Nuo Lietuvos prezidento priklausys, ar ši pora, neseniai Švedijoje vykusiame pasaulio dailiojo čiuožimo čempionate iškovojusi kelialapį į 2022-ųjų Pekino žiemos žaidynes, turės galimybę pasirodyti ant ledo Kinijos sostinėje.
Šios poros istorija sporto padangėje įsižiebė prieš penketą metų, kai dabar jau 28-erių S.Ambrulevičius išsiskyrė su buvusia partnere amerikiete Taylor Tran. Tiesa, lietuvis su su Allison vienas kitą pažinojo kur kas anksčiau, kai jis treniravosi su A.Reed broliu ir seserimi.
„Aš Allison žinojau per jos amžinatilsį brolį ir sesę, nes treniravomės kartu – buvome lyg ir viename kolektyve.
Ji ten būdavo, ateidavo pas seserį pasižiūrėti, kaip jai sekasi. Bet idėja pabandyti čiuožti kartu, buvo savotiškas atsitiktinumas: mano tuometinė partnerė Taylor susižalojo, čiuožiau lyg ir vėl vienas, o Allison kaip tik prieš Pjongčango žaidynes nutarė sugrįžti vėl į didįjį sportą.
Mes kažkaip sutarėme iškart – buvo labai lengva: ir bendros temos ir norai sportuoti. Ji pasakė – pabandome, o man pačiam buvo labai įdomu, ar pasiseks“, – pasakojo S.Ambrulevičius.
Ir mintis suvienyti jėgas patiko ne tik Reed tėvams Čikagoje, tačiau ir sportininkės sesei, kuri įkūrė savo dailiojo čiuožimo mokyklą Japonijoje.
Lietuvai atstovaujanti ledo šokėjų pora jau 2017-siais ne tik iškovojo šalies čempionės titulą, tačiau ir vos neprasimušė į 2018-ųjų žiemos žaidynes.
Kasmet tiek Kanadoje, tiek JAV ir Vokietijoje nesitreniravusios šokėjų S.Ambrulevičiaus ir A.Reed rezultatai kilo vienu dviem laipteliais aukštyn, kol galiausiai šių metų kovo mėnesį sportininkai sulaukė savotiško atlygio už ant ledo liejamą prakaitą: Stokholmo „Globe“ arenoje vykusiose planetos pirmenybių ledo šokių kovose galutinėje 32 porų įskaitoje užėmė 15-ąją poziciją, kuri suteikė kvietimą į Pekino žaidynes.
Už du šokius Lietuvai atstovavę sportininkai iš teisėjų gavo kol kas rekordinį per karjerą balų skaičių – 178,18.
Lietuviui S.Ambrulevičiui galimybė pasirodyti žaidynėse pasitaikė pirmą kartą, tuo tarpu 26-erių A.Reed jau jautė olimpinę dvasią – 2010 metais Vankuverio žaidynėse atstovavo Gruzijai ir su Otaru Japaridze laimėjo 22 vietą.
„Ne, Allison neturi dabar Gruzijos paso, ji nėra šios šalies pilietė. Kaip amerikietė ji turi savo šalies pilietybę bei Japonijos pasą. Jos mama yra japonė“, – sakė S.Ambrulevičius.
Tarptautinėse varžybose šokių ant ledo porai nereikia deklaruoti pilietybės, pora tik konstatuoja, kokiai šaliai jį atstovauja ir federacija pateikia paraišką turnyro rengėjams.
Tuo tarpu olimpiadose privaloma, kad šaliai atstovaujantis atletas turėtų ir tos šalies pasą.
A.Reed yra JAV pilietė ir lietuvišką pasą galėtų gauti Prezidento dekretu išimties tvarka.
Lietuvos čiuožimo federacija jau praėjusį penktadienį planavo praverti Prezidentūros duris, pateikdama visus privalomus dokumentus gauti šokėjai mūsų šalies pasą.
„Jei manęs prieš trejus metus paklaustų apie galimybę startuoti olimpiadoje, tuomet pasakyčiau, kad tai yra per drąsus klausimas.
