Sovietinė sambo prieš dziudo
Pasak LDF vadovo Vigmanto Sinkevičiaus, dziudo federacijos santykiai su ministerija pašlijo po to, kai ŠMSM viceministru, atsakingu už sporto sritį, tapo Linas Obcarskas. Nors tokį atsakingą postą ministerijoje užimantis valdininkas turėtų atsiriboti nuo asmeninių ambicijų, L. Obcarskui tai sunkiai sekasi.
„Iki tol jokių problemų nebuvo, o jei ir kildavo neaiškumų, visada rasdavome bendrą kalbą. Tačiau viceministras L. Obcarskas su dziudo sportui oficialiai paskirtomis biudžeto lėšomis ėmė elgtis tarsi su savo asmeniniais pinigais. Noriu – leidžiu išmokėti, noriu – uždraudžiu, taip darydamas spaudimą federacijai“, – teigė LDF prezidentas.
Anot V. Sinkevičiaus, trintis tarp dziudo atstovų ir L. Obcarsko prasidėjo dar šiam dirbant Lietuvos sambo federacijos prezidentu. Konfliktas kilo prieš keletą metų, kai Tarptautinė dziudo federacija (IJF) priėmė nutarimą, kategoriškai draudžiantį kitoms kovos menų šakoms naudotis dziudo ištekliais.
Tarp šakų, kuriose negali dalyvauti dziudo sportininkai, paminėta ir sambo. Šią Sovietų sąjungoje sukurtą kovinę rungtį (sambo – trumpinys nuo rusiško samooborona bez oružija (liet. savigyna be ginklų) propagavo ir L. Obcarskas.
Ne paslaptis, kad IJF griežtų veiksmų ėmėsi, nes ilgus metus piknaudžiaujant dziudo resursais į sambo varžybas būdavo viliojami dziudo sportininkai, o pasaulyje ne itin populiarios sambo atstovai mėgindavo patekti į olimpinės sporto šakos – dziudo varžybas. Kai iš LDF neigiamą atsakymą išgirdo Lietuvos sambo federacija, L. Obcarskui tai itin nepatiko.
„Natūralu, kad tuometinį sambo vadovą L. Obcarską supykdė mūsų sprendimas jų sporto šakai neleisti naudotis mūsų resursais. Tačiau keista, kad buvusias senas nuoskaudas ir asmeninį požiūrį viceministras perkelia į darbą valdiškame poste. Tai įrodo jo žingsniai vos pradėjus eiti pareigas“, – dėstė V. Sinkevičius.
Šokdina ir auditu, ir laiškais
Jo teigimu, naujasis viceministras, vos užėmęs atsakingą postą, ėmėsi šokdinti kadaise buvusius sambo federacijos konkurentus – inicijavo nuotolinį susitikimą su LDF vadovais, kuriame neva siekė išgirsti nesutarimų dziudo bendruomenėje paaiškinimą. Išdėstę išsamius ir argumentuotus paaiškinimus LDF vadovai tikėjosi, jog L. Obcarskas priims juos duomėn ir, užuot kurstęs aistras, padės ieškoti sąlyčio taškų. Tačiau jau netrukus, vasario pradžioje, ministerija paskyrė LDF auditą.
„Per visus federacijos gyvavimo dešimtmečius toks auditas buvo paskirtas pirmą kartą. Ir nenuostabu, nes ministerija tam jokio pagrindo niekada neturėjo. Visada pateikiame visus reikiamus dokumentus, griežtai laikomės šalies įstatymų ir organizacijos taisyklių. O poreikis kelti sumaištį ir šokdinti LDF atsirado tik dėl L. Obcarsko pozicijos“, – sakė V. Sinkevičius.
Vykstant auditui, Dziudo federacija vos spėdavo atsakinėti į vis naujus ŠMSM keliamus reikalavimus bei oficialius laiškus. Vos kelis darbuotojus turinčiai nedidelei federacijai tai tapo nemenku išbandymu, nes specialistams tekdavo atidėti pagrindinius darbus ir užsiimti ministerijos jiems vis kraunamais naujais iššūkiais. Ministerija nenurimo net kai į visas ŠMSM išsakytas pastabas buvo išsamiai atsakyta.
Imtasi kitokių manevrų – į federaciją ėmė plaukti elektroniniai laiškai iš ŠMSM, kuriuose reikalaujama pateikti pasiaiškinimus dėl įvairiausių klausimų, nesusijusių su aukšto meistriškumo sporto programos finansavimu, pagal kurį ir skiriamos lėšos federacijoms.
LDF tenka kartoti teiginius, kurie ne kartą buvo paaiškinti tiek pačiai ministerijai, tiek viešuose pranešimuose visuomenei. Ministerijos klerkai vėl pareikalavo išaiškinti elementarius dalykus, kurie aiškiai apibrėžti federacijos įstatuose ir kituose oficialiuose federacijos dokumentuose: apie meistriškumo diržų bei laipsnių suteikimo tvarką, apie šalies rinktinių formavimo tvarką ir apie rinktinės narių finansavimo šaltinius.
