Rubrikoje #PažinkLTeam geriausi Lietuvos atletai pristatomi ne tik per sportinę prizmę – olimpiečiai pasakoja apie savo gyvenimo užkulisius, patirtis ir įpročius.
– Įsimintiniausias karjeros pasiekimas?
– Nieko nenustebinsiu pasakiusi, kad tai – Europos čempionės titulas, kuomet antrą kartą sezono metu peršokau didesnį nei 2 m aukštį, pagerinau sau priklausiusį Lietuvos rekordą ir nuo artimiausių varžovių atsiplėšiau net 7 cm skirtumu. Iki šios dienos prisimenu tą šuolį, visas su juo susijusias emocijas po to ir apskritai visą nuotaiką bei nusiteikimą tos dienos varžybose.
– Kur saugote savo apdovanojimus?
– Didelė dalis mano apdovanojimų yra namuose, specialiai tam skirtoje vietoje darbo kambaryje, tačiau likusią dalį apdovanojimų taip pat galima rasti „Sportland“ parduotuvėje (įskaitant ir auksinį Europos čempionato medalį) bei mano tėvelių namuose, kur taip pat išskirtas atskiras kampas svarbiems mano karjeros laimėjimams, taurėms ir medaliams.
– Kuriam žmogui pirmiausia skambintumėte laimėjusi medalį?
– Turėčiau išskirti du itin svarbius žmones mano gyvenime.
Pirmiausiai skambinčiau mamai, nes žinau, kad tai žmogus, kuris atiduos viską pasaulyje, kad tik aš būčiau laiminga ir pildyčiau savo svajones. Ji žino, kiek daug man tenka paaukoti vardan asmeninių tikslų ir svajonių, kiek sunkumų teko (ir vis dar tenka) praeiti, kad pasiekčiau tai, apie ką galvoju kasdien. Ji – mūsų šeimos jungiamoji grandis, tad žinau, kad skambindama mamai visuomet pasieksiu ir tėtį, ir kitus šeimos narius, kurie beprotiškai „serga“ už mane ir visuomet besąlygiškai palaiko.
Iškart po mamos skambinčiau savo antrajai pusei – Kostui, nes jis yra tas žmogus, kuris kiekvieną dieną būna šalia manęs ir kartu žengia tiek per didžiausius džiaugsmus, tiek per skaudžiausius pralaimėjimus ar nesėkmes. Jis – vienas iš nedaugelio žmonių, mane suprantančių ir palaikančių bet kokioje situacijoje. Jo dėka išgyvenau vienus iš sunkiausių metų sporte, tad ir skambiausiomis pergalėmis bei geriausiomis emocijomis norėčiau iškart pasidalinti ir su juo.
– Kas jums padeda susikaupti prieš varžybas?
– Turiu gana griežtą ir jau daugelį metų galiojantį ritualą, kurį atlieku prieš kiekvienas varžybas. Iš vakaro kruopščiai susiplanuoju visą varžybų dienos dienotvarkę (nuo atsikėlimo iki išvykimo į varžybas bei apšilimo, kineziterapeuto ir „call room“ laikų). Taip pat jau iš vakaro susidedu visus varžybinės aprangos komplektus ir svarbiausius atributus, kad varžybų dieną nereikėtų sukti galvos, ar viską pasiėmiau.
Varžybų dieną stengiuosi būti maksimaliai susikaupusi savo startui, bet labai svarbu, jog bendra nuotaika būtų optimistiška. O jau pačių varžybų metu stengiuosi visus reikiamus elementus atlikti maksimaliai gerai ir užtikrintai, tam padeda mano varžybinė mantra, kuri nesikeičia jau daugelį metų.
– Mėgstamiausia sporto šaka be lengvosios atletikos?
– Mėgstu krepšinį, nes didelė dalis mano gyvenimo sukosi aplink šią sporto šaką. Gimiau itin sportiškoje šeimoje, kurioje abu tėvai žaidė krepšinį, o mano močiutė, berods, net žaidė pirmoje moterų komandoje, treniruojamoje Vlado Garasto, tad augant dalyvaudavome beveik visuose tėčio krepšinio mačuose.
Apskritai sporto pasaulis buvo neatsiejamas nuo mano asmenybės formavimosi. Mielai stebėdavome rinktinės kovas įvairiuose čempionatuose ar olimpinėse žaidynėse, tad natūraliai formavosi meilė šiai sporto šakai.
– Kokiu hobiu užsiimate nuo sporto laisvu laiku?
– Sportas – didžiausias mano hobis, bet jei reikėtų išskirti dar ką nors, tai būtų maisto gamyba, saviugda (įvairūs kursai, literatūra ir kt.), asmeninių socialinių tinklų priežiūra ir tiesiog jaukus laikas su artimaisiais. Taip pat labai mėgstu organizuoti įvairias šventes ar renginius, kurti kelionių planus ar užsiimti kita kūrybine veikla.
