Lietuvos sporto ir neformaliojo ugdymo balsas niekaip nepasiekia ne tik Vyriausybės vadovės, bet ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos klerkų ausų.
Nuo sausio mėnesio didžioji dauguma sporto klubų bei vaikų neformalaus ugdymo atstovų užvertė valdininkus prašymais suformuoti sąlygas, kad po besibaigiančio karantino būtų galima sportuoti ir vystyti veiklą, tačiau tas darbas prilygo Sifizo darbui – kas ką bedarytų, akmuo likdavo kalno papėdėje.
„Asociacija kreipėsi į Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę, Vyriausybės Ekstremaliųjų Situacijų Komisiją, Sporto ministeriją ne tik raštais, bet ir siūlymais.
Kalbėjome apie siūlymus, kaip turėtų sugrįžti sportas ir neformalus ugdymas po karantino, tačiau atsakymai buvo paprasti – „ačiū, kad teikėte“. Ir viskas“, – nusivylusi tikino VJNŠA vadovė.
Neapsikentę galimo visiško kracho susivienijusios 46-ios sporto organizacijos iš Vyriausybės pareikalavo ne tik specialaus veiklos atnaujinimo plano, tačiau ir deramų kompensacijų dėl šalies valdžios sprendimų stabdyti veiklą.
Prašoma kompensuoti nuomos kainą
Pagrindinis sporto organizacijų reikalavimas, kad būtų kompensuojamos išlaidos, susijusios su patalpų nuoma.
„Juk visų sporto klubų ar įstaigų pajamos krito nuo 60 iki 100 procentų. Sporto ir sveikatingumo sektorius yra vienas labiausiai nukentėjusių nuo pandemijos.
Per pastaruosius 12 mėnesių jis negalėjo vykdyti veiklos daugiau nei pusę metų. Jei dabar atleidžiami suvaržymai, tai sporto organizacijos ir toliau lieka sąraše, kuriame kol kas nieko negali daryti.
Tačiau net ir atidarius sporto sales, klubus, jokios strategijos nesimatys – reikia skirti sektoriui tikslines subsidijas, pasirūpinti visuomenės sveikatos atstatymu po karantino, bet apie tai nemąstoma“, – dėstė N.Juškienė.
Yra ir nestabdžiusių savo veiklos
„Stoviu štai tuščioje Balžeko teniso akademijos salėje, kurios plotas yra 3000 kvadratinių metrų ir jaučiuosi bejėgiu. Galiu užtikrinti visus reikalavimus – yra reikiami nustatyti plotai, socialinė distancija, tačiau negaliu nieko daryti, nes valdžia apskritai apie sportuojančius vaikus, tėvus ar žmones negalvoja.
Iš visų siūlymų net vieno procento įvykdyta nebuvo. Tad tenka tik garsiai šaukti – akademija per milimetrą nuo bankroto“, – piktinosi nevykusia valstybės pozicija sportuojančios bendruomenės atžvilgiu teniso akademijos įkūrėjas Remigijus Balžekas.
Jau daugiau kaip tris mėnesius spyną ant nuomojamos salės pakabinęs garsus teniso treneris tikina, kad didžiausias galvos skausmas yra patalpų nuoma, kuri iki tol kas mėnesį siekė 12 tūkstančių eurų.
Akademijos veidas aiškino, kad negaunant pajamų iš teniso treniruočių jam dabar ne tik sunku mokėti už nuomą, tačiau ir išlaikyti trenerius.
„Pagal pateiktas Vyriausybės nuostatas, turime vieną aukšto meistriškumo kriterijus atitinkantį sportininką. Tik jis galėtų treniruotis. Tai juokinga.
Dabar mums siūlo – eikite į lauką treniruotis. Na, atsimenu, kad su Ričardu Berankiu treniravomės laike esant minus vienam laipsniui.
Bet ne su vaikais ir ne Lietuvos pavasariniu oru. Blogiausia, kad esu paklusnus pilietis ir elgiuosi kaip reikalauja valdžia. Bet žinau ir tokių mokyklų, kurioms šis karantinas nė motais – kaip vyko treniruotės, taip ir vyko, kaip žaidė tuntai tenisininkų, taip ir ramiai žaidžia.