Palaiko nepripažintą organizaciją
Beje, L. Obcarskas jo palaikomai Nacionalinei dziudo asociacijai (NDA) taiko kur kas atlaidesnius kriterijus. Ši privati organizacija kovo mėnesį Plungėje surengė Lietuvos jaunimo čempionatu pavadintas varžybas. Kadangi renginys vyko griežto karantino metu, jo organizatoriai privalėjo turėti dokumentus, jog tai yra aukšto meistriškumo varžybos. LDF manymu, jos ne tik neatitiko šių kriterijų, bet ir apskritai galimai buvo nelegalios.
Pagal įstatymus šalies čempionatus gali vykdyti tik oficialios šalies sporto federacijos. Apie galimus pažeidimus pranešus policijai bei šiai pradėjus tyrimą, ŠMSM tik po pusantro mėnesio pateikė raštą, kad renginys pripažintas atitinkančiu aukšto meistriškumo apibrėžimą, nors jis neatitinka net keleto privalomų kriterijų.
Maža to, tokiu raštu NDA turėjo pasirūpinti dar prieš renginį bei jį iškart pateikti atvykusiems pareigūnams, o jokiu būdu ne po pusantro mėnesio nuo renginio pabaigos. Teisininkų teigimu, jei NDA varžybas rengė neturėdama tokio rašto, o jį iš ministerijos gavo atgaline data, toks renginys šiurkščiai pažeidė Lietuvos įstatymus.
Beje, vėliau NDA karantino metu vykdė ir čempionatą Kėdainiuose bei varžybas Elektrėnuose. Į šį renginį atvykęs pats viceministras L. Obcarskas savo asmenine iniciatyva suskėlė sveikinimo kalbą, taip išreikšdamas ministerijos palaikymą ne oficialiai pripažintai LDF, o tarptautinių bei Lietuvos institucijų nepripažintai NDA.
Lėšos užlaikomos tyčia?
Savo poziciją į daugelį klausimų ministerijai laiškuose buvo išdėsčiusios ir svarbiausios pasaulio bei Europos dziudo organizacijos – IJF ir EJU. Tačiau, kadangi tarptautinių federacijų pateikti argumentai buvo LDF naudai, valdininkai jų tarsi nė nepastebėjo.
„Manome, kad L. Obcarsko iniciatyva dziudo federacijai keliami pertekliniai reikalavimai yra neatsitiktiniai. Galima teigti, kad tai susiję su dziudo bendruomenės nesutarimais, tačiau jų yra ir kitose olimpinėse sporto šakose. Užtenka peržvelgti pastarųjų metų žiniasklaidą. Tačiau šie faktai kažkodėl viceministrui nekliūna. Susidaro įspūdis, kad naudojantis dosniais valdiškais resursais: pasitelkus įvairiausių specialistų ir teisininkų armiją, bandoma suvesti senas sąskaitas“, – svarstė LDF prezidentas.
Praėjusį mėnesį atsiųstame oficialiame laiške su ŠMSM papildomais klausimais netiesiogiai leidžiama suprasti, kad, neatsakius į juos, su dziudo federacija gali būti nepasirašyta sutartis dėl valstybės paskirtų biudžeto lėšų. Pagal įstatymus atsakyti privaloma per 20 darbo dienų, tačiau įdomu tai, kad oficialus dokumentas atsiųstas be datos ir numerio, kurie paprastai būna nurodomi.
Tuo tarpu LDF ministerijai taip pat siuntė oficialius užklausimus. Privačiai įmonei – Nacionalinė dziudo asociacija pradėjus rengti turnyrus, pavadintus Lietuvos čempionatais, LDF ministerijos prašė išaiškinti, kas gali rengti nacionalinius čempionatus. Tačiau nei per 20 dienų, nei per mėnesį valdininkai nesiteikė pateikti atsakymo.
V. Sinkevičiaus žodžiais, lyginant su praėjusiais metais, valstybės skiriamos lėšos dziudo sumažėjo beveik trečdaliu – iš olimpinių šakų tai antra mažiausiai finansuojama sporto šaka. Tačiau net ir šių lėšų nesulaukiama.
„Metai jau beveik įpusėjo, suorganizavome visų amžiaus grupių šalies čempionatus, rengiame, maitiname sportininkus, vežame juos į turnyrus Lietuvoje bei užsienyje, tačiau mums pagal įstatymus paskirtų pinigų dar nematėme.
Nepamirškime, kad šie metai ypatingai svarbūs visam Lietuvos sportui. Ir mes tikimės turėti savo atstovų Tokijo olimpiadoje, bet 2021-ųjų biudžete turime lygiai nulį eurų. Sukitės kaip išmanote! Manome, kad toks kenkėjiškas ministerijos elgesys yra visiškai neatsakingas ir gali skaudžiai atsiliepti mūsų sporto šakos rezultatams svarbiausiose metų varžybose“.
