Karaliaus Vilhelmo kanale rengiamos šalies irklavimo sezono atidarymo regatos – jaunieji sportininkai ir patyrę meistrai čia lenktyniavo jau devintąjį kartą.
Kanale – pavasario maratonas
Klaipėdos irklavimo centro (KIC) ir LIF organizuojamos Karaliaus Vilhelmo kanalo regatos jau tapo tradicinio vasaros sezono atidarymo renginiu. Šįkart varžybose jėgas išmėgino būrys iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Birštono, Kupiškio ir Kauno rajonų atvykusių sportininkų.
Sėdę į dvivietes ir vienvietes valtis vaizdingoje šešių kilometrų ilgio vandens atkarpoje varžėsi jauniai, jaunimas, meistrai, irklavimo senjorai. Tiesiame kaip styga 28-30 metrų pločio Vilhelmo kanale varžybų dalyviai startavo pavieniui – visiems buvo sudarytos vienodos sąlygos.
Ties kaimo turizmo sodyba „Strykis“ netoli Drevernos (Klaipėdos r.) žiūrovai nuo stačių kanalo šlaitų stebėjo įdomias varžybas. Ties finišo linija ant kėdučių susėdę ar kitaip įsitaisę sirgaliai iš šono priminė garsios Henlėjaus (Didžioji Britanija) regatos, rengiamos ir Australijoje, svečius.
„Britai varžosi šešiskart trumpesnėje distancijoje. Žiūrovai palaiko irkluotojus, gali pakelti ir šampano taurę. Už bilietus į tokias varžybas, staliuką, aptarnavimą reikia mokėti“, – kalbėjo prieš kelis dešimtmečius su savo auklėtiniais Melburno Henlėjaus regatos laurus nuraškęs KIC vadovas Liudvikas Mileška.
Bebrai bandė stabdyti regatą
Istoriniame kanale jau devintą kartą surengta irklavimo regata įtraukta į LIF taurės varžybas. Viskas vyko nepažeidžiant karantino taisyklių – per apdovanojimo ceremoniją žiūrovai ir dalyviai nesibūriavo, jų veidus dengė kaukės. Nugalėtojai medalius patys įteikdavo irklavimo partneriams ir varžovams.
„Irkluotojai sezoną pradeda startuodami ilgesnėse distancijose. Anksčiau lenktyniauta Birštone, o kai Nemunas nuseko ir sąlygos suprastėjo, mūsų žvilgsnis ir nukrypo į Lietuvos pajūrį. Vilhelmo kanalas – puikiausia vieta tokioms regatoms“, – įsitikinęs LIF prezidentas Dainius Pavilionis.
Prieš varžybas irkluotojai patys įdėmiai apžiūrėjo kanalo trasą, pašalino, į vandenį nuvirtusius bebrų apgraužtus medžių kamienus, kerplėšas, sutvarkė finišo zonos aplinką.
Specialiuoju autotransportu atvežtas valtis ir irklus sportininkai iškrovė regatą remiančių „Strykio“ kaimo sodybos šeimininkų kieme, galėjo jas patogiai nuleisti į vandenį nuo pantonų prieplaukos.
Kliūtis trasoje – nugaišęs briedis
Nuo vėjų apsaugotas maždaug 24 kilometrų ilgio Karaliaus Vilhelmo laivybos kanalas iškastas 1863-1873 metais. Kažkada jis tiesiogiai jungė Klaipėdos uostą ir Minijos upę – buriniai laivai per audras aplenkdavo Kuršių marias. Vėliau vidaus vandenų trasa neteko reikšmės, buvo apleista.
„Strykio“ kieme dar išliko keli senosios muitinės pastatai. Šioje vietoje buvo tikrinami iš Kuršiarių į Prūsijos valdovo Vilhelmo I vardu pavadintą kanalą įplaukę plokščiadugniai baidokai, valtys su prekėmis. Paskui juos kanalu iki Malkų įlankos Klaipėdoje vilkdavo arklių kinkiniai.
Klaipėdos ir Šilutės rajono valdininkai jau seniai šneka apie būtinybę šią itin patrauklią istorinę vandens trasą pritaikyti pramogoms, sportui, tačiau vežimas niekaip neįsibėgėja. Regis, tik uostamiesčio irkluotojai rodo iniciatyvą, rūpinasi apleistą kanalą atverti visuomenei.
Varžybų dalyviai švarina krantus
„Varžybų dalyviai kviečiami į talkas – valome kanalą, poilsiautojų apšnerkštas pakrantes, bet šiukšlių yra daug, irkluotojai viską padaryti savo jėgomis neįstengia“, – prisipažino L.Mileška.
Šįkart startavusiems Karaliaus Vilhelmo kanalo regatos dalyviams netikėtai kelią pastojo plūduriuojanti kliūtis – nuskendęs briedžio jauniklis. Anksčiau sportininkai čia išvysdavo ir nuskendusių šernų gaišenų.
Irkluotojams nešant valtis per plentą, Drevernos link važiuojančių automobilių vairuotojai nepykdavo, kai tvarkdariais juos sustabdydavo kelioms minutėms - supratingai praleisdavo sportininkus.
Be įstaigų leidimo - nė iš vietos
Nors Karaliaus Vilhelmo kanalas praktiškai nebenaudojamas, regatos organizatoriams reikėjo gauti Lietuvos transporto saugos administracijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, Šernų girininkijos, kelių savivaldybių leidimus irklavimo varžyboms surengti.
