – šiuolaikinė penkiakovė
Viktorija Andrulytė – buriavimas, „Laser Radial“ klasė
Edis Matusevičius – lengvoji atletika, ieties metimas
Lietuvos vyrų komanda (D. Rapšys, A. Šidlauskas, Simonas Bilis, Deividas Margevičius) – plaukimas, 4×100 m kompleksinė estafetė
Justinas Kinderis – šiuolaikinė penkiakovė
Gintarė Venčkauskaitė – šiuolaikinė penkiakovė
Mindaugas Griškonis – irklavimas, vienvietė valtis
Saulius Ritter ir Dovydas Nemeravičius – irklavimas, porinė
dvivietė valtis (po vidinės atrankos paaiškėjo, kad kartu su Sauliumi Lietuvai žaidynėse atstovaus Aurimas Adomavičius)
Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė – irklavimas, porinė dvivietė valtis (I.Adomavičiūtė dėl antidopingo taisyklių pažeidimo buvo diskvalifikuota iki 2022 m. rugsėjo 15 d., todėl prarado teisę dalyvauti žaidynėse. Ją valtyje pakeis Donata Karalienė)
Juozas Bernotas – burlenčių sportas, RS:X klasė
Robertas Tvorogalas – sportinė gimnastika
Evaldas Šiškevičius – vyrų dviračių plento grupinės lenktynės
Rasa Leleivytė – moterų dviračių plento grupinės lenktynės
Simona Krupeckaitė – dviračių trekas, komandinis sprintas ir asmeninės sprinto bei keirino rungtys
Miglė Marozaitė – dviračių trekas, komandinis sprintas ir asmeninės sprinto bei keirino rungtys
Brigita Virbalytė – lengvoji atletika, 20 km sportinis ėjimas
Giedrius Titenis – plaukimas, 100 m krūtine
Arturas Mastianica – lengvoji atletika, 50 km sportinis ėjimas
Marius Žiūkas – lengvoji atletika, 20 km sportinis ėjimas
Mantas Knystautas – graikų-romėnų imtynės, svorio kategorija iki 130 kg
Mindaugas Maldonis – baidarių ir kanojų irklavimas, vienviečių baidarių 200 m rungtis
Karolis Girulis – šaudymas, kulkinio šautuvo iš 50 m atstumo (3×40) ir orinio šautuvo iš 10 m atstumo rungtys
Kotryna Teterevkova – plaukimas, 100 m ir 200 m krūtine
Arnas Šidiškis – sunkioji atletika, svorio kategorija iki 109 kg
Sandra Jablonskytė – dziudo, svorio kategorija virš 78 kg
Evaldas Šiškevičius – vyrų dviračių plento grupinės lenktynės
Liveta Jasiūnaitė – lengvoji atletika, ieties metimas
Adrijus Glebauskas – lengvoji atletika, šuolis į aukštį
Airinė Palšytė – lengvoji atletika, šuolis į aukštį
Agnė Šerkšnienė – lengvoji atletika, 400 m bėgimas
Gediminas Truskauskas – lengvoji atletika, 200 m bėgimas
Dominykas Jančionis, Dovydas Nemeravičius, Martynas Džiaugys ir Armandas Kelmelis – irklavimas, porinė keturvietė valtis
