Seminaro metu daug po pasaulį keliaujantis ir didelę pedagoginę patirtį turintis lektorius koncentravosi į temas, kurios būtų naudingos jau pažengusiems breiko šokėjams: muzikalumą, kūrybingumą bei šokio stilių.
T. Lopezas atkreipė Lietuvos šokėjų dėmesį, kad breiko pasirodymo metu, yra svarbu ne tik atlikti figūras, bet ir kūrybingai jas sujungti vieną su kita, semtis patyrimo iš aplinkos bei savo šokiu papasakoti istoriją.
T. Lopezo teigimu, breikas yra labai demokratiškas šokis, leidžiantis savyje sujungti visas kultūrines ir asmenines patirtis, todėl drąsino šokėjus ieškoti įkvėpimo ir tokiuose, atrodo, labai negimininguose breikui šokiuose, kaip salsa, sirtakis, lezginka, brazilų kovos ir šokio mene – kapueiroje.
Paklaustas, ar breikas visgi turėtų būti laikomas sportu, ar menu, Thiasas Lopezas teigė, kad vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą turbūt niekada nebus įmanoma: „Sportas ir menas breiko šokyje, mano galva, yra tarsi in ir jang – atrodo, jog nesuderinami, bet vienas kitą papildantys pradai.
Mes, breiko šokėjai, turime surasti balansą tarp sporto ir meno. Viena vertus, mums reikalinga puiki fizinė forma, todėl turime gyventi kaip sportininkai, o iš kitos pusės, esame atsakingi už pasirodymo artistiškumą bei prasmę.“
Thiasas Lopezas breiką pradėjo šokti 1998 metais ir šiuo metu jau yra baigęs aktyvią karjerą, per kurią kelis kartus tapo pasaulio čempionu. Kaip pats teigia, breiko įtraukimas į olimpinių žaidynių programą sukėlė daug emocijų šokėjų bendruomenėje.
„Be abejo, mes būsime labiau matomi, o mūsų jauni šokėjai turės galimybes iškovoti olimpinius medalius – kartais ši mintis net netelpa mano galvoje,“ – sakė BBoy Thesis.
Breiko specialistas gyrė Europos breiko šokėjus, nepaisant to, kad pats šokis kilo ir vystėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose: „Europiečiai, o ypač Rytų Europos šokėjai, yra labai disciplinuoti. Jie domisi šokio pagrindais, sakyčiau, ne tik treniruojasi, bet ir studijuoja breiką, tad tikrai žino, ką daro.
Net neabejoju, kad tarp 2024 metų Paryžiaus olimpinių žaidynių favoritų bus Rytų Europos atstovų. Visgi siūlau šokti ne dėl olimpinio medalio, o todėl, kad šokis daro mus laimingais žmonėmis.“
Seminare dalyvavo virš keturiasdešimties Lietuvos breiko bendruomenės narių – tiek trenerių, tiek šokėjų. Šis renginys – pirmasis iš sekmadienio breiko seminarų ciklo: dar keli mokymai numatomi kitomis pavasario dienomis.
Šiuo metu Lietuvos tautinis olimpinis komitetas yra įtraukęs dvylika Lietuvos breiko šokėjų į olimpinės pamainos programą, o šių metų rugsėjį bus svarstoma, kas iš jų galėtų tapti Paryžiaus olimpinės programos dalyviais.
