Tokijo žaidynės jau dabar gali virsti filmo scenarijumi, kuriame netrūktų nei mistikos, nei didžiulės įtampos. Tačiau po savotiška apsaugos nuo COVID-19 uždanga besirenkantys Lietuvos atstovai daro viską, kad netaptų nelaimingos istorijos herojais.
„Visos žaidynės visada skiriasi viena nuo kitos, tačiau šios – tikrai išskirtinės. Kai olimpiada buvo nukelta į 2021-uosius, niekas negalėjo įsivaizduoti, kad situacija bus tokia, kokią turime dabar – kontrolė, nuolatinė priežiūra. Net negalėčiau pasakyti, kad ji panaši į žaidynes, nes kol kas kažkokia karo padėtis“, – sakė Lietuvos olimpinės misijos Tokijuje vadovas Einius Petkus.
Tokijo gatvėse slenkančio čia itin populiaraus „anime“ herojaus tikrai nepamatysite, tačiau olimpinis ritmas šiek tiek primena legenda tapusią „Absoliutaus blogio“ žaidimą, komiksą ar filmą, kuriame paslaptingas virusas žmones paverčia visa aplink naikinančiais žvėrimis.
Sportininkai tokiais netaps, bet juos vienija vienas paprastas ir kiekvienam olimpinių žaidynių dalyviui itin baisus faktas: kontaktas su užsikrėtusiu COVID-19 gali akimirksniu užbaigti žaidynes ir nusinešti medalį. Ir tai jau nėra fikcija.
Neaiškaus testo grėsmė
Savotišką Lietuvos olimpinės rinktinės skydą nuo COVID-19 laiko du žmonės.
37 atletų (jeigu viskas klostysi palankiai ir irkluotojų keturvietė spės prisijungti – tuomet 41 mūsų delegacijos nariu) sąlygomis rūpinasi daugybę patirties žaidynėse – ir kaip irkluotojas, ir kaip misijos vadovas – sukaupęs E.Petkus, o svarbiausi klausimai dėl koronaviruso krinta ant Agnės Vanagienės pečių, kuriuos puošia ypatinga juostelė: už COVID-19 situacijas atsakinga atstovė.
Būtent jos telefonas suskambo, kai vieno iš Lietuvos plaukikų mėginys pasirodė „neaiškus“.
„Visi buvę kartu – sportininkai ir aptarnaujantis personalas buvo išvežti atgal į viešbutį ir izoliuoti kambariuose. Keletą valandų laukėme iš ligoninės atvykstančio specialaus greitosios pagalbos automobilio, kuris pritaikytas COVID-19 situacijai.
Mūsų komandos narį išvežė į ligoninę, kuri nuo mūsų gyvenamosios vietos – dvi valandos kelio. Paėmus nosiaryklės mėginį jis buvo nugabentas į izoliacijos viešbutį. Dar apie 4 valandas laukėme rezultato. Visa komanda buvo izoliuota, daug nerimo ir įtampos, kas vyks toliau“, – pasakojo A.Vanagienė.
Dėl kilusių neaiškumų tąkart buvo sutrikdyta plaukikų treniruotė Hiracukoje, kur sportininkai susirinko aklimatizuotis.
A.Vanagienei sveikatos centras perdavė akreditacijos numerį, kurį ji patikrino specialioje programėlėje telefone.
„Priėjau ir pasakiau, kad dabar tu turėtum izoliuotis, o visi kiti – pasitraukti. Nenorėtume, kad tai pasikartotų, nes buvo daug neaiškumo, ką dabar reikėtų daryti, – pasakojo A.Vanagienė. – Bet viskas gerai – kol laukėme, juokavome.“
Situacijai nepadėjo ir Hiracukos miesto valdininkų sprendimas išplatinti pranešimą apie „COVID-19 užsikrėtusį Lietuvos plaukiką“. Rašte netgi buvo nurodytas sportininko amžius.
Dėl šios priežasties lietuviai jau kreipėsi į Hiracukos valdžią, bet didesne problema tapo kitas sveikatos specialistų sprendimas.