Dėl to apmaudu, tačiau mano vardas man yra svarbiau nei galimybė gauti pinigus apgaule. Ir pikta. Pikta, jog dėl pagalbos sporto veikla užsiimančioms organizacijoms valdžia nepajudina nė piršto“, – teigė R.Balžekas.
Žinomas teniso specialistas papasakojo, jog tokių sporto organizacijų suvaržymų, kaip Lietuvoje, jis negirdėjo.
„Imkime Ispaniją – dabar išvažiavo vieną mūsų sportininkė į Rafaelio Nadalio akademijoje vykstantį turnyrą. Čekai pilnai užsidarę, tačiau sportuoti leidžiama.
Taip pat ir Vokietijoje, laikantis visų reikalavimų, galima sportuoti. Pas mus kitaip nutarė“, – aiškino R.Balžekas.
Treneriai keis profesijas
Tuo tarpu 99-ąjį Lietuvos krepšinio gimtadienį žadantis švęsti Sostinės krepšinio mokyklos įkūrėjas Andrius Čerškus bijo, kad Vyriausybės draudimai sportuoti gali tapti mirties nuosprendžiu visam nacionaliniam krepšiniui.
Vadovo manymu, dėl atsainaus požiūrio sporto organizacijos greitu laiku neteks didžiosios dalies trenerių, nes jie patrauks į tuos sektorius, kurie teiks bent elementarias pajamas.
„Nekalbu, kad daugiau kaip keturis mėnesius vaikai treniravosi nuotoliniu būdu. Mes kalbame apie visišką demotyvaciją – treneriai taip pat pavargo nuo tokios veiklos, kai jie per mėnesį gauna už darbą 200 eurų.
Ir dabar turime faktą, kad nėra jokio pagalbos plano neformaliam ugdymui. Jau dabar baiminamasi, kad likimo valiai palikti treneriai bėgs į kitus darbus.
Siūlau įvesti tokį žodžių junginį – „rizikinga profesija“. Tai dabar treneriai yra rizikingos profesijos atstovai, nes esant artėjančiai trečiosios pandemijos bangos grėsmei, jie ir vėl bus nereikalingi“, – sakė A.Čerškus.
Sostinės krepšinio mokyklos pajamos per pastaruosius keturis mėnesius krito daugiau kaipo 80 procentų, o dabartinis Vyriausybės sprendimas leisti nuo kovo 6-osios leisti rengti neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimus atvirose erdvėse, kai juose dalyvauja ne daugiau kaip 5 vaikai, yra nelogiškas.
„Grupėse yra apie 20 vaikų. Tai taip išeina, kad vienai grupei treneris turėtų skirti keturis kartus daugiau laiko nei anksčiau.
Natūralu, kad tai neįmanoma – tai būtų labai sunki finansinė našta sportuojančių vaikų tėvams. Tai nėra sprendimas neformaliam ugdymui“, – kalbėjo SKM vadovas.
Turi projektą
Didžioji dalis tiek sporto klubų, tiek ir neformaliojo ugdymo organizacijų tikina, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija visiškai atsiribojo nuo sporto visuomenės ir negina jos siekių.
Taip pat ministerija kritikuojama, jog ji neturi jokio aiškaus plano, kaip turėtų gyventi šalies sportas ir neformalaus ugdymo organizacijos pasibaigus karantinui, ji neieško galimybių finansiškai padėti nukentėjusiam visuomenės segmentui.
„Sporto sektoriaus patiriami nuostoliai Vyriausybei yra žinomi ir ieškoma būdų, kaip padėti sporto klubams, viešosioms įstaigoms, sporto federacijoms.
Nukentėjusių veiklų, sektorių yra ir daugiau, o šie procesai užtrunka, tai susiję su lėšomis“, – oficialiai į priekaištus atsakė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos spaudos tarnyba.
