Kauno sporto mokykla „Bangpūtys“ artėja prie pasaulinio lygio irklavimo treniruočių komplekso lygio. Lampėdžio ežere pagilinus trasą sportininkai irkluos 2 kilometrų ilgio tiesiąja be kliūčių.
Šiomis dienomis Lampėdyje plūduriuoja žemsiurbė, kuria planuojama pagilinti visą ruožą. Pagal reikalavimus, trasos gylis turi siekti ne mažiau kaip 3 metrus. O šiuo metu kai kur iki dugno – vos mažiau nei metras.
Iki šiol irkluotojai tenkinosi vieno kilometro distancija. Tai lėmė ežere natūraliai susiformavusios seklumos ir pusiasalis.
Ragino sustabdyti darbus
Užpernai imtasi šias kliūtis šalinti: nukastas pusiasalis, žvyro ir smėlio sankaupos, akmenys, dumblas.
Žemsiurbė lygina ir ežero dugną, nes Lampėdžio pakrantės itin staigiai gilėja, dugne daugybė duobių. Tai laikoma viena pagrindinių priežasčių, dėl ko maudynės ežere pareikalaudavo aukų.
Tuo metu, kai irkluotojai tikisi naujos ir patogios trasos, o mauduoliai – malonaus ir saugaus paplūdimio, gamtos mylėtojai ir žvejai sunerimę.
Jie sakė, kad pavasarį peri paukščiai, neršia žuvys, dėl vykdomų darbų gamtai daroma didelė žala, todėl juos reikėtų kuriam laikui sustabdyti – bent iki liepos.
Rūpinasi ežero įžuvinimu
„Suprantame, kad sportininkams reikia geros trasos treniruotis, tačiau kai įsibėgėja žuvų nerštas, prasideda darbai. Apmaudu, jog su mumis, kaip Lampėdžio ežero nuomininkais, valdžia jokios veiklos nederina. Nekalbama ir apie kompensacijas dėl žuvų neršto metu vykdomų darbų ežere“, – kalbėjo Kauno žvejų draugijos vadovas Vytautas Rudys.
Jis tikino, kad draugija – 125 ha užimančio Lampėdžio ežero nuomininkė. Jos narių pareiga – rūpintis šio vandens telkinio įžuvinimu, išduoti žvejams leidimus, prižiūrėti, kad nevyktų brakonieriavimas.
„Per metus išduodame per 1 tūkst. leidimų žvejoti. Žmonės šią vietą mėgsta dėl to, kad telkinys mieste, kad aplinka graži. Įžuvinimas mūsų iniciatyva vyksta kasmet pagal planą: vienais metais 2 tūkst. lynų, kitais – 3,750 tūkst. karosų ir 625 lydekų.
Šamų prileidžiama kas trejus metus. Išeina taip, kad mes žuviname, mus tikrina aplinkausogininkai, o valdžios projektai vykdomi neatsižvelgiant nei į žalą gamtai, nei į mūsų pastangas“, – tikino V.Rudys.
Sako, kad tai tik rekomendacija
Jis tvirtino, kad prieš dvejus metus dėl žalos žuvų prieaugliui, populiacijai, ištekliams Lampėdyje net buvo uždrausta povandeninė žūklė. Tačiau kai ežere vyksta tokio masto darbai, tai turbūt padaryta visai be reikalo.
Tikėdamasi užtarimo Kauno žvejų draugija kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamento Kauno aplinkos apsaugos skyrių.
Buvo tvirtinama jog šiuo metu vykstantys darbai Lampėdžio ežere daro žalą neršiančioms žuvims ir perintiems paukščiams, net po žiemos atsigaunantiems augalams.
„Išgirdome, jog Lampėdyje vykdomo projekto statybos leidime yra rekomendacija nevykdyti darbų kovo–liepos mėnesiais. Tai nėra draudimas, tik rekomendacija, nes darbai paveiks nedidelę dalį Lampėdžio ežero pakrantės. Todėl neigiamas poveikis telkinio florai ir faunai yra minimalus“, – kalbėjo V.Rudys.
Valdininkai tikino, jog žalos gamtai nėra
Vigimantas Abramavičius
Kauno miesto savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas
„Lampėdžio ežere vos nutirpus ledui pradėti paruošiamieji darbai – vyksta batimetriniai tyrimai, pertvarkomi irklavimo bazės įrenginiai, pontonai, atvežta ir į vandenį nuleista dugno gilinimo įranga, paplūdimių smėlį valanti mažame gylyje.
Atliekamas ir privalomasis užsikimšusių inžinerinių įrenginių, pralaidų bei jų žiočių tvarkymas. Atliekant darbus žala gamtai nedaroma. Lampėdžio karjero valymo ir irklavimo trasos įrengimo darbai vykdomi nuo 2018 metų lapkričio vidurio. Visus darbus planuojama baigti dar šiais metais.“