„Po 4 valandų sulaukėme neigiamo testo rezultato, bet mums buvo pasakyta, kad sportininkas paliekamas naktį praleisti izoliacijos viešbutyje, o dar kitoje ligoninėje bus atliktas pakartotinis nosiaryklės testas. Rytą jis buvo išvežtas į kitą ligoninę, o galiausiai pranešta, kad jis parvežamas atgal, visų saviizoliacija nutraukiama“, – pasakojo A.Vanagienė.
Aliarmas tapo pamoka
Lietuvos delegacija džiaugiasi, kad toks atvejis įvyko dar per aklimatizacijos periodą, o ne per pačias žaidynes.
Hiracuka tapo visapusiška bandymų aikštele, nes čia nuo pat atvykimo buvo taikomi griežčiausi reikalavimai. Sportininkai ir delegacijos nariai kas rytą privalėjo duoti seilių mėginį, o tik tada valgyti arba gerti skysčius. Kelionės – vien specialiu autobusu, jokių pasivaikščiojimų lauke.
„Draudžiamas kontaktas su vietiniais. Štai sportininkai Hiracukoje gyveno viešbutyje, kuris yra tame pat parke, kaip ir baseinas. Pavyzdžiui, tarp sporto salės ir stadiono yra 3–5 minutės pėstute, bet negalima eiti patiems, nes gali būti kontaktas su vietiniais, kurie išėjo pasivaikščioti“, – pasakojo E.Petkus.
Tačiau ir Lietuvoje garsiai nuskambėjęs atvejis – labai ryškus įspėjimas, kokie nenumatyti sunkumai sportininkams gali virsti košmaru. COVID-19 taisyklės turi spragų ir viena jų gali tapti lemiama bet kuriam olimpiečiui – tai laikas, kurio prireikia padaryti ir ištirti pakartotinį mėginį.
„Ir pusfinalis, ir medalis gali nuplaukti. Lieka tikėtis, kad mūsų sportininkams taip nenutiks. Visi norime garbingos ir lygios kovos, tad saugomės maksimaliai tiek, kiek galime. Tai šiek tiek kainuoja ir psichologiškai. Treniruotės prieš pat olimpines žaidynes nėra labai ilgos. Stengiamasi pasiekti geriausią sportinę formą, o likusį laiką tenka praleisti kambaryje“, – pasakojo E.Petkus.
Įvykiai, kurių nenorėtų
Juodasis scenarijus ypač priklauso nuo laboratorijų reakcijos. Kiekvieną rytą sportininkai duoda seilių mėginį. Jeigu Lietuvoje esame įpratę girdėti du variantus – teigiamas arba neigiamas, bet olimpinėse žaidynėse įvestas ir „neaiškaus rezultato“ atvejis. Būtent su tokiu pirmą kartą ir susidūrė Lietuvos delegacija.
„Yra nustatytas algoritmas. Rytą paimto testo rezultatas paaiškėja vakare. Turime specialią autentifikacijos sistemą, pagal kurią apie testo rezultatą sužino tik už COVID-19 situaciją atsakingas rinktinės pareigūnas.
Niekas daugiau apie tai nežino. Tada susisiekiama tik su tais, kuriems būtini patvirtinamieji testai, – veiksmus aiškino A.Vanagienė. – Jeigu tau viskas gerai, niekas tavęs neliečia, nejudina, gali dalyvauti varžybose ir veikti pagal savo planą. Realiai testo rezultatas paaiškėja tos pačios dienos vakarą. Testų kiekis didžiulis, juos reikia apdoroti.“
Užfiksavus abejonę ima tiksėti laikrodis: jeigu prieš atrankos ar pusfinalio varžybas paimtas mėginys būtų teigiamas arba neaiškus, prireiktų pakartotinio tyrimo.
Čia ir svarbiausia kiekviena minutė – izoliuoto sportininko laukia didelė psichologinė įtampa, o jeigu pakartotinio testo rezultatas nebūtų nustatytas iki momento, kai reikia išvykti į varžybas ar net kovą dėl medalio, su olimpine svajone teks atsisveikinti.
