„Sveikatingumo klubai – vienas labiausiai per pandemiją nukentėjusių sektorių. Visiškai užvėrę duris buvome aštuonis mėnesius per paskutinius pusantrų metų. Esame šaltojo sezono verslas, todėl vasara mūsų negelbsti. Abu karantinai visiškai atėmė mūsų pajamas aktyvių pardavimų laikotarpiu – rudenį, žiemą ir pavasarį“, – teigė LSKA vadovas Vidmantas Šiugždinis.
Sveikatingumo klubams duris atvėrus šiltuoju metų sezonu, pardavimai ir toliau yra kritę apie 50 proc. Kol Vyriausybė delsė atidaryti sveikatingumo sektoriaus veiklas, dalis klientų nutraukė narystes, o mažiau sportuojantieji negrįžo į klubus dėl karštų orų. Negelbsti klubų ir reikšmingos nuolaidos, o ištikimiausi ilgamečiai lankytojai vasaros metu nepadengia net minimalių veiklos sąnaudų.
„Nesinori priešinti su kitais sektoriais, tačiau požiūris į visuomenės sveikatą turi keistis. Kol tai neįvyks ir toliau būsime priversti leisti šimtus milijonų medicininėms paslaugoms, vietoje to, kad užsiimtume sveikatinimu, kuris ne tik taupo valstybės lėšas, tačiau ir ženkliai gerina darbo našumą“, – teigė V. Šiugždinis.
Sveikatingumo klubų operatoriai priversti prisiimti nuostolius, kuriuos lėmė Vyriausybės sprendimai. Industrijos atstovai, kurie atsidarė, kad užtikrintų sporto paslaugas klientams ir padėtų jiems rūpintis savo sveikata suvokia, jog ši vasara vėl bus nuostolinga.
„9 proc. PVM mokestis, nors ir menka, tačiau galimybė šiam sektoriui prarasti mažiau pajamų rudenį, kai tikimasi bent dalinio klientų sugrįžimo. Jei po pirmojo karantino Lietuvoje durų neatvėrė keletas sporto klubų, tai antrojo metu netekimų dar daugiau. Neišgyvenusius sveikatingumo klubus skaičiuojame dešimtimis. Visi klubai, ypatingai smulkieji operatoriai, su nerimu laukia rudens ir svarsto apie didėjančią bankroto grėsmę“, – sakė LSKA vadovas.
Siekiant pasivyti Vakarų Europos valstybes, kuriose sportuojančių žmonių kiekis kelis kartus didesnis, o sergančiųjų širdies ligomis kelis kartus mažiau, šią PVM lengvatą reiktų taikyti bent 5 metus. Šiuo metu ši priemonė reikalinga kaip oras, kuri galbūt padėtų išgelbėti žlungantį privatų sektorių.
„Per tris nepriklausomybės dešimtmečius mūsų sektoriui nebuvo sukurta jokia alternatyva. Žmonių fizine bei emocine sveikata rūpinasi daugiausia privatūs paslaugų teikėjai. Pandemijos įkarštyje sulaukę politikų palaikančių žodžių sveikatingumui, tikimės, kad egzaminas bus išlaikytas, ir Seime ši lengvata bus patvirtinta“, – vylėsi V. Šiugždinis.
LSKA vadovas išreiškė viltį, kad nepaisant pandemijos valdymo iššūkių, nebebus einama primityviausiu keliu ir sveikatingumo klubai daugiau niekada nebebus uždaromi. Be to, tikimasi, jog Sveikatos apsaugos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministrai išgirdo argumentus apie sporto naudą ilgalaikei gyventojų sveikatai.
„To kas buvo jau nebesugrąžinsime, tačiau tikimės, kad atsakingi ministrai pasimokys iš klaidų. Galėjome ir galime veikti užtikrindami saugų sportavimą nekontaktinėse veiklose, galingą vėdinimą bei pilną kontaktų atsekamumą. Viliamės, kad ministrai prisiims atsakomybę ir imsis būtinų veiksmų sukurti būtinas atsistatymo po karantino programas – visi tyrimai rodo, kad visuomenei jos yra būtinos“, – apibendrino LSKA vadovas.
Kaip rodo Pasaulinio sveikatingumo instituto 2018 m. atliktas tyrimas, Lietuvoje 10,1 proc. visų suaugusiųjų gyventojų yra sveikatingumo rinkos dalyviai. To paties tyrimo duomenimis, vidutinės metinės išlaidos, tenkančios vienam šio sektoriaus dalyviui, yra 330 eurų. Skaičiuojant sektoriaus dydį, sveikatingumo sektorius Lietuvoje iki pandemijos sudarė 93 mln. eurų, jame dalyvavo apie 270 000 žmonių.
Remiantis LSKA skaičiavimais, Lietuvos sveikatingumo segmentas iki pandemijos sudarė 7,8 proc. Lietuvos paslaugų įmonių apyvartos ir augo apie 15 proc. per metus. Nuo 2020 m. lapkričio 7 d. uždarius sporto klubus, per paskutinius 12 mėnesių paslaugos nebuvo teikiamos daugiau nei pusę metų, o visą likusį laikotarpį paslaugos buvo apribotos.
LSKA užsakymu reprezentatyvų visuomenės nuomonės tyrimą atlikusi bendrovė „Spinter“, nustatė, kad per karantiną net 46 proc. Lietuvos gyventojų jau buvo priaugę svorio. 24 proc. nurodė, jog kūno masė padidėjo 1-3 kg., sunkesni 4-5 kg. tapo 13 proc. apklaustųjų, o svoris daugiau nei 5 kg. padidėjo 9 proc. dalyvavusių apklausoje.
Pasaulinės nutukimo federacijos (PNF) naujausias tyrimas patvirtino tiesioginį ryšį tarp mirtingumo nuo COVID-19 viruso ir nutukusių bei viršsvorio turinčių žmonių. Iš 2,5 mln. nuo koronaviruso iki šių metų vasario pabaigos mirusių žmonių, net 2,2 mln. mirė šalyse, kuriose daugiau nei pusė gyventojų yra nutukę.
