Pastaroji jau kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC), kad šis išsiaiškintų, ar tikrai aukšto meistriškumo renginio kortą ištraukę turnyro organizatoriai nepažeidė karantino ribojimų.
Šios pirmenybės socialinėje erdvėje sulaukė kritikos ir netgi kaltinimų sugalvojus būdą apeiti karantino metu taikomas taisykles.
Nors Lietuvos padelio teniso federacija lrytas.lt patikino, kad visi sportininkai turėjo reikiamus sertifikatus, o turnyre buvo laikomasi visų saugumo priemonių, tai įvertinti panoro ir tarnybos.
Tenisininkai neigia, kad jų situacija – panaši
Socialiniuose tinkluose ypač gausiai atspindėtą „Vamos“ turnyrą skeptiškai įvertino ir Lietuvos sporto bendruomenė. Tarp jų – ir Lietuvos teniso sąjunga (LTS), kuriai nepatiko padelio teniso atstovų pozicija.
Portalui lrytas.lt padelio teniso federacijos prezidentas Liutauras Radzevičius jau anksčiau kalbėdamas apie turnyrą teigė, kad jų situacija – visai kaip tenisininkų. Šie žodžiai ypač nepatiko Lietuvos teniso sąjungai (LTS).
„Visi klubai praėjusių metų pabaigoje buvo paraginti susitvarkyti licenciją, nes šiemet jiems teks dalyvauti tam tikruose turnyruose. Tokių žmonių yra apie 300, tačiau ne visi iš jų aukšto sportinio meistriškumo, nes ne visi pajėgūs ruoštis tarptautiniams turnyrams. Padelio klubų žmonės buvo paraginti įsigyti licencijas, jos yra metinės. Tačiau tai normalu, taip pat vyksta ir tenise – net kainos yra panašios“, – kalbėjo L.Radzevičius.
Lietuvos teniso sąjungos (LTS) prezidentas Ramūnas Grušas patikino, kad priešingai nei buvo teigta – situacija yra visiškai kitokia nei padelio tenise.
„Mes visiškai kitaip traktuojame šį klausimą. Padelyje ir tenise yra visiškai skirtinga situacija. Yra aukštas meistriškumas ir yra senjorai, vaikai bei mėgėjai“, – lrytas.lt sakė R.Grušas.
LTS prezidentas taip pat paaiškino kokie sportininkai Lietuvos teniso sąjungoje atitinka aukšto sportinio meistriškumo kriterijų.
„Mūsų atveju aukšto meistriškumo sportininkai yra tie, kurie turi reitingus (ATP, WTA, ITF, teniso sąjungos). Tai yra oficialūs reitingai, o tokių sportininkų nėra itin daug. Mes jiems išrašome pažymas, jei jie mums pagrindžia šį kriterijų.
Reikia suprasti, kad licencija nėra pagrindas suteikti aukšto meistriškumo statusą. Licencijos įsigijimas arba jos pratęsimas tenise nėra pagrindas tapti aukšto meistriškumo sportininku.
Licencija suteikia galimybę žaisti tam tikruose turnyruose, tačiau aukšto meistriškumo statusas yra suteikiamas, jei sportininkas turi oficialų tarptautinį arba šalies reitingą.
Pas mus licencijas turi tiek vaikai, tiek senjorai, tačiau jie neturi reitingo“, – teigė R.Grušas.
Imtynininkai tapo pavyzdžiu
Lietuvos imtynių federacijos prezidentas Giedrius Dambrauskas portalui lrytas.lt papasakojo, kad imtynių bendruomenėje aukšto meistriškumo kriterijų atitinkantys sportininkai yra tie, kurie patenka į imtynių rinktinių sąrašus.
„Šiai dienai turime beveik 15 rinktinių – jos visos yra paskelbtos viešojoje erdvėje. Šių rinktinių nariai yra potencialūs tarptautinių čempionatų dalyviai“, – kalbėjo G.Dambrauskas.
Pasak jo, sportuoti galintys imtynininkai turi laikytis visų reikiamų saugumo priemonių.
Į rinktines nepatenkantiems sportininkams yra sudaromos sąlygos nuotolinėms treniruotėms namuose.
G.Dambrauskas taip pat pridūrė, kad Lietuvos imtynių federacija gegužės mėnesį buvo sulaukusi tarptautinio pripažinimo.
Naudojame visas reikalingas saugumo priemones – tikrinama temperatūra, dezinfekuojama, treniruotės mažomis grupelėmis lokalizuotoje erdvėje.
Sportininkai nesinaudoja nei dušais, nei persirengimo kabinomis, jie į treniruotes atvykdavo jau su sportine apranga. Po pirmojo karantino Lietuvos imtynininkų dėmesys saugumui elgesys neliko nepastebėtas – buvome tarp geriausiai įvertintų federacijų Europoje.
