Lenkų laimei, jų šuolių su slidėmis žvaigždės spėjo į nuvažiuojanti traukinį. Vos ne paskutinę akimirką gavus neigiamus koronaviruso testų atsakymus ir varžybų rengėjams truputį pakeitus nuostatus, Lenkijos rinktinė gavo teisę startuoti nuo pirmojo etapo, o po paskutiniojo ketvirtojo etapo komandos draugai į orą mėtė trečią kartą Keturių tramplinų turnyro nugalėtoju tapusį Kamilį Stochą.
Auksinis erelis išskrido į Lenkiją
Lenkijos žiemos sporto mėgėjai metų sandūroje per pusantros savaitės išgyveno visą nuotaikų spektrą. Iš pradžių lenkai pyko dėl, jų manymu, nesąžiningų taisyklių ir priekaištavo varžybų rengėjams dėl nesklandumų, po to liejo apmaudą dėl nepakankamai gerų rezultatų pirmajame etape, po poros dienų sveikino su pergale antrąjį etapą laimėjusį Dawidą Kubackį, paskui žavėjosi tolimais Kamilio Stocho skrydžiais ir galiausiai visai pamiršo nuoskaudas, kai Keturių tramplinų turnyro rengėjai K.Stochui vėl įteikė pagrindinį prizą Auksinį erelį.
Į Lenkijos šuolininkų rankas Auksinis erelis atskrido ketvirtą kartą per pastaruosius penkerius metus. 2017 ir 2018 metais Keturių tramplinų turnyro nugalėtoju tapo K.Stochas, pernai galutinėje įskaitoje triumfavo jo komandos draugas D.Kubackis.
Per šįmetį Keturių tramplinų turnyrą žiūrovai dėl pandemijos į tribūnas nebuvo įleidžiami, todėl tramplinų papėdėse neplevėsavo šimtai baltų-raudonų vėliavų. Tačiau ne vienas sirgalius ir sėdėdamas prie televizoriaus ekrano džiaugsmo ašarą tikriausiai braukė Lenkijos spalvų audeklu.
Džiaugsmo ašarą braukė ir droviai besišypsantis K.Stochas. Nors 33 metų lenkas jau daug kartų tapo visko, kas įmanoma, čempionu, tokios pergalės jo karjeroje dar nebuvo.
Dėl lenkų pakeitė nuostatus
Galutinėje lentelėje K.Stochas antrąją vietą užėmusį vokietį Karlą Geigerį aplenkė net 48 taškais. Tai – ne milžiniškas, bet vis tiek labai didelis pranašumas, kurį geriau suprasti galima pasitelkus palyginimus: vicečempionas K.Geigeris dešimtąją vietą užėmusį austrą Danielį Huberį irgi aplenkė 48 taškais, o prieš 15 metų du geriausi šuolininkai per keturis etapus surinko vienodai taškų ir tada vienintelį kartą Keturių tramplinų turnyro istorijoje buvo paskelbti du nugalėtojai.
Ir nors šią žiemą K.Stochas ant tramplinų savo pranašumą įrodė gana užtikrintai, ši pergalė jam ir lenkų sirgaliams kainavo daugiau nervų nei bet kuris kitas laimėjimas.
Lenkų iš kovos dėl Auksinio erelio vos neišmušė Klemenso Murankos teigiamas koronaviruso testas, gautas Oberstdorge vykusio pirmojo etapo išvakarėse. Pagal Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) patvirtintas sveikatos saugumo taisykles, gavus bent vieną teigiamą koronaviruso testo atsakymą, izoliuotis privalo ne tik užsikrėtęs sportininkas, bet ir visa jo komanda. Todėl lenkams nebuvo leista startuoti pirmojo etapo atrankoje.
Po to šuolininkai buvo patikrinti dar du kartus, bet visi testai, tarp jų – K.Murankos, buvo neigiami. Kadangi pirmojo etapo atranka jau buvo praėjusi, turnyro rengėjams teko spręsti painų galvosūkį, bet galiausiai buvo priimtas Lenkijos rinktinei palankus sprendimas. Atrankos rezultatai buvo panaikinti, o teisę per pagrindines varžybas šokti nuo Oberstdorfo tramplino gavo ne 50, bet visi 62 šuolininkai.