– Ar namuose turite augintinių?
– Šiuo metu neauginame jokio augintinio, nes įtemptas sporto stovyklų ir varžybų grafikas tiesiog nedera su tinkama gyvūnėlio priežiūra. 16-o gimtadienio proga iš tėveliu gavau savo svajonių šunytę, tačiau išsikrausčiusi iš tėvų namų, pasiimti jos kartu su savimi negalėjau, tad ilgainiui jos priežiūrą perėmė mano seneliai, kurie galėjo sudaryti tobulas sąlygas jos auginimui. Tad iki šių dienų ji puikiai leidžia savo dienas apsupta senelių rūpesčio ir dėmesio, o mes su Kostu laukiame kiek sėslesnio laikotarpio, kuomet galėsime skirti reikiamą kiekį dėmesio naujajam augintiniui. Abu labai mylime gyvūnus, tačiau net neabejoju, kad tai bus vienokios ar kitokios veislės šuniukas, nes pastaruosius mėgstame labiausiais.
– Jei galėtumėte išbandyti bet kokią pasaulyje profesiją, kokia ji būtų?
– Norėčiau išbandyti save įvairiose srityse ir kartas nuo karto tai darau, sąmoningai sutikdama sudalyvauti įvairiose avantiūrose, kaip kad Europos lengvosios atletikos federacijos „Golden Tracks“ renginio vedimas dviem kalbomis ar „Jump Vilnius“ renginio organizavimas ir vedimas bei kt.
Labai mėgstu įvairias keliones ir skirtingų kultūrų pažinimą, tad mielai sutikčiau būti „travel blogger“.
Taip pat labai myliu gyvūnus ir norėčiau, kad pasaulyje neliktų smurto ir žiauraus elgesio su jais, tad galėčiau užsiimti ir globalaus fondo kūrimu, siekiančiu paremti gyvūnais besirūpinančių organizacijų veiklą.
Jeigu galvoti apie žemiškesnius dalykus, tai labai mėgstu augalus ir namų dekoravimą, tad galėčiau užsiimti su tuo susijusia veikla, o siekiant išlaisvinti natūralų pašaukimą komunikavimui su žmonėmis, gana gerus organizacinius, lyderystės ir vadybos įgūdžius, mielai organizuočiau įvairius renginius, saviugdos stovyklas ar mokymus, konferencijas ar kt., pati būčiau jų vedėja ar „speaker’e“.
Trumpai tariant – esu pakankamai atviras ir žingeidus bei greitai prie įvairių situacijų prisitaikantis ir lengvai „nepasimetantis“ žmogus, tad regiu save labai skirtingose profesijose. Manau, kad ko besiimčiau ateityje, viską darysiu su tokia pačia meile ir atsidavimu, kaip dabar darau būdama profesionalia sportininke.
– Kokią gimtojo miesto vietą rekomenduotumėte aplankyti?
– Man mėgstamiausia gimtojo miesto vieta yra mano namai (šypsosi). Kaip bebūtų, bet daug keliaujant ir gyvenant „ant lagaminų“ visgi geriausia yra sugrįžti į savo aplinką, miegoti savo lovoje ir džiaugtis savo namų neįpareigojančia bei širdžiai miela aplinka. Bet jeigu kalbėtume apie kažkokią kitą vietą, tai galėčiau išskirti tikrai labai daug gražių tiek Vilniaus senamiesčio ar įvairių parkų vietų, tiek ir apskritai mūsų Lietuvos nuostabų pajūrį, įvairius vandens telkinius, miškus, pažintinius takus ir istoriškai svarbius pastatus ar vietoves. Man asmeniškai Lietuva yra unikali šalis ir visur, kur bekeliaučiau, šneku tą patį ir labai raginu užsieniečius atvykti čia, nes turime tikrai labai daug ką parodyti.
– Su kokia Lietuvos ar užsienio asmenybe norėtumėte susipažinti?
– Pasaulis kupinas įvairių unikalių asmenybių, tad būtų keista išsirinkti tik vieną. Žaviuosi įvairiais pasaulio politiniais veikėjais, filantropais, muzikos ir kino asmenybėmis ar sportininkais ir su kiekvienu iš jų rasčiau skirtingas temas diskusijoms, todėl kažkurio vieno iš jų šiuo metu negalėčiau išskirti.
Faktai
Gimtasis miestas: Kaunas
Olimpiniai pasiekimai: 2012 m. Londono olimpinės žaidynės (11 vieta), 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės (13 vieta).
Įdomus karjeros faktas: 186 cm ūgio šuolininkės tėvai – buvę krepšininkai Daiva Palštenė ir Aurimas Palšis, o ir pati Airinė yra lankiusi krepšinio treniruotes. Vis tik atstovaudama mokyklai lengvosios atletikos varžybose A.Palšytė susilaukė trenerės Tatjanos Krasauskienės dėmesio ir gyvenimas tapo susietas su šuoliais į aukštį.
