„Konkurencija pasaulyje yra išaugusi, o olimpinis ciklas buvo ne toks, koks visada. Jie jau dabar yra didvyriai“, – kalbėdamas apie visą olimpinę rinktinę sakė E.Skrabulis.
– Jau kitą savaitę prasidės laukiamiausias penkerių metų sporto renginys – Tokijo olimpinės žaidynės. Lengvaatlečių komanda, kurią sudarys 11 sportininkų, Lietuvos delegacijoje bus didžiausia. Ar šis skaičius – 11 – pateisino lūkesčius?, – lengvoji.lt paklausė E.Skrabulio.
– Visų pirma, džiugu, kad olimpinių žaidynių tikrai sulauksime: jos įvyks, nors laukėme metais ilgiau. Jos bus kitokio formato ir visi puikiai supranta, kodėl. Bet jei žaidynės būtų neįvykusios, tai būtų didelis žmonijos pralaimėjimas. Džiaugiamės, kad žaidynės vyks, džiaugiamės, kad lengvaatlečių delegacija sudarys didžiausią nacionalinės rinktinės dalį. Tačiau tai yra tradicija, čia nieko naujo. 11 mūsų lengvaatlečių iškovojo teisę startuoti Tokijo olimpinėse žaidynėse. Nė vienas jų negavo pakvietimo – visi iškovojo. Visi 11, realiai buvo 12, bet vienas atsisakė, labai didelėje konkurencinėje kovoje iškovojo kelialapius. Tai pakankamai neblogas rezultatas, federacija tuo džiaugiasi ir vertina teigiamai.
Tyliai svajojome apie didesnę rinktinę, 13-14 lengvaatlečių realiai galėjo atstovauti Lietuvai Tokijo olimpinėse žaidynėse, tačiau džiaugiamės dėl patekusių, kuriems nesutrukdė padidėjusi konkurencija, sudėtinga atranka, bazių nebuvimas, jų uždarymas-remontavimas, Covid-19 pandemija bei įvairiausi apribojimai. Patekti į olimpines žaidynes lengvojoje atletikoje kartais yra misija neįmanoma, bet visi vienuolika tą misiją įvykdė. Pasaulio lengvosios atletikos federacija pakeitė formatą norint startuoti olimpinėse žaidynėse. Buvo sumažintas sportininkų skaičius, dėl ko konkurencinė kova padidėjo. Maratone startuodavo po 150 bėgikų, o dabar 80, sprinterių būdavo 80-90, o dabar – 56. Normatyvai labai aukšti... Olimpinėse žaidynėse visada turėdavome daugiau ėjikų ir maratonininkų.
– Kas tapo maloniausiais atradimais, o ką derėtų laikyti didžiausiais olimpinės atrankos praradimais?
– Džiaugiamės rinktinės lyderiais, kurie aukštus rezultatus demonstruoja jau daugelį metų. Džiugu, kad yra keli atletai, dalyvausiantys trečiose arba ketvirtose olimpinėse žaidynėse – Airinė Palšytė, Brigita Virbalytė bei Marius Žiūkas. Negalime nepasidžiaugti, kad Agnė Šerkšnienė, net ir turėdama problemų su traumomis, prasiveržė į žaidynes ir, be abejo, atradimu tapęs Gediminas Truskauskas. Turbūt tik pats sportininkas ir treneris tikėjo, kad gali patekti į olimpines žaidynes – jo rezultatai tikrai aukšto lygio. Smagu, kad po didelių traumų į sportą sugebėjo grįžti Airinė Palšytė, išsigydyti traumas pavyko Edžiui Matusevičiui. Tikimės, kad Andrius susitvarkys su smulkiais skausmais, o komanda turės realių ambicijų kovoti dėl garbingų vietų.
Matome, kad užsidarius durims į olimpines žaidynes mūsų vidutinių nuotolinių bėgikas Simas Bertašius kas savaitę kepa po nacionalinį rekordą. Tai yra labai aukšto lygio rezultatas ir jei jis būtų nuolat pasiektas aukšto lygio varžybose, Simas tikrai būtų galėjęs pelnyti teisę dalyvauti Tokijuje. Čia pat patekimo buvo Dovilė Kilty, tačiau jai šiek tiek sutrukdė trauma – ji buvo verta važiuoti į olimpines žaidynes. Jauna disko metikė Ieva Zarankaitė būtų pilnavertė olimpinių žaidynių dalyvė, pernai ji mėtė labai stabiliai toli ir labai gaila, kad pernai nebuvo galima kvalifikuotis į olimpines žaidynes. Dar viena mūsų jauna bėgikė – Modesta Morauskaitė – truputį vėlokai pakeitė rungtį, jai tiesiog pritrūko laiko. Pridėjus tuos keturis labai realius sportininkus, mūsų komandą galėjo sudaryti 15 sportininkų, o pridėjus savo valia vykti atsisakiusią Živilę Vaiciukevičiūtę – 16-ika.