Įsibėgėjo nuo trečio etapo
Keturių tramplinų turnyrą sudaro keturi etapai. Sportininkai, neskaičiuojant treniruočių ir atrankos, atlieka po du įskaitinius šuolius dviejuose Vokietijos miestuose Oberstdorfe ir Garmiše-Partenkirchene bei dviejuose Austrijos miestuose Insbruke ir Bišofshofene. Visų aštuonių šuolių rezultatai sudedami, tad praleidus vieną etapą tapti bendrosios įskaitos nugalėtoju tiesiog neįmanoma.
Iš tiesų, svajoti apie pagrindinį prizą neverta net ir per keturias varžybų dienas atlikus bent vieną labai prastą šuolį. Stabilumas šiame turnyre yra neįkainojama vertybė, o ilgoje turnyro istorijoje netgi buvo keletas atvejų, kai galutinėje įskaitoje pirmąją vietą užimdavo nė vieno etapo nelaimėjęs sportininkas.
Ką reiškia vienas blogas šuolis, eilinį kartą įsitikino D.Kubackis. Po ilgos teigiamų ir neigiamų testų istorijos praėjusių metų čempionui nepavyko tinkamai nusiteikti varžyboms ir pirmąjį šuolį Oberstdorfe jis atliko taip prastai, kad jau po jo prarado viltis apginti nugalėtojo vardą.
Pirmieji K.Stocho šuoliai irgi nebuvo idealūs. Jis pirmajame etape užėmė antrąją vietą ir su pergale pasveikino K.Geigerį. Antrajame etape K.Stochas vėl nežibėjo. Jis užėmė tik ketvirtąją vietą ir bendrojoje įskaitoje į priekį praleido dar vieną varžovą norvegą Halvorą Egnerį Granerudą.
Vis dėlto šuolininkams persikėlus į Austriją, sirgaliai pamatė tikrąsias K.Stocho galimybes. Lenkijos rinktinės lyderis įtikinamai laimėjo du paskutiniuosius etapus ir varžovams nepaliko nė mažiausio šanso.
„Kiti šuolininkai galėtų varžytis su K.Stochu nebent tuo atveju, jei visus šuolius atliktų tobulai. Kamilio sportinė forma šiuo metu yra geriausia jo karjeroje, todėl jis yra beveik neįveikiamas“, – tautietį gyrė Lenkijos šuolių su slidėmis legenda, šiuo metu Lenkijos slidinėjimo sąjungos (PZN) šuolių ir šiaurės dvikovės koordinatoriumi dirbantis Adamas Malyszas.
Treneris išsklaidė abejones
Per Keturių tramplinų turnyrą lenkų sirgalius džiugino ne vien bendrosios įskaitos nugalėtoju tapęs K.Stochas ir antrąjį etapą laimėjęs bei galutinėje įskaitoje į trečiąją vietą pakilęs D.Kubackis.
Penktąją vietą galutinėje įskaitoje užėmė Piotras Žyla, šeštąją – šio sezono atradimu tapęs Andrzejus Stękala. Jų tolimi šuoliai Lenkijos rinktinę sugrąžino į pirmąją vietą pasaulio taurės Tautų taurės įskaitoje.
„Per Keturių tramplinų turnyrą kartelę pakėlėme labai aukštai. Bet jeigu dirbsime taip pat, kaip iki šiol, kodėl neturėtume to padaryti?“ – apie galimybę Lenkijos rinktinei iškovoti Tautų taurę, o K.Stochui – aplenkti norvegą H.E.Granerudą ir pakilti į pirmąją vietą pasaulio taurės asmeninėje įskaitoje kalbėjo Lenkijos rinktinės treneris Michalas Doležalas.