Dabar mes su Allison atlikome begalę darbų ir nusipelnėme savo prakaitu šios kelialapio. Man labai malonu, kad esame iš mažos šalies, tačiau kovojame su galingiausių valstybių sportininkais ir garsiname Lietuvą“ – tikino S.Ambrulevičius.
Iki 2026-ųjų leidimą gyventi turinti amerikietė A.Reed pasidžiaugė, kad jau ne vienerius metus leidžia laiką Lietuvoje ir integruojasi į šalies gyvenimą.
„Turiu kur gyventi, nemažai draugų susiradau. Nors kalbėti sunku ir lietuvių kalba nėra lengva, tačiau aš save jau laikau šios gražios šalies dalimi“, – ramiai tikino A.Reed.
– Iš esmės tai buvo jūsų siūlymas sujungti jėgas kartu, ar Allison? – lrytas.lt paklausė S.Ambrulevičiaus.
– Čia reikėtų taip pasakyti – tai buvo mano pasiūlymas Allison, bet jis nuskambėjo tuomet, kai nutarėme su buvusia partnere baigti sportuoti kartu.
Tada iškart pasakiau Allison – gal bandome kažką jau oficialiai varžybose nuveikti, pradėti čiuožti kartu.
Sakiau, pasižiūrėsime, kaip bus. Jei ne, tai ne. Mūsų trenerė dar padėjo tokiu nedideliu postūmiu ir gavosi tai, kas gavosi.
– Tačiau Allison prieš tai turėjo kitą šokių partnerį? Kam teko labiau persilaužti – jai ar jums?
– Tikrai nereikėjo jokių persilaužymų, nors ji su Otaru baigė čiuožti 2011-siasi, o su kitu partneriu – izraeliečiu Vasilijumi Rogovu atsisveikino 2015 metais.
Maža to, aš tikrai labai daug ko iš jos išmokau. Čia yra ne tik kalba apie čiuožimo techniką, profesionalumą, ji psichologiškai ir morališkai sudėliojo visus taškus.
Allison turi tiek visokeriopos ir viską apimančios patirties, kiek aš tikrai neturiu.
Ir man labai pasisekė, kad ji su mielu noru dalijasi šia patirtimi, nereikalaudama už tai kažkokių dividendų.
– Bet juk jūs sportavote taip pat ne vienerius metus.
– Taip, bet aš didesnę karjeros dalį – daugiau kaip septynerius metus šokau vienas, o ji nuo nuo šešerių metų ant ledo poroje. Aš į porą stojau būdamas 22-ejų su T.Tran, po to sekė jos traumos, tad patikėkite, man adaptuotis buvo tikrai nelengva.
– Jūsų pora nuo 2017-ųjų, galima sakyti, padarėte nemenką šuolį į elito viršų? Kur jūsų lubos?
– Tame ir klausimas, kad to patys nežinome. Kai baigiasi sezonas negaliu dar sau pasakyti, kad jau to tikrai nesugebėsiu, nebus įmanoma to padaryti. Nėra tokio.
Atvirkščiai, vis dažniau su Allison sau sakome, kad tą dar reikia daryti, tie limitai dar neišnaudoti.
Pradėjome dirbti dar ir su naujais treneriais, o jie duoda tai, kas labai knieti padaryti, o tu žinai, kad reikia dar ir tą pridėti, reikia tą padaryti – tas lygis vis kyla. Tad lubų abu dar nematome.
– Šiaip jau yra nusistovėjusi nuomonė, kad Rusijos ledo šokių mokykla yra viena iš geriausių pasaulyje. Dabar treniruojatės pas prancūzus Marie-France Dubreuil, jos vyrą Patrice'ą Lauzoną bei Romainą Haguenauer5. Į rusų pusė pusę nežiūrėjote?
– Mes prie Rusijos visada buvome – mūsų treneriai buvo Marina Zujeva ir Olegas Epšteinas.
Aš tai apskritai užaugau ant Rusijos dailiojo čiuožimo mokyklos dogmų.