Klaipėdos irklavimo centro vadovams ir jų talkininkais dar teko minti ir kultūros įstaigų slenksčius, bendrauti su paveldosaugininkais - neprižiūrimas Vilhelmo kanalas įtrauktas į valstybės saugomų technikos paminklų sąrašą.
"Tokių vandens trasų apstu Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje, kitose Europos šalyse. Juose vyksta irklavimo maratonai, žmonės plaukioja baidarėmis", - pasakojo iš Slovėnijoje vykusių tarptautinių varžybų ką tik grįžęs D.Pavilionis.
Trasą atrado Mėmelio irkluotojai
Anksčiau Vilhelmo kanalas irgi knibždėjo: tarpukariu čia varžėsi klaipėdietiškų sporto klubų „Santara ir „Neptūnas“ nariai, atvykdavo svečių vokiškųjų Rytprūsių provincijų – Tilžės, Ragainės, Karaliaučiaus. Tą patį galime daryti ir dabar“, – tikslo atgaivinti senas Mėmelio irkluotojų tradicijas neslepia L.Mileška.
Klaipėdiečiai neatmeta galimybės treniruotis ir lenktyniauti Kuršių mariose. Pernai vasarą po daugiau nei pusšimčio metų pertraukos KIC čia organizavo irklavimo varžybos. Sportininkai savo valtis atsigabeno į Kairių gatvę prie Kuršių marių pakrantės ir nuleido į vandenį.
Tąkart varžybas apsunkino stiproki vėjai, pliaupė lietus, tačiau organizatoriai ir sportininkai liko patenkinti – įsitikino, jog galima irkluoti ir atvirose mariose.
Seniausio dabartinės Lietuvos teritorijoje veikusio vandens sporto klubo „Neptūnas“ irkluotojų valtys anais laikais raižė tik Danės upę, Vilhelmo kanalą, bet ir Kuršių marias.
Uosto akvatorijoje – jokio sporto
„Man dar teko irkluoti Kuršmarėse. Paskutinioji regata čia vyko sovietmečiu – 1963 metais. Startavome Klaipėdoje, ties Kiaulės Nugaros sekluma, kur dabar įkurdintas suskystintųjų gamtinių dujų laivas „Independence“, o finišavome ties Smiltynės jachtklubu“, – praeitį prisimena šių varžybų dalyvis L.Mileška.
Dabar šioje vietoje gaudžia uostas – kraunami prie aukštų krantinių prigludę prekybos laivai. Čia nėra sportinėms valtims nuleisti patogių krantinių ir tiltelių. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje irkluoti sportines ir pramogines valtis draudžiama saugumo sumetimais.
Statant Tarptautinę jūrų perkėlą, prie Kuršių marių, kur prasideda Vilhelmo kanalas, buvo išraustos didžiulės žvyrduobės. Anksčiau rimtai galvota šioje vietoje įrengti uždarą tarptautinių standartų irklavimo trasą, architektai netgi buvo parengę projektinius siūlymus.
„Per tą laiką padėtis pasikeitė – tarptautinio lygio irklavimo trasa atsirado Trakuose. Naują irklavimo centrą pasistatę kauniečiai kupini ryžto dar vieną dviejų kilometrų ilgio irklavimo trasą įrengti Lampėdžių vandens telkinyje. Trečioji tokia irklavimo trasa kažin ar būtų apkrauta?“, – svarstė D.Pavilionis.
Pernai pagaliau rekonstruota senoji Klaipėdos irklavimo bazė Danės pakrantėje. Čia jau stovyklavę Lietuvos rinktinės nariai palankiai įvertino naujus valčių elingus, treniruoklių sales, dušines.
Tiesa, kol kas irkluotojai negali iš Danės nuirkluoti į atviras Kuršių marias - kaip anksčiau lieja prakaitą upėje.
Svajonė – išplaukti į Kuršių marias
„Aukštesnio meistriškumo sportininkams, irkluojant tik Danėje, sudėtinga rengtis atsakingiems startams - vasarą čia nuoalt zuja vandens dviračiais, kateriais, irklentėmis plaukiojantys poilsiautojai. Siauroje upės vagoje išties nelengva suderinti sportininkų ir pramogautojų interesus“, – apgailestavo L.Mileška.
Dar viena sena uostamiesčio irkluotojų svajonė – bent vasarą išplaukti į Kuršių marias, tačiau tam reikia treniruotėms tinkančios sporto infrastruktūros pietinėje Klaipėdos dalyje.
„Todėl ir dairomės į Kiaulės Nugaros seklumą. Ties Kairių gatve įrengta vasaros baze galėtų naudotis įvairių vandens sporto šakų atstovai, irklentininkai, vandens turistai“, – kalbėjo D.Pavilionis.
Nauja bazė - prie Kiaulės Nugaros
Tokiai idėja neabejinga ir Lietuvos buriuotojų sąjunga – uosto akvatorija iki jūros vartų gali plaukti tik kreiserinės jachtos, o vaikų buriavimo mokyklos auklėtiniai iš Klaipėdos vežiojami treniruotis į Dreverną.
Irkluotojų iniciatyvai kurtis pietinėje uostamiesčio dalyje prie Kiaulės Nugaros, senąjį Karaliaus Vilhelmo kanalą paversti patrauklia vandens sporto ir turizmo arena pritaria, netgi žada pagalbą Klaipėdos savivaldybės darbuotojai.
LIF prezidentas D.Pavilionis į ateitį žvelgia optimistiškai: „Pradžiai mums užtektų konteinerinių namukų irkluotojams persirengti, nusiprausti. Svarbiausia, kad būtų kur nuleisti į marias sportines valtis“.
