„Loterijų apmokestinimo pakeitimai suduotų labai rimtą smūgį visai loterijų industrijai bei paskatintų azartinių lošimų plėtrą. Be to, priėmus šiuos pakeitimus būtų padaryta didelė žala olimpinio, paralimpinio ir kitų loterijų remiamų sporto organizacijų finansavimui. Šie pasiūlymai nebuvo aptarti su sporto bendruomene.
Tokio įstatymo projekto skubotas stūmimas tik patvirtina abejones, kad kažkas yra labai suinteresuotas mūsų olimpinės ateities žlugdymu“, – sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto generalinis sekretorius Valentinas Paketūras.
Tuo tarpu kelias sporto organizacijas vienijanti Nacionalinė sporto federacijų asociacija (NSFA), prie kurį laiką besivadinusi Lietuvos olimpinė federacijų asociacija, turėjusi penkis narius, išplatino pareiškimą, kuriame teigė, jog su jos atstovais niekas nederino jokių oficialių pareikšimų dėl nevykusio Loterijų ir lošimo mokesčių įstatymo.
„Mes, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (toliau – LTOK) nariai, atsiribojame nuo visų aplinkybių, susijusių su LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės, ir (ar) galimais kitų LTOK valdymo organų veiksmais dėl Loterijų įstatymo projekto, kaip prieštaraujančiais Olimpinės chartijos principams, – rašoma atsiųstame NFSA tekste. – Atkreipiame dėmesį, kad šis klausimas nebuvo svarstytas ar derintas su LTOK nariais – sporto šakų federacijomis, kaip, beje, ir daugelis kitų svarbių klausimų ankstesniais atvejais, dėl to išsakomos nuomonės šiuo klausimu negali būti laikomos LTOK pozicija.
„Tokia, jau daugelį metų susiformavusi, LTOK veiklos praktika, kai svarbūs Lietuvos sportui klausimai nederinami su šios organizacijos nariais, o prisidengiant jų atstovavimu išsakoma asmeninė LTOK vadovų nuomonė, paskatino sporto šakų federacijas vienytis ir sukurti organizaciją – Nacionalinę sporto federacijų asociaciją (toliau – NSFA), kuri gintų mūsų interesus ir atstovautų svarstant svarbiausius klausimus, susijusius su Lietuvos sporto ateitimi“, – sako NSFA valdybos pirmininkas Eimantas Skrabulis.
NSFA pranešimą atsiuntė dabartinis asociacijos direktorius Edis Urbanavičius, kuris savo laiku ėjo Kūno kultūros ir sporto departamento vadovo pareigas. Valdininkas buvo kritikuojamas dėl bandymų naikinti sporto medicinos centrus, pertvarkyti federacijų finansavimą ir Sporto rėmimo fondo veiklą, planus pilnai sukoncentruoti šalies sporto finansavimą departamento ir valstybės rėmuose. Galiausiai Vyriausybė padėkojo E.Urbanavičiui už darbą.
Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti Loterijų bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymų pataisas.
Įstatymų pakeitimai numato padvigubinti loterijų mokesčio tarifą, keičiant mokestinę bazę – vietoje dabar taikomo 5 proc. tarifo nuo apyvartos į 10 proc. nuo likučio, išmokėjus laimėjimus.
Taip pat siekiama nuo 8 proc. iki 16 proc. padidinti labdarai ir paramai privalomai skiriamą pajamų iš parduotų bilietų dalį.
LTOK priklauso 51 proc. loterijų bendrovės „Olifėja“ akcijų.
Organizacijai kasmet išmokami apie 3 mln. eurų dividendų bei apie 6,3 mln. eurų valstybės numatytos paramos, siekiančios 8 proc. bendrovės metinės apyvartos. 80 proc. šios sumos skiriama olimpinio sporto finansavimui.
Vis dėlto, LTOK skaičiavimais, priėmus siūlomus pakeitimus valstybės biudžetas surinks mažiau loterijų mokesčio. Nors loterijų mokesčio tarifas būtų didinamas dvigubai, mokestinė bazė sumažėtų daugiau nei perpus.
Skaičiuojama, kad valstybė prarastų beveik 1 mln. eurų bazinio loterijų mokesčio bei virš 1 mln. eurų pelno mokesčio.
Išaugus loterijų organizatoriams skirtoms mokestinėms prievolėms paramai nuo taikytų 8 proc. iki 16 proc., industrija taptų nerentabili.
Padidinus mokesčius loterijų organizatoriams, „Olifėjai“ teks mažintis sąnaudas. Didžiausios sąnaudos yra loterijų prizinis fondas, tad jį mažinant mažės ir loterijos populiarumas, parduodamų bilietų skaičius ir bendrovės pajamos. O tuo pačiu ir LTOK iš bendrovės gaunama parama.
V. Paketūro teigimu, remiantis LTOK skaičiavimais, įsigaliojus naujai loterijų įstatymo redakcijai, jau kitais metais LTOK pajamos iš „Olifėjos“ nebeaugtų, o per kelerius metus reikšmingai sumažėtų.
„LTOK priklauso didžioji dalis pagrindinės loterijos Lietuvoje, tad būdamas akcininku, jis gauna dividendus iš organizatoriaus pelno ir paramą, numatytą įstatymuose. Įgyvendinus mokestinius pakeitimus, pelnas bus lygus nuliui, o tai reiškia, kad negausime ne mažiau nei 3 mln. eurų, skiriamų sportui.
Parama, kuria esame remiami, dabar sudaro net 8 proc. visos apyvartos, tad ją padidinus, verslo mokestinė našta išauga dvigubai.
Dėl to toks verslas tiesiog nebus ekonomiškai perspektyvus ir tik laiko klausimas, kada loterijų rinką pakeis azartiniai lošimai. Trumpai tariant, vienu įstatymu išmetamas kas antras olimpietis iš rinktinės ir po poros metų sunaikinama loterijų rinka“, – sakė jis.
LTOK valdo 51 proc. bendrovės „Olifėja“ akcijų, iš kurios kasmet gauna dividendus nuo pelno, pernai siekusio apie 6,6 mln. eurų iki mokesčių.
Organizacija taip pat gauna „Olifėjos“ paramą, siekiančią 8 proc. jos metinės apyvartos, kuri pernai sudarė beveik 6,3 mln. eurų. Įgyvendinus įstatymo pakeitimus, loterijų organizatoriai paramai turėtų skirti ne 8 proc., o 16 proc., ir dar mokėtų 10 proc. bazinį mokestį nuo lėšų, likusių po laimėjimų išmokėjimų. Viso paramai ir loterijos mokesčiui į biudžetą turėtų būti skiriama apie 50 proc. „Olifėjos“ grynųjų pajamų.