„Jeigu rezultatas neaiškus arba teigiamas, sportininkas iškart izoliuojamas ir jam atliekamas PGR testas. Jeigu nosiaryklės testas patvirtintų, kad sportininkas serga koronavirusu, būtų atverčiama speciali atvejo byla“, – pasakojo A.Vanagienė.
Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) šiuo metu bando derėtis su Japonijos Vyriausybe dėl kitos taisykles, susijusius su artimais kontaktais. Šiuo metu Japonijoje artimas kontaktai – asmenys, su kuriais sportininkas bendravo ilgiau nei 15 minučių, be kaukės ir 1 metro atstumu.
Pagal dabartines Vyriausybės taisykles, izoliuotis ir varžybų atsisakyti turi ir artimi COVID-19 užsikrėtusio sportininko kontaktai.
„Visi artimi kontaktai privalo izoliuotis ir darytis PGR testus. Jeigu testas teigiamas, asmuo izoliuojamas 14-ai dienų, jam baigiamos žaidynės. O jo artimiems kontaktams daromi patikrinamieji testai. Japonijos Vyriausybė laikosi nusistatymo, kad jeigu vienam sportininkui buvo nustatytas COVID-19, tai jo artimi kontaktai turėtų irgi izoliuotis, o ne varžytis. IOC deda maksimalias pastangas, kad artimo kontakto atveju būtų pakeistas algoritmas“, – apie sportininkams itin neteisingą taisyklę kalbėjo A.Vanagienė.
Patikrinimas – lyg loterija
E.Petkus ir A.Vanagienė pabrėžė, kad panikos dėl taisyklių kelti nereikėtų: jų daug, jos keičiasi, tačiau reikalavimai visiems vienodi. Ir nors įtampos daug, atmosfera rinktinėje puiki.
Sportininkai atvyko varžytis ir nėra liečiami, nebent situacija būtų išties rimta. Tačiau A.Vanagienė sutinka, kad įvedus „neaiškaus mėginio“ dėmenį situacija gali virsti ir loterija, kurioje svarbi kiekviena detalė.
„Be to, organizatoriai prašo 30 minučių prieš duodant seilių testą nieko nevalgyti, nekramtyti gumos, negerti gėrimų, kad gleivinė būtų švari. Jei kažkurioje vietoje kažką ne taip padarai, gali būti neaiškus testas, o tada iš esmės gali būti eliminuotas ir dėl tokių dalykų“, – kalbėjo už COVID-19 situacijas atsakinga olimpinės delegacijos atstovė.
Kol sportininkų gretos gausėja oficialiai atidarytame olimpiniame kaimelyje A.Vanagienė dar laukia ir daugiau organizatorių nurodymų. Taisyklės Japonijoje keičiasi gana greitai ir dažnai. Kai E.Petkus ir A.Vanagienė atvyko į Japoniją, sirgaliai dar ruošėsi į tribūnas, tačiau vėliau buvo paskelbta ekstremalioji situacija ir nuspręsta, kad žaidynės vyks be aistruolių.
„Gauname taisyklių knygas, kurias skaitome ir gilinamės. Srautas – didelis, o ta informacija dažnai kinta ir griežtėja“, – atskleidė A.Vanagienė.
O E.Petkus pridūrė: „Esame sportininkus įspėję. Jų svarbiausias darbas – kryptingai ir kokybiškai ruoštis žaidynėms. Stengiamės jų negąsdinti, tačiau nuolat gauname instrukcijas.“
Gyvenimas pagal scenarijų
COVID-19 gniaužtų grėsmė kybo virš visų olimpinių žaidynių.
Kiekvienas sportininkas, personalo narys ar žurnalistas prieš kelionę į Tokiją turėjo pateikti du neigiamus COVID-19 sertifikatus, duoti mėginį oro uoste, parsisiųsti keletą specialių mobiliųjų programėlių – iš jų viena skirta sekimui.
Prieš žaidynes kiekvienas asmuo turėjo patekti savo veiksmų planą – sužymėti arenas, kuriose lankysis, viešbučio vietą – pagal kurį ir privaloma organizuoti keliones. Jeigu nukryptų nuo maršruto, gali tekti vykti namo.