– Iš lengvaatlečių lūpų netrūko kritikos reitingų sistemai: sportininkai teigė, kad sukuriamos nelygios sąlygos varžytis, kadangi jie nėra priimami į aukščiausio lygio varžybas. Kokia jūsų nuomonė apie „World Athletics“ reitingą, tapusį olimpinės atrankos įrankiu?
– Nebūčiau toks kategoriškas kaip sportininkai, nes sistema yra gana įdomi, labiau pažangi, leidžianti sportininkams atsiskleisti per ilgesnį laikotarpį. Reikia daryti savo darbą ir startuoti eilėje varžybų, rinkti reitingo taškus. Prie tos sistemos mums visiems reiks priprasti, faktas. Ši sistema savotiškai išeliminuoja atvejus, kai sportininkas pasiekia rezultatą kažkur ir vieną kartą. Neįvardijame kas tai, bet kartais stebimės rezultatais kai kuriose šalyse. Vieno starto metu sportininkas labai ženkliai pagerina asmeninį rezultatą, o jis dažnai būna olimpinis normatyvas. Manau, kad toks formato pakeitimas suteikia daugiau įdomumo, sustiprina nacionalinius čempionatus. Sportininkams atsiranda didelis noras ir būtinybė startuoti savo šalyje vykstančiose varžybose. To mes ir siekiame, kad mūsų bendruomenė matytų geriausius sportininkus besivaržančius Lietuvoje. Kaip federacija šioje sistemoje matome daug pozityvo.
– Pastebimai sumažėjo visa olimpinė rinktinė. Kiek tam įtakos galėjo daryti Lietuvos olimpinio sporto centro uždarymas?
– Jei klausiate mano asmeninės nuomonės kaip to federacijos vadovo, kuris daugelį metų matė buvusią sistemą, atsakyčiau, kad LOSC uždarymas nė kiek neigiamai nepaveikė olimpinės rinktinės formavimo. Pirmą kartą per aštuntą olimpiadą nepateko krepšininkai, būtų patekę – plius 12. Per vieną valtį nuo kelialapio atsidūrė keturi irkluotojai – tada būtumėme turėję 53 sportininkus. Kas pasakė, kiek olimpiečių pakankamai Lietuvai? Yra daug didesnių šalių, kurios deleguoja mažiau. To niekaip negalima sieti su LOSC, tai išgalvota problematika. Konkurencija pasaulyje yra išaugusi, o olimpinis ciklas buvo ne toks, koks visada. Tai išderino mūsų sportininkų pasirengimą. Tačiau visi 37 atletai yra pakankamai nemaža komanda, kurie garbingoje kovoje iškovojo teisę garsinti Lietuvą. Jie dabar yra didvyriai ir man asmeniškai labai nepatinka, kad kai kurių sporto vadovų lūpomis skamba replikos „katastrofa“. Bandoma pasiteisinti prieš kažką, kas yra neetiška.
Turime padėkoti sportininkams, kurie iškovojo teisę startuoti, palinkėti jiems sėkmės bei pasistengti juos palaikyti. Sporte visi yra talentingi, o kam nusišypsos sėkmė, tas parveš ir medalius. Nenorime savo sportininkų slėgti įpareigodami užimti tą ar tą vietą. Jie visi vyksta kovoti bei pasiekti geriausią rezultatą, o apie sistemos trūkumus galėsime kalbėti tik po olimpinių žaidynių – reikia daug daugiau pozityvo mūsų olimpinės komandos adresu. Sėkmės jiems Tokijuje, pirmiausia jiems ten reikia išvykti, būti sveikiems. Neužsikrėsti Covid-19 virusu, ko nepavyko išvengti mūsų lengvaatlečiui olimpiečiui Edžiui Matusevičiui. Galiu nuraminti, kad jis jau jaučiasi gerai bei ruošiasi olimpinėms žaidynėms. Skaitlingumas nereiškia kokybės, žinoma, žymiai maloniau, kai komanda yra didelė. Olimpiečiai tikrai garbingai kovos, o aš tikiu savo olimpine rinktine – tiek lengvaatlečių, tiek nacionaline.