Žinoma, reikia suprasti, kad imtynėse, kaip ir komandinėse sporto šakose, itin sunku treniruotis individualiai, nes mums reikalingi treniruočių partneriai.
Jaunieji sportininkai treniruojasi nuotoliniu būdu arba individualiai gavę užduotis, o tie, kurie ruošiasi tarptautinėms varžyboms – treniruojasi nedidelėmis grupėmis“, – situaciją aikštino G.Dambrauskas.
Pasigenda tikslaus aukšto meistriškumo apibrėžimo
Pagal dabar galiojantį LR Sporto įstatymą, aukšto meistriškumo sportu laikoma sportinė veikla, kai sportininkai rengiasi varžyboms, kurios patenka į nacionalinių ir tarptautinių sporto šakos federacijų varžybų sistemą.
Kuris sportininkas ar komanda laikomi aukšto meistriškumo, nustato sporto šakų federacijos, tvirtindamos pasirengimo įvairioms varžyboms atrankos sistemą, sudarydamos rinktinių sąrašus ir pan.
Aukšto meistriškumo sportininko statusas nepriklauso nuo jo amžiaus, jis sietinas su fizinio pasirengimo lygiu, todėl skirtingose sporto šakose gali apimti labai skirtingas amžiaus kategorijas (pvz., gimnastikai, plaukimui būdinga ypač jauno amžiaus sportininkų rengimasis ir dalyvavimas varžybose, o kitose, pvz., irklavime, sunkiojoje atletikoje ir pan., aukščiausi rezultatai pasiekimai vėliau).
Tokiu atveju Lietuvos sporto federacijos savo likimo kalvėmis tampa pačios.
Vertindamas individualiai sprendžiamą aukšto meistriškumo sportininko kriterijų LTS prezidentas pasigenda labiau didesnio sąvokos apibrėžimo.
„Manau, kad šioje situacijoje problema yra, kad aukšto meistriškumo sportininko sąvoka nėra aiškiai apibrėžta, – situaciją komentavo R.Grušas. – Dėl šios priežasties ne visose sporto šakose viskas yra vienodai. Svarbiausia yra tikslas, ko sportininkas siekia ir kodėl jis sportuoja. Reikia atskirti profesionalius sportininkus nuo laisvalaikio pramogos.“
Kilus nepasitenkinimui po savaitgalį įvykusio padelio teniso „Vamos“ turnyro socialinėje erdvėje vis daugiau žmonių išreiškė nusivylimą dabartine sistema.
Nuo didesnių komentarų susilaikęs R.Grušas pridūrė, kad svarbiausia yra išlikti sąžiningiems prieš Lietuvą reprezentuojančius aukšto meistriškumo sportininkus.
„Mes visi turėtume susilaikyti nuo panašių dalykų ir elgtis iki galo sąžiningai vieni prieš kitus. Blogiausia, kad dėl to kenčia tikrieji aukšto meistriškumo sportininkai, kurie turi dalyvauti oficialiuose tarptautiniuose turnyruose.
Mes visi puikiai suprantame, kas yra aukštas meistriškumas, todėl šioje situacijoje nereiktų manipuliuoti žodžiais. Kiekvienas žiūrime iš savo varpinės, tačiau tie, kurie elgiasi nesąžiningai žinoma, kad nuvilia tuos, kurie viską daro sąžiningai“, – samprotavo LTS prezidentas.
Imtynininkai turnyro atsisakė dėl sąžiningumo
Tuo tarpu Lietuvos imtynių federaciją turėjo savo nuomonę apie tokiu metu organizuojamus turnyrus ir pateikė asmeninį pavyzdį.
Pasak G.Dambrausko, norėdama išvengti nesąžiningumo prieš kitus klubus Lietuvos imtynių federacija nusprendė nerengti sausio viduryje turėjusio įvykti Lietuvos čempionato.
„Kiekviena federacija turi savo požiūrį, todėl sunku vertinti ir pasakyti, nes visur yra skirtinga tvarka. Šioje situacijoje galiu pasakyti imtynių pavyzdį.
Sausio viduryje turėjome surengti Lietuvos čempionatą. Pagal visas galiojančias taisykles mes galėjome tai padaryti, tačiau atsisakėme, nes tai būtų per daug nesąžininga prieš kitus mažesnius rajonus, miestus ir klubus, kurie neturi rinktinės narių.
Mes priėmėme tokį sprendimą. Jei mes būtume rengę šias pirmenybės sausio viduryje būtų labai negražu ir nesąžininga. Nebūtų jokios šventės, tai labiau primintų kontrolines rinktinės narių kovas“ , – kalbėjo G.Dambrauskas.