Tad savotiškas bėgimas su kliūtimis tampa privalomas visiems atvykusiems į Japoniją, o ne tik šios rungties meistrams. Tik vietoj medalio – raktas į kambarį olimpiniame kaimelyje.
„Lietuvos rinktinė apgyvendinta pastate, pro kurio langus matyti vandenynas. Gavome visą aukštą, kuriame įsikursime vieni. Sąlygos labai geros, žmonių skaičius didėja. 95 proc. mūsų sportininkų gyvens po vieną, kad būtų išvengta artimų kontaktų“, – pasako jo A.Vanagienė.
Skirtingai nei Hiracukoje, atletai Tokijo olimpiniame kaimelyje turės daugiau laisvės: su kaukėmis leista pasivaikščioti po teritoriją, tačiau peržengti kaimelio ribas draudžiama. Negalima ir pasirodyti kitame aukšte, nei skirta rinktinei, o prieš einant į valgyklą reikėtų pasitikrinti programėlėje, koks jos užimtumas.
„Reikia pažiūrėti ir transporto grafikus. Autobusų skaičius didėja, nes trečdaliu sumažintas skaičius žmonių, kurie gali būti vienoje transporto priemonėje. Valgykloje prižiūrima, kad kiekvienas dezinfekuotų savo rankas. Organizatoriai metė dideles pajėgas, kad būtų užtikrintas sportininkų saugumas“, – kalbėjo A.Vanagienė.
Po finišo – skubiai išvykti
Visos garsiosios japoniškos arbatų ceremonijos ar pasakiški sakurų parkai olimpiečiams pasiekiami sunkiau nei medaliai – tai dar vienas Tokijo žaidynių išskirtinumas.
Londono žaidynėse olimpiečiai turėjo daugiau laiko pajusti miesto didybę, Rio de Žaneire – išvysti kino juostų vertus vaizdus. Tokijuje teks apsiriboti tuo, kas matoma pro viešbučio ar autobuso langą, arenomis ir olimpiniu kaimeliu, kur draugišką atmosferą visuomet trikdys nerimas dėl koronaviruso.
Įprastai susipažinimui su kultūra daugiau laiko galėdavo skirti anksčiau savo varžybas baigę sportininkai, tačiau Tokijo žaidynėse įvesta itin griežta taisyklė.
„Po varžybų sportininkai iš kaimelio privalo išvykti per 48 valandas. Tai labai susiję ir su logistikos dalykais. Dabar visiems užsakyti bilietai maksimaliai tiek, kiek čia jie galėtų būti, tačiau jeigu sportininkas savo pasirodymą baigtų atrankoje ar pusfinalyje, turėtume ieškoti jam kito bilieto“, – sakė A.Vanagienė.
Išlaidos kasdien auga
Nors Lietuva turi ir mažiau sportininkų, pasiruošimo stovyklos dėl įvairiausių skirtingų taisyklių kainavo daugiau, o išlaidų eilutė augs ir per pačias žaidynes.
Paklaustas, ar įmanoma apskaičiuoti tikslų biudžetą, E.Petkus neslėpė: „Neįmanoma. Finansiniai klausimai – kiekviename žingsnyje. Gyvename Hiracukoje ir niekur negalime išeiti. Kažkam reikia bandelės, vandens, viską reikia užsakyti ir tai brangiau nei nueiti ir nusipirkti.
Turime ir šiek tiek kitokius draudimus, o keičiami lėktuvų bilietai – iškart brangesni. Dar COVID-19 testai.“
Skiriasi ir testų kainos.
„Išvykstant iš Lietuvos vienas testas asmeniui kainuoja apie 65 eurus. Kiekvienam privalomi du testai – žmogui jau 130 eurų. Delegacijoje yra apie 95 narius. Jeigu Japonijoje testas būtų teigiamas, reikėtų pakartotinio – patvirtinamojo testo. Čia vienas toks testas kainuoja apie 300 eurų“, – paaiškino A.Vanagienė.