Žinote, noriu pasakyti, kad kaip pora mes išsiskiriame iš visų kitų mūsų sporto šakos porų tuo, kad neturime jokios priešpriešos kitiems, neturime nusistatymų ar baubų.
Kai reikėjo dalyvauti Rusijoje „Grand Prix“, mes su mielu noru sėmėmės patirties iš rusų trenerių duodamų patarimų.
Man atrodo, kad būtent tas žmogiškumo faktorius mums padeda tobulėti. Dabar tapę pasaulio čempionais Viktorija Sinicina ir Nikita Kacalapovas yra labai geri pažįstami – mes su Allison su jais kartu anksčiau treniravomės.
Taip gavosi, kaip gavosi ir mes pakeitėme trenerius bei dabar pas mus dominuoja labiau prancūziška mokykla.
Norime iš visur semtis patirties – jau dirbome net ir su Italijos dailiojo čiuožimo specialistais, buvo ir amerikiečiais, kanadiečiais. Žodžiu, mes atviri visiems.
– Dažnai būna taip, kad pora sportinėje veikloje tampa pora ir gyvenime. Jūs su Allison pora tik sporte?
– Mes esame labai geri draugai, bet tikrai ne pora. Tiesa pasakius, apie tai dažnai mūsų klausinėja, todėl tai man labai įprastas klausimas.
Visi nori sužinoti kažką tokio sensacingo, netikėto, pikantiško, bet mes esame tik draugai ir vienas kitą labai palaikome.
Tai yra mūsų abiejų darbas – mes į sportą žiūrime profesionaliai ir džiaugiuosi, kad esame tikrai labai geri draugai.
Nėra blogai, kad mes turime labai daug bendro – net ir atvykus į Lietuvą atostogų Allison ir aš turime begalę bendrų draugų, bendrų kelionių.
– Porą metų ji gyvena pas jus?
– Taip, mano šeima turi didelį namą, ji turi savo kambarius. Viskas tvarkoje.
– Allison prašo Lietuvos pilietybės, tačiau mūsų šalyje dar prisimenama situacija su Deividu Stagniūnu ir Isabella Tobias, kai po ilgų įtikinėjimų ir geriausių savybių rodymo amerikietei buvo suteiktas lietuviškas pasas. Tačiau iškart po 2014 metų Sočio olimpiados pora iširo – žmonės tik ir kalbėjo, kad buvo pasinaudota mūsų šalimi, nereikėjo žengti tokio žingsnio. Ar nebaugu, kad I.Tobias istorijos šešėlis taps svarbiausia kliutimi galvojant apie pilietybės suteikimą A.Reed?
– Kaip ir tada sakiau, taip ir dabar pakartosiu – kas nori, tas įžvelgs toje situacijoje neigiamo, tačiau aš pamačiau daugiau teigiamų dalykų.
Nes aš juos abu pažįstu labai gerai – juk Isabella suteikė Deividui galimybę startuoti olimpiadoje.
Nes ji, tegul Deividas nesupyksta, visu žingsniu stipresnė buvo už jį. Kas buvo jau nenoriu komentuoti, nes visi išnarstė šią istoriją iki kauliukų.
Nežiūriu į tai kaip į kažkokį apgavysčių kamuolį – tai gyvenimas. D.Stagniūnas nutarė baigti karjerą, I.Tobias norėjo tęsti profesionalės darbą.
Tai gyvenimas ir kaip gavosi, taip gavosi. Tačiau tikrai mes nenorėtume, kad mus lygintų su jais, nes mūsų gyvenimai ir mūsų sporto veikla skiriasi nuo tos poros.
Mes visiškai kitaip darome, kitaip gyvename, kitaip kuriame – labiausiai nemėgstu jausti kartėlį po savo darbų ir niekada neatsisuku atgal.
Mes šiuo atveju optimistiškai žiūrime į priekį ir tikrai nesukame galvos atgal, nežiūrime, kas buvo, kaip buvo ir kas ką galvos.
