Aklimatizacijos stovyklą Hiracukoje šios savaitės viduryje S. Jablonskytė pasiekė po parą trukusio vojažo. Iš Kauno į Vilniaus oro uostą, iš ten – į Helsinkį ir galiausiai – 10 val. skrydis į Japoniją. Atrodytų, jog nelengva kelionė turėjo nuvarginti olimpietę, tačiau vos išlipus iš lėktuvo visą nuovargį it ranka nubraukė.
Lietuvę prie viešbučio pasitiko vietinių pagamintas plakatas su jos atvaizdu bei sėkmės palinkėjimais. Tas pats plakatas ją lydi ir prie treniruočių salės.
Nors sportininkė šypsojosi nežinanti kodėl ji vienintelė iš visos mūsų šalies delegacijos sulaukė tokio išskirtinio dėmesio, kaltos gali būti japonų simpatijos. Tiesa, neaišku kam labiau: jų nacionalinei sporto šakai arba pačiai lietuvei.
Japonijoje S. Jablonskytė praleis daugiau nei pusę mėnesio, todėl kelionei ruošėsi apgalvodama visus aspektus. Nemažai laiko pareikalavo visų būtinų kelionės bei kitokių dokumentų pildymas, įvairiausių duomenų įkėlimas į specialią telefono programėlę.
Jos pagalba žaidynių organizatoriai seks duomenis apie kiekvieną sportininką, jo sveikatos būklę, kitus duomenis. Taip pat atletų laukia COVID-19 testų maratonas. Nuo šios privalomos procedūros viešbutyje prasidės kiekvienas jų rytas. Tarp 7.30 ir 8 val. ryto į kambario duris kasdien belsis atsakingi pareigūnai, tad ilgiau pasnausti olimpiečiams negresia.
Net ir patyrusiai keliautojai teko atsakingai pažiūrėti ir į tokį, atrodytų, elementarų aspektą, kaip lagaminų sukrovimas.
Juose daugiausia vietos užėmė sportiniai drabužiai. Jei Lietuvos rinktinės aprangos komplektai standartiniai visiems mūsų olimpiečiams, tai treniruočių įrankiais ir kimono ji turėjo pasirūpinti pati. Kadangi iki olimpinio starto atletės laukia dar daug pratybų, ji įsidėjo net 6 kimono komplektus.
Hiracukoje S. Jablonskytę pasitiko jau pažįstama aplinka, nes drauge su kitais olimpiečiais ji čia lankėsi prieš keletą metų, kai buvo vertinamos olimpinės bazės. Ir tąsyk, ir dabar kaunietei puikų įspūdį paliko viešbučiai, treniruočių salės, bendras organizacinis lygis.
Atletė, prie kurios ugdymo namuose daugiausia prisideda treneriai Vigmantas Sinkevičius ir Danguolė Novikovienė, Japonijoje kol kas treniruojasi tik su D. Novikoviene. Vėliau ji prisijungs prie Sakartvelo sportininkų grupės, kurie atvyks kitos savaitės pradžioje.
„Sakartvele, padedama trenerio Eduardo Techovo, ne vieną mėnesį rengiausi olimpiadai, nes šios šalies atstovai yra gana stiprūs dziudo sporte, o mūsų federacija su jais yra užmezgusi draugiškus ryšius. Jie maloniai sutiko kartu padirbėti ir čia, Japonijoje. Man tai labai naudinga, nes paprastai sudėtinga rasti stiprių treniruočių partnerių“, – pasakojo S. Jablonskytė.
Dziudo kovotoja iš pradžių planavo į Japoniją skristi gerokai vėliau, nes jos startas nusimato tik liepos 30-ąją.
Kita vertus, bus daugiau laiko aklimatizacijai. Teoriškai skaičiuojama, jog norint visiškai apsiprasti prie Japonijos laiko juostos reikia apie 10 dienų.
Sandros žodžiais, olimpiadai ji ruošėsi planuodama, kad iš pradžių geriausią sportinę formą pasiektų balandžio viduryje vykusiam Europos čempionatui Portugalijoje. Ten atletė pakartojo savo geriausią rezultatą – užėmė 5-ąją vietą.
Po to sekė išvykos į tarptautinius turnyrus bei sunkios treniruočių stovyklos Sakartvele. Iš pradžių stovyklose buvo dirbama dukart per dieną, vėliau krūviai mažėjo. Likus porai savaičių iki olimpinio skrydžio į Japoniją, ji grįžo į Lietuvą, kur turėjo susitvarkyti susikaupusius buitinius reikalus bei susidėlioti paskutines kelionės detales.
Lietuvė kol kas nežino, kokią varžovę jai lems olimpiniai burtai. Faktas tik tas, kad silpnų priešininkių žaidynėse nėra.
„Žinant, kad čia patekome įveikusios didelę konkurenciją ir po ilgos atrankos, visos merginos yra vertos čia būti. Nesu pasaulinio reitingo viršūnėje, todėl aišku, kad teks kautis su tituluotomis varžovėmis. Tik būtų gerai iškart negauti kažko iš pajėgiausių aštuntuko“, – svarstė pašnekovė.
Svorio kategorijoje virš 78 kg startuosianti S. Jablonskytė taps tik antrąja Lietuvos dziudo olimpiete per visą mūsų šalies sporto istoriją.
Paklausta apie sau Tokijuje keliamą tikslą, kaunietė atsakė: „Man tai bus olimpinis debiutas, esu dėkinga likimui ir treneriams už tokią galimybę. O noriu tik vieno: kad po žaidynių galėčiau sau nuoširdžiai pasakyti, jog Japonijoje padariau viską, kas buvo mano jėgoms“.
