Jaunojo gimnasto mama Inga, tada žinoma kaip Kasperavičiūtė, buvo pajėgi ilgųjų nuotolių bėgikė, yra laimėjusi medalių Lietuvos čempionatuose. O jos vaikai – 21-erių Monika ir 17-metis Gytis pasirinko gimnastiką.
Dabar Monika – jau buvusi Lietuvos meninės gimnastikos rinktinės narė, komandinių pratimų šalies čempionė, asmeninių varžybų prizininkė, tarptautinių varžybų dalyvė. Supratusi, kad pasiekė tai, ko norėjo, mergina išvyko studijuoti į užsienį. Britų gimnastikos akademijoje ji įgijo trenerio kvalifikaciją.
„Per mano treniruotę dukrą, sėdinčią špagato poza, pamatė meninės gimnastikos trenerė Rasa Židonienė ir pakvietė į užsiėmimus. Monika pabandė – patiko. Buvo Lietuvos rinktinės narė. Gyčio šiek tiek kitokia istorija: vaikas buvo hiperaktyvus, neduodavo ramybės nei dieną, nei naktį. Ta pati trenerė R.Židonienė pasiūlė ir jį atvesti į gimnastikos sekciją.
Atseit berniukas salėje išlies energiją ir ramiai miegos. Taip ketverių metų Gytis pateko į trenerio Valerijaus Sosnino grupę. Bet treniruotės jo nevargino. Jaunąjį gimnastą po pratybų reikėdavo varyti iš salės“, – pasakojo gimnasto mama.
Gal septynerių Gyčio treneriu tapo Aleksandras Filatovas, tas pats, kuris į pergalių kelią atvedė ir didžiausią mūsų gimnastikos žvaigždę olimpietį Robertą Tvorogalą.
„Gytis užsispyręs kovotojas, tikras gimnastas daugiakovininkas, jam vienodai paklūsta visi prietaisai (Europos čempionate daugiakovėje jis užėmė 7 vietą – aut. pastaba). Na, gal geriausiai sekasi laisvieji pratimai. Laisvųjų ir pratimų ant arklio finalus planavome Turkijoje. Galvojome ir apie medalius. Mes jau ne pirmi metai ėjome link medalių, bet padarydavome klaidų.
Siekdami kuo greičiau programų sudėtingumu pasivyti geriausius gimnastus, tinkamai neįvertindavome savo jėgų. Šį kartą viską sudėliojome taip, kaip reikėjo. Aš pats nebuvau Mersine, žiūrėjau varžybas internetu. Ir telefonu auklėtiniui neskambinau, patarimais galvos nekvaršinau. Jis viską žinojo, ką ir kaip daryti. Be to, greta jo buvo rinktinės vyr. treneris Jevgenijus Izmodenovas“, – sakė A.Filatovas.
„Gytis linksmas, aktyvus vaikinas, turi puikų humoro jausmą. Mėgsta keliones, ekstremalias ekskursijas, filmus, domisi psichologija. Gana sveikai maitinasi: kas rytą spaudžia ir geria kokteilį iš špinatų, banano ir vandens. Sekdamas mano pavyzdžiu kelerius metus mokėsi Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijoje. Nors neturime žydiško kraujo, aš pati ten nuėjau ir brolį pasikviečiau dėl draugiškos aplinkos, dėl tuomečio gimnazijos direktoriaus Mišos Jakobo autoriteto. Pamokos vykdavo lietuvių kalba. Dalyvaudavome jų šventėse, išvykose“, – pasakojo Monika Chasažyrovaitė.
Štai ką papasakojo pats Vilniaus Ozo gimnazijos vienuoliktokas, Europos jaunimo čempionas Gytis Chasažyrovas: „Mokslai sekasi neblogai. Kas labiausiai patinka? Gal biologija, psichologija. Žiūriu internete įvairius psichologijos seminarus, skaitau knygas. Štai ir dabar per gimtadienį sesė knygą apie psichologiją padovanojo. Ką studijuosiu, dar nežinau.
Treniruotės vyksta šešias dienas per savaitę: pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais būna po dvi – viena pusantros valandos, kita dvi su puse; antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais – po vieną treniruotę. Mėgstamiausi – laisvieji pratimai ir arklys. Gimnastams, žinoma, reikia prisižiūrėti svorį, bet negaliu visiškai sveikai maitintis – kartais imu ir suvalgau mėsainį…“
– Jau trylika metų gimnastikos salėse. Ar nebuvo minčių mesti šį sportą ir tapti, pavyzdžiui, futbolininku?
– Futbolininku tapti nenorėjau. O mesti gimnastiką norų būta. Ypač tai pajutau 2018-ųjų vasarą: viskas atsibodo, treniruočių krūviai atrodė per dideli. Nebepakeliami… Bet įveikiau tą krizę. Dabar jau reikia tapti olimpiečiu.
– Kurios olimpinės žaidynės planuose?
– Į Tokiją šiemet jau nepateksiu. O štai dėl kelialapio į Paryžiaus olimpines žaidynes 2024-aisiais kovosiu iš visų jėgų.
– Ilgą laiką mokotės iš namų. Tai gal ir tas garsusis špinatų ir bananų kokteilis gaminamas per pamokas?
– Tikrai ne! Plaku tik atsikėlęs anksti ryte.