Trečiosios Europos žaidynės 2023-aisiais metais turėtų vykti Lenkijos mieste Krokuvoje. Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOC) organizuojamoje šventėje įprastai varžomasi daugiau nei dviejose dešimtyse skirtingų sporto šakų, dalyvauja virš keturių tūkstančių sportininkų iš maždaug 50 Senojo žemyno šalių.
2023-ųjų žaidynių programoje jau patvirtintos devynios sporto šakos ir kartu su muai tai šia privilegija gali džiaugtis boksas, šiuolaikinė penkiakovė, šaudymas, tekvondo, karatė, baidarių ir kanojų slalomas, paplūdimio rankinis bei šaudymas iš lanko.
„Šis pripažinimas nėra atsitiktinis. Nors muai tai atsirado Tailande ir buvome įpratę, kad tarptautinėje arenoje madas demonstruoja Azijos sportininkai, pastaraisiais metais Europos kovotojų jėga stipriai išaugo. Tai puikiai atspindi pastarieji du planetos čempionatai, kuriuose nugalėjo būtent komandos iš Senojo žemyno“, – pažymėjo IFMA prezidentas Sakchye Tapsuwanas.
Tailande gimusio kovos meno ištakos siekia daugiau nei tūkstantį metų ir turi šimtametes tradicijas, kuriose persipina sportas, filosofija ir kultūra. Pastaraisiais metais muai tai yra viena sparčiausiai populiarėjančių kovinių sporto šakų pasaulyje. Šiuo metu IFMA šeimai priklauso 146 šalys.
Lietuvos muai tai federacijos prezidento A. Zemitano nuomone, muai tai įtraukimas į Europos žaidynių programą pirmiausia yra didelis IFMA viceprezidento iš Lenkijos Rafalo Szlachtos nuopelnas.
„Tai buvo malonus netikėtumas ir pirmiausia už tai turėtume būti dėkingi Lenkijos federacijos vadovui. Būdamas IFMA viceprezidentu, jis jau kurį laiką siekė, kad mūsų sporto šaka pasiektų dar platesnę auditoriją ir būtų matoma ne tik per pasaulio ar žemynų čempionatus. Malonu, kad Europos olimpinių komitetų asociacija šias pastangas įvertino“, – džiaugėsi A.Zemitanas.
Jis prisiminė, kad 2016 metais muai tai, kuris dar vadinamas tailandietišku boksu, sulaukė ir Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) pripažinimo bei per vieną žingsnį priartėjo prie olimpinių žaidynių programos.
„Parodomosios varžybos buvo numatytos jau Tokijo olimpinėse žaidynėse. Deja, dėl pasaulį sukausčiusios pandemijos bei metams nukeltų olimpinių žaidynių, šis klausimas pakibo ore ir oficialių sprendimų kol kas nėra. Jeigu Tokijuje vyks parodomosios varžybos, labai tikimės, kad į jas bus pakviesti ir Lietuvos atstovai“, – vylėsi A.Zemitanas.
Visgi net jeigu olimpinių durų muai tai nepravers, didelė tikimybė, kad 2023-aisiais Krokuvoje vyksiančiose varžybose Lietuvos trispalvė jau plazdės.
„Manau, kad mūsų šansai Europos žaidynėse turėti bent vieną savo atstovą yra tikrai neblogi. Jau aišku, kad į varžybas pateks tik pajėgiausi sportininkai pagal reitingo taškus ir pasiekimus pasaulio čempionatuose. Džiaugiamės, kad elitinį sportininką šiuo metu turime ir mes. 2019 m. Bankoke vykusiame pasaulio čempionate Matas Pultaražinskas iškovojo sidabro medalį. Jo iškovoti taškai bus įskaityti į bendrą reitingą, tad mūsų galimybės yra tikrai geros. Konkurencija yra didžiulė, tačiau IFMA taip pat yra suinteresuota, kad varžybose dalyvautų kuo daugiau skirtingų šalių atstovų. Durys tikrai niekam nėra uždarytos, tereikia savo šansais pasinaudoti. Manau, kad Krokuvoje galime turėti ir daugiau nei vieną kovotoją“, – svarstė Lietuvos muai tai federacijos prezidentas.
Be rinktinės lyderio M.Pultaražinskas, gerus šansus pakovoti dėl vietos Europos žaidynėse turi ir A.Zemitano auklėtinė bei globotinė Jurgita Slugevičiūtė. Ji 2019 m. tapo Europos čempionato prizininke.
Europos žaidynėse dėl medalių bus kovojama septyniose vyrų ir septyniose moterų kategorijose bei dvejose mišrių komandų varžybose. Kiekvienoje kategorijoje varžysis tik aštuoni pajėgiausi žemyno sportininkai.
