Mūsų atletas liko be pergalės ir nepalaikys Mantui Knystautui kompanijos Tokijo olimpinėse žaidynėse.
Po tokio apmaudaus pralaimėjimo sunku save motyvuoti nieko nelemiančiai dvikovai dėl trečios vietos. Tačiau Vilius surado dvasinių ir fizinių jėgų kovoti dėl garbės.
Mažajame finale Vilius Laurinaitis grūmėsi su gerai pažįstamu vokiečiu Peteriu Oehleriu. Pirmą kartą vienmečiai prasilenkė 2009 metų Europos jaunių čempionate Zrenjanine.
Tuomet jiems neteko susitikti – Serbijoje 28-erių atletai pralaimėjo savo mūšius dėl trečios vietos ir abu tenkinosi penkta pozicija.
Galiausiai varžovai susitiko 2012 metais pasaulio jaunimo čempionate Tailande: ir ne bet kur, o tituliniame finale.
Auksinę kovą laimėjo joniškietis ir pakartojo beveik 40-ies metų senumo Valentino Mizgaičio pasiekimą – tapo antruoju mūsų šalies imtynininku, iškovojusiu pasaulio jaunimo imtynių čempiono vardą.
Peteriui Oehleriui revanšas nepavyko: Sofijoje Vilius vokiečiui susuko ridenimą.
Rezultatas 3:0 negarantavo pergalės, nes laukė dar vienas kėlinys ir ši persvara galėjo išnykti.
Paskutinėje turnyro imtyje Vilius parodė charakterį – vokietį spaudė atakomis ir puikiai gynyboje laikė parterį. Dėsninga ir pelnyta pergalė 5:3.
Justo Petravičiaus (60 kg) skriaudikas Armenas Melikyanas iš Armėnijos pateko į finalą ir padovanojo lietuviui galimybę kovoti dėl trečios vietos.
Paguodoje tauragiškis pasiekė pergales prieš Samuelį Gurrią Viguerosą iš Meksikos ir rumuną Razvaną Arnautą. Imtyje dėl bronzos Justas Petravičius nusileido Korėjos atletui Han-jae Chungui.
