Lietuvio likimas dėl dalyvavimo Tokijuje turėjo spręstis šią savaitę, tačiau pagal visas taisykles ir papildomus niuansus R.Berankiui greičiausiai būtų atsidariusios durys į antrąsias jo žaidynes.
Tačiau sportininkas vietoj pasirengimo ir dalyvavimo olimpiadoje palaidojo šią daugelio atletų svajonę paprasčiausiu pareiškimu.
„Šį nelengvą sprendimą priėmiau su savo komanda atidžiai apsvarstęs visus galimus „už“ ir „prieš“. Tiesą pasakius, kol kas nėra aišku, ar mano dabartinio ATP reitingo pakaktų tam, kad patekčiau į olimpiadą.
Todėl ir nutarėme nesiblaškyti, o sutelkti visą dėmesį į tuo pačiu metu vyksiančius ATP turnyrus ir pasirengimą jiems“, – išplatino pareiškimą R.Berankis.
Per šį sezoną 312 tūkst. JAV dolerių turnyruose jau užsidirbęs ir per karjerą 3,938 mln. dolerių susižėręs tenisininkas sprendimą motyvavo ir koronaviruso pandemija, kuri neva sukels jam didelių problemų nuvykti į žaidynes.
„Pandemija ir taip gerokai jaukia mano ir mano varžovų planus. Kai kurie turnyrai vis dar atšaukiami, kiti vyksta ypatingai sudėtingomis sąlygomis, taikant įvairius apribojimus.
Galiausiai ir taip tolima kelionė į Japoniją yra dar sudėtingesnė šiuo metu. Visa tai taip pat reikėjo įvertinti svarstant ar verta dalyvauti olimpiadoje“, – aiškino pasaulio reitinge 80-ąją vietą užimantis R.Berankis.
Sportininkas galimai nutylėjo, kad šią savaitę būtų gavęs galutinį tarptautinių organizacijų sprendimą, ar jis turi šansą dalyvauti Tokijuje: turnyre kovos 64 tenisininkai, tačiau pagal papildomus reikalavimus iš vienos šalies gali dalyvauti ne daugiau kaip 4 sportininkai.
Vien tik JAV atstovų iki R.Berankio 80-osios pozicijos yra dešimt, septini ispanai, šeši australai, penki serbai. Suskaičiavus ir traumuotus tenisininkus, lietuvis greičiausiai būtų sulaukęs kvietimo pasirodyti olimpiadoje.
„Tai tik Ričardo sprendimas. Galime kalbėti tik apie moralinius dalykus, kito aspekto šiame atsisakyme nėra“, – lrytas.lt tikino Lietuvos teniso sąjungos vadovas Ramūnas Grušas.
Šalies tenisininkų vedlys negalėjo patvirtinti, kad organizacija būtų siuntusi tarptautinei federacijai paraišką dėl R.Berankio dalyvavimo, tačiau pripažino, kad sąjunga siūlė Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui registruoti jį kandidatu į olimpiadą.
„Ne sąjunga sprendžia apie sportininko dalyvavimą žaidynėse. Tai daro olimpinis komitetas, bet mes palaikėme tai“, – kalbėjo sąjungos vadovas.
Į Tokijo žaidynių olimpinės rinktinės kandidatų sąrašą įtrauktas R.Berankis naudojosi ne tik visomis įmanomomis olimpiečio privelegijomis, tačiau ir gavo nemenką paramą iš LTOK.
Nuo 2017-ųjų iki dabar į R.Berankio sąskaitą pasirengimui žaidynėms per programą „Tokijas 2020“ buvo pervesta 54400 eurų.
Maža to: teniso sąjungos teikimu, kaip realiam kandidatui varžytis žaidynėse, nuo 2020-ųjų buvo skirta ir stipendija.
Tad sportininkas kas mėnesį iš LTOK gavo po 600 eurų. Tiesa, kiti kandidatai gauna šiek tiek didesnę stipendiją, kuri siekia ir 980 eurų.
Tačiau tai priklauso nuo to, kokią vietą Tokijo olimpiadoje planuoja tiek sporto specialistai, tiek ir pats LTOK. Mūsų šalies komitetas tenisininkui Tokijo žaidynėse planavo 17-32 vietas.
Be to, 3,5 tūkst. eurų LTOK skyrė R.Berankio medicininiams aptarnavimui geriausiose medicininės gydymo įstaigose.
2017-2019-siais R.Berankiui kasmet buvo atseikėta po 10 tūkst. eurų, 2020 metais – 14400 eurų, o šiemet iki rugsėjo tenisininko finansavimui buvo išskirta taip pat 10 tūkst. eurų.
Tad iš viso LTOK sportininko pasirengimui skyrė daugiau kaip 69 tūkst. eurų
Kaip olimpinės rinktinės kandidatas tenisininkas vasarį buvo paskiepytas vakcina nuo COVID-19, kad spėtų įgauti imunitetą prieš varžybas Japonijoje.
R.Berankis finansavimą iš LTOK bei Tarptautinio olimpinio komiteto gavo jau nuo 2011 metų, kai pabėgusios į Rusiją penkiakovininkės Donatos Rimšaitės olimpinio solidarumo stipendija 800 JAV dolerių atiteko tuomet jaunajam R.Berankiui.
„Tik apgailestaujame, kad tokį žingsnį pasirinko R.Berankis. Teisiškai mes negalime atletui nieko pareikšti, nes pagal sutartį pinigai skiriami pasirengimui olimpiadai“, – tikino LTOK atstovai.
„Visgi jo argumentai skamba tikrai įtikinamai“, – bendrame sekmadienio R.Berankio ir R.Grušo pareiškime tikino sąjungos vadovas.
2016 metais R.Berankis taip pat pagal reitingą iškopė į Rio de Žaneiro žaidynes, tačiau pasirodymas Brazilijoje lietuviui tapo itin gėdingas.
Tuo metu 70-oje reitingo vietoje buvęs vilnietis 0:6, 0:6 pralaimėjo penkiais laipteliais žemiau stovėjusiam australui Johnui Millmanui ir tapo pirmuoju ir vieninteliu olimpiados dalyviu, kuris pralaimėjo visus 12 setų.
– Gal R.Berankis išsigando dar vieno galimo fiasko? – lrytas.lt paklausė teniso sąjungos vadovo R.Grušo.
– Dėl atsisakymo dalyvauti žaidynėse motyvų reikia klausti tik R.Berankio.
Sąjunga tokioje pačioje situacijoje kaip ir kiti – mes sužinojome apie sportininko sprendimą ir su juo susitaikėme.
– Motyvas, jog pandemija sukels rimtų bėdų tenisininkui vykstant į žaidynes, atrodo neįtikinamai. Dabar visas pasaulis taip gyvena.
– Gal jūs ir teisus. Bet ne man spręsti.
– Per beveik penkerius metus R.Berankis tiek iš jūsų, tiek ir LTOK gavo pasirengimui olimpiadai tam tikrą sumą pinigų. Iš LTOK jis gavo daugiau kaip 69 tūkst. eurų. Jūsų manymu, atsisakydamas dalyvauti žaidynėse jis turėtų juos grąžinti?
– Viską numato sutartys ir tam tikri susitarimai. Kiek žinau, teisine prasme jis nenusižengė, nes pagal sutartį rengėsi olimpiadai.
Kitas dalykas – atsisakymas. Manykime, tai moralinis dalykas.
Sakau, tik pats sportininkas gali atsakyti už vieną ar kitą žingsnį – sąjunga tikrai negali priversti sportininką sportuoti ar vykti į olimpiadą.
