„Žinoma, visuomet tikiesi geriausio, tad teorinė viltis patekti į olimpines žaidynes ruseno. Tačiau kritiškai vertiname savo galimybes ir visų pirma važiavome sudalyvauti ir įsivertinti savo lygį pasauliniame kontekste.“- pasakojo Lietuvos riedlenčių federacijos (LTRF) prezidentas Justinas Ivoška.
Lietuvą atstovavo keturi riedlentininkai, daugkartiniai varžybų prizininkai Kelvinas Litvinas, Dovydas Jucys, Domantas Antanavičius ir Rokas Ignotas.
Geriausiai kvalifikacijoje sekėsi Domantui Antanavičiui – antruoju važiavimu surinkęs 35,80 balo užėmė 49 vietą tarp 108 dalyvių. Kiti sportininkai, deja, nesusitvarkė su startiniu jauduliu, o klaidos neleido pasirodyti sėkmingai.
„Savo pasirodymą vertinu teigiamai, antru važiavimu pasisekė pravažiuoti švariai, be kritimo, teisėjų įvertinimas, manau, buvo objektyvus.
Džiaugiuosi, kad pavyko išnaudoti beveik visas parko detales. Siekiant aukštesnio rezultato pritrūko ilgų šuolių ir slydimo nuo didžiojo turėklo. Galimybė įsivertinti savo lygį leido suprasti ko trūksta, kad galėčiau patekti į pusfinalį.“ – varžybų įspūdžiais dalinosi Domantas.
Vertinant varžybų pasiekimus regione – rezultatas išties džiugina. Geriausias riedlentininkas iš Suomijos užėmė 44 vietą, Lenkijos – 48, Norvegijos – 52, Švedijos – 69, o Latvijos – 76. Vienintelis Danijos atstovas užėmė 17 vietą ir pateko į pusfinalį su 32 geriausiais sportininkais.
Čempionato nugalėtoju tapo 22 metų amžiaus Yuto Horigome iš Japonijos, antrą-trečią vietas pasidalino JAV atstovas Nyjahas Hustonas ir japonas Sora Shirai.
Moterų įskaitoje taip pat dominavo Japonijos atstovės – pirmą antrą vietas pasidalino Aori Nishimura ir Momiji Nishiya, trečia liko brazilė Rayssa Leal.
„Domanto pasiruošimą stebėjau nuo 2020 metų rudens. Jis tikrai atsakingai ruošėsi šiam čempionatui ir rezultatas tą atspindi. Tuo tarpu šiek tiek nustebino Latvių pasirodymas. Jų techniški atletai pasirinko ne pačias parankiausias figūras bei triukus ir sėkmingai pasirodyti nepavyko,“ – olimpinės pamainos rezultatus teigiamai vertino LTRF prezidentas Justinas Ivoška.
Prie tarptautinių rezultatų reikšmingai prisidėjo ir viešoji infrastruktūra Lietuvoje. Per paskutinius kelis metus modernūs riedlenčių parkai buvo įrengti Vilniuje prie Baltojo tilto, Klaipėdoje prie Sąjūdžio parko, taip pat – Molėtuose. Riedlenčių sportui pritaikyta Vienybės aikštė Kaune netgi buvo įvertinta pasaulio urbanistų ir architektų.
Tiek Justinas, tiek Domantas pabrėžė, jog siekiant patekti į Paryžiaus olimpines žaidynes labiausiai trūksta uždarų parkų, kuriuose treniruotis galima esant bet kokioms oro sąlygoms.
Su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto parama, LTRF įsirenginėja uždarą riedlenčių parką sportininkų rengimui Vilniuje, Savanorių prospekte. Pradedantiesiems ir vaikų stovykloms bus skirta 100 m2, pažengusieji galės treniruotis 400 m2 ploto parke.
Tačiau siekiant turėti olimpiečius Paryžiaus ar Los Andželo žaidynėse, didžiuosiuose Lietuvos miestuose reikėtų maždaug 1000 m2 dydžio uždarų parkų su skirtingo lygio ir techniškumo figūromis.
Gatvės riedlenčių disciplina – tai užsispyrimo, technikos, pusiausvyros ir kūrybos reikalaujantis sportas. Tikimasi, jog olimpinis pripažinimas ir debiutas Tokijo žaidynėse su šia sporto šaka leis supažindinti milijonus žmonių.
