IX-asis atviras Lietuvos tautinių imtynių – ristynių čempionatas
Ristynės – vienas iš svarbiausių Lietuvos sporto paveldo objektų, kuris turi būti išsaugotas ateities kartoms.
Lietuvoje niekada nebuvo vieningos ir susistemintos liaudies imtynių tradicijos, skirtinguose mūsų šalies etnografiniuose regionuose galiojo skirtingi susitarimai bei papročiai. Pačią populiarumo viršūnę ristynės Lietuvoje buvo pasiekusios XIX amžiaus antroje pusėje po baudžiavos panaikinimo. Tuo metu ganyklose piemenys eidami ristis išsirinkdavo vyresniuosius. Ristynės buvo svarbi švenčių ir mugių dalis, kuriose vyrai išmėgindavo jėgas. Taipogi yra liudijimų, kad ristynes mėgo ir moterys. Deja, atėjus sovietmečiui, šis sportas buvo uždraustas siekiant nulietuvinti tautą. Atgavus Nepriklausomybę, šią Lietuvos istorijos ir kultūros dalį – tautines imtynes – dėl kultūrinės reikšmės siekiama išsaugoti ir puoselėti.
Nuo 1999 metų Lietuvos imtynių federacija kartu su Lietuvos kuraš federacija atgaivino senąsias ristynių tradicijas, kurios ilgą laiką buvo pamirštos. Ristynių entuziastų komandos dėka pirmą kartą pokario Lietuvos istorijoje ristynės oficialiai pristatytos 2012 metų birželio 24 dieną Joninių metu Šventojoje. Netrukus, 2014 metais, minėtos sportinės organizacijos įsteigė Lietuvos tautinių imtynių federaciją, kuri tęsia ristynių plėtrą.
Europos ukrainietiškų tautinių imtynių čempionatas
XVIII a. Ukrainoje populiarios imtynės, kurios buvo taikomos praktikoje, apmokant Ukrainos karius. Po šimtmečio ukrainietiškos imtynės tapo fizinės edukacijos įrankiu įvairiose mokymo įstaigose.
Atviras Lietuvos sumo čempionatas
Pirmą kartą sumo rašytiniuose šaltiniuose minima 712-ais metais, kuomet šios imtynės buvo aprašytos seniausioje Japonijos kronikoje „Kodžiki“. Japonijoje sumo prigijo ir tapo ritualiniu sportu bei Tekančios saulės šalies identiteto dalimi. Prieš keturis šimtus metų sumo tapo profesionaliu sportu ir iki šiol visame pasaulyje žinoma kaip Japonijos kultūros simbolis.
Atviras Lietuvos belbogli kuraš čempionatas
Uzbekijos tautinės imtynės už diržų – tradicinė šios Vidurio Azijos valstybės imtynių rūšis.
Tarptautinis pankrationo taurės turnyras
Svečiai iš Latvijos susirungs su Lietuvos kovotojais vadovaudamiesi senovės Graikijos kovinio sporto – pankrationo taisyklėmis.
Pasak legendos, Pankrationo įkūrėjais yra laikomi senovės graikų didvyriai Tesėjas ir Heraklis.
Tarptautinis olimpinis komitetas pažymi, kad šios sporto šakos čempionu antikinėse olimpinėse žaidynėse buvo žymus senovės graikų filosofas Platonas. Žinoma, kad pankrationo imtynių rungtyje varžėsi Sokratas, Aristotelis ir Aleksandras Makedonietis.
Tarptautinis kuraš turnyras Uzbekijos Respublikos prezidento prizams laimėti
Kuraš imtynės yra laikomos vienos seniausių pasaulio imtynių, itin populiarios Azijoje. Modernioje istorijoje Uzbekijoje šis sportas buvo modernizuotas ir suderintas su dabartiniais pasaulio sporto sistemos standartais ir sparčiai tampa tarptautine sporto šaka, kuri yra praktikuojama 130 valstybių. Įgavusi antidopingo agentūros pripažinimą, šį imtynių rūšis tampa įvairių tarptautinių sportinių žaidynių dalyvė.
Tautinių imtynių festivalis vyks 2021 m. liepos 10 – 11 d. „Sportimoje“, Ąžuolyno g. 5, Vilniuje
Varžybų pradžia – 10 val.
Organizatorius – Lietuvos tautinių imtynių federacija.
