Asociacija ir sveikatingumo bei sporto klubai bendradarbiaus su universitetais tobulinant studijų kryptis, suteikiant studentams praktikos vietas, diegiant pažangius metodus moksluose ir praktiniame kasdieniame darbe. Sutartys pasirašytos 5 metų laikotarpiui, tačiau tikimasi, jog bendradarbiavimas išaugs į ilgametę partnerystę.
„Šiuo metu pasaulį krečia sveikatos krizė ir visuomenės sveikatingumas yra svarbesnis nei bet kada. Todėl žvelgdami į ateitį ir galvodami apie sveikatos prevenciją, norime apjungti mokslo bei sporto jėgas ruošiant profesionalius ir universalius ateities specialistus. Pasirašydami bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos universitetais, kelsime viso Lietuvos sveikatingumo sektoriaus kokybinį lygmenį ir dar labiau priartėsime prie Vakarų Europos veiklos standartų“, – teigia LSKA vadovas ir pasirašyto susitarimo iniciatorius Vidmantas Šiugždinis.
Tokio bendradarbiavimo praktika labai populiari ir užsienyje, ypač atliekant įvairias rinkos studijas ir tyrimus. Europos sveikatingumo asociacijos Europe active iniciatyva atliktas tyrimas apie sporto klubų saugumą pandemijos metu, buvo atliktas kartu su King Juan Carlos University (Ispanija) ir Sheffield Hallam University (D. Britanija).
„Visuotinė pandemija, technologijų raida ir kiti globalūs pokyčiai kelia vis didesnį susirūpinimą dėl grėsmių visuomenės sveikatai ir gerovei. Žmogaus fizinė būklė ir fizinis aktyvumas tampa viena svarbiausių visuomenės kokybiško gyvenimo gerinimo krypčių ir ekonominio augimo sąlygų“, – sako VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas ir Nacionalinės sveikatos tarybos narys Prof. habil. dr. Algirdas Raslanas.
Jo teigimu, sporto socialinė funkcija apima gyventojų sveikatą ir sveiką gyvenseną, fizinį aktyvumą, aktyvaus laisvalaikio užimtumą, o tuo pačiu ir didesnį darbingumą bei visuomenės sanglaudą. Todėl būtina plėtoti fizinio aktyvumo paslaugas, sudaryti sąlygas steigtis sporto ir sveikatingumo klubams, plėtoti fizinio ugdymo ir fizinio aktyvumo specialistų rengimą, vykdyti mokslinius tyrimus.
„Šiems tikslams pasiekti būtinas nevyriausybinių sporto ir sveikatingumo organizacijų, sveikatos klubų bendradarbiavimas su universitetais ir mokslu bei praktika pagrįstų pokyčių siūlymas visų lygių valstybės institucijoms“, – įsitikinęs A. Raslanas.
Vienas iš LSKA planų – organizuoti sveikatingumo konferencijas ir renginius, skirtus fizinio aktyvumo profesionalams. Be to, viliamasi, jog bendradarbiavimas su akademine bendruomene padės apjungti švietimo ir sporto sektorius, už kurių politikos formavimą ir įgyvendinimą atsakinga Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Kaip rodo Pasaulinio sveikatingumo instituto 2018 m. atliktas tyrimas, Lietuvoje 10,1 proc. visų suaugusiųjų gyventojų yra sveikatingumo rinkos dalyviai. To paties tyrimo duomenimis, vidutinės metinės išlaidos, tenkančios vienam šio sektoriaus dalyviui, yra 330 eurų. Skaičiuojant sektoriaus dydį, sveikatingumo sektorius Lietuvoje iki pandemijos sudarė 93 mln. eurų, jame dalyvavo apie 270 000 žmonių.
Remiantis LSKA skaičiavimais, Lietuvos sveikatingumo segmentas iki pandemijos sudarė 7,8 proc. Lietuvos paslaugų įmonių apyvartos ir augo apie 15 proc. per metus. Nuo 2020 m. lapkričio 7 d. uždarius sporto klubus, per paskutinius 12 mėnesių paslaugos nebuvo teikiamos daugiau nei pusę metų, o visą likusį laikotarpį paslaugos buvo apribotos.
Sveikatingumo klubai prisideda prie fizinės bei emocinės visuomenės sveikatos gerinimo ir gyventojų imuniteto stiprinimo. Todėl LSKA ne tik tikisi deramo valstybės institucijų palaikymo atstatant sektoriaus veiklą ir išvengiant masinių bankrotų bei darbuotojų atleidimų, tačiau ir ilgalaikės sporto ir sveikatingumo strategijos, kurios Lietuva neturi jau daugiau nei penkerius metus.
„LSU neįsivaizduoja savo veiklos be socialinių partnerių, t.y. darbdavių. Siekiame, kad studijų programų kūrimas ir tobulinimas, mokslinė veikla būtų perspektyvi, naudinga ne tik asmeniniam studento tobulėjimui ir mokslo plėtrai, bet jos naudą tiesogiai pajustų darbdaviai ir džiaugtųsi LSU absolventais. Džiugu, kad prie gausaus būrio jau esamų partnerių, pradėsim bendradarbiavimą su sveikatingumo ir sporto klubus vienijančia organizacija, kurios narių veikla yra labai reikšminga visų Lietuvos žmonių ne tik fizinei bet ir psichoemocinei sveikatai. Be sporto ir fizinio aktyvumo neįmanoma daugelio lėtinių neinfekcinių ligų prevencija, įvairaus amžiaus žmonių laisvalaikis, gera savijauta ir gyvenimo kokybė“, – teigia LSU rektorė Diana Rėklaitienė.
