Dirbdamas ankstesnio prezidento Donaldo Trumpo administracijoje M. Pompeo buvo balsingas Pekino politikos kritikas. Jis pabrėžė, kad D. Trumpo administracija paskutiniais savo darbo mėnesiais stengėsi įtikinti Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK) perkelti žiemos olimpiadą į kitą šalį.
„Tikiuosi, kad mūsų atletai turės galimybę dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Jie labai to nusipelnė“, – M. Pompeo sakė duodamas interviu konservatyvių pažiūrų radijo laidų vedėjui Hugh Hewittui.
„Tačiau, šiaip ar taip, negalime leisti amerikiečiams atletams vykti į Pekiną ir apdovanoti Kinijos komunistų partiją, kai jie užsiima visa šia atgrasia veikla, – pridūrė jis. – Olimpinės žaidynės yra laisvės ir sportinio talento išraiška. Taigi, surengti jas Pekine yra visiškai netinkama.“
Virtinė JAV respublikonų, įskaitant buvusią ambasadorę prie Jungtinių Tautų Nikki Haley, kuri, kaip ir M. Pompeo, yra laikoma galima partijos kandidate į prezidento postą per 2024 metų rinkimus, ragino Pekino žiemos olimpiadą boikotuoti.
Kai kurie šį boikotą sieja su Pekino vykdomu musulmonų uigūru masiniu uždarymu į perauklėjimo įstaigas, kurias Kinija vadina „profesinio rengimo centrais“. M. Pompeo paskutiniąją savo darbo valstybės sekretoriaus poste dieną šią praktiką įvardijo genocidu.
M. Pompeo įpėdinis Antony Blinkenas pritarė, kad Kinijos politika uigūrų atžvilgiu gali būti laikoma genocidu. Vis dėlto prezidento Joe Bideno administracija, kaip ir jos pirmtakė, nėra paskelbusi oficialios pozicijos dėl raginimų boikotuoti žaidynes, turinčias prasidėti ateinančių metų vasario 4 dieną.
Kinija atmetė raginimus boikotuoti olimpiadą ir neigia vykdanti genocidą. Anot Pekino, šalies etninėms mažumoms stengiamasi suteikti profesinį išsilavinimą, siekiant sumažinti islamo ekstremizmo riziką.
Jungtinės Valstijos vadovavo 1980 metais vykusių Maskvos olimpinių žaidynių boikotui dėl Sovietų Sąjungos įsiveržimo į Afganistaną. Sovietinis blokas savo ruožtu boikotavo 1984 metų Los Andželo olimpiadą.