Beje, kai užpernai šis Čekijos specialistas buvo paskirtas vyriausiuoju treneriu, Lenkijoje skambėjo nemažai nepasitenkinimo balsų. Kai kurie sirgaliai kalbėjo, kad jam trūksta patirties ir charizmos, tačiau PZN vadovai į abejones numojo ranka. Jiems svarbiausia buvo tai, kad iki tol antrojo trenerio pareigas ėjęs M.Doležalas gerai pažinojo stipriausius Lenkijos šuolininkus ir pažadėjo nekeisti darbo metodikos, kuri pasiteisino buvusio trenerio austro Stefano Horngacherio darbo metais.
Dabar dėl trenerio tinkamumo niekam nekyla jokių abejonių. Jį mėgsta lenkų sirgaliai, juo pasitiki sportininkai. Savo ruožtu M.Doležalas tvirtina, kad dirbti su geriausiais Lenkijos šuolininkais, ypač K.Stochu, jam nėra sudėtinga: „Kamilis yra šuolių su slidėmis legenda. Džiaugiuosi galėdamas dirbti su tokiu sportininku. Nors jis jau laimėjo viską, yra labai drausmingas ir klausosi visų patarimų. Jis yra visapusis šuolininkas. Šuolį nuo tramplino sudaro kelios dalys, o K.Stochas kiekviename iš šuolio elementų yra geriausias arba vienas geriausių“.
Varžosi skirtingais laikais
Nors K.Stochas lenkų sirgaliams padovanojo begalių skambių pergalių, jis tikriausiai niekuomet nebus garbinamas taip, kaip iki šiol garbinamas buvęs Lenkijos šuolių su slidėmis lyderis Adamas Malyszas. Dėl to kaltas ne A.Malyszas ar K.Stochas, bet laikmetis.
Kai XX amžiaus pabaigoje įsižiebė A.Malyszo žvaigždė, jis buvo vienintelė Lenkijos šuolių su slidėmis viltis ir vienintelis viso Lenkijos žiemos sporto gelbėtojas. Dabar net sunku patikėti, bet nuo 1987 iki 1996 metų nė vienas Lenkijos šuolininkas su slidėmis pasaulio taurės etapuose nepateko tarp prizininkų, o nuo 1972 metų iki pat XX amžiaus pabaigos lenkai žiemos olimpinėse žaidynėse neiškovojo nė vieno medalio!
A.Malyszui pradėjus skinti pergales pasaulio taurės etapuose ir 2002 metų Solt Leik Sičio žaidynėse nutraukus ilgą olimpinių apdovanojimų badą, „skraidantys ūsai“, kaip kartais vadinamas ūsuotas silezietis, buvo nešiojami ant rankų. Jam nė iš tolo neprilygo nė vienas to meto Lenkijos šuolininkas (A.Malyszas iki 2011 metų buvo vienintelis pasaulio taurės etapuose prizines vietas užimdavęs lenkas), o šalies žiemos sporte tik po kelerių metų įsižiebė slidininkės Justynos Kowalczyk žvaigždė.
K.Stochui šiomis dienomis kartu ir sunkiau, ir lengviau. Jis labai dažnai lyginamas su A.Malyszu, bet tiek šlove, tiek atsakomybe dalijasi su komandos draugais. Dabartinis Lenkijos šuolininkų rinktinės lyderis turi tvirtą užnugarį: pastaraisiais metais pasaulio taurės etapus kartais laimi ir D.Kubackis, ir P.Žyla, į geriausiųjų dešimtuką įsiveržia tai Maciejus Kotas, tai Jakubas Wolny, tai A.Stękala.
Dviejų legendų palyginimai
K.Stochas šių metų sausio pirmąją dieną 349-ąjį kartą dalyvavo pasaulio taurės etape. Iš pirmo žvilgsnio, skaičius niekuo neypatingas, bet jis lenkams tapo proga palyginti dviejų didžių čempionų rezultatus. Mat A.Malyszas pasaulio taurės etapuose irgi varžėsi 349 kartus.
Karjerą vis dar tęsiantis K.Stochas aplenkė savo pirmtaką pagal olimpinius laimėjimus. Jis iškovojo tris aukso bei vieną bronzos medalį ir gali papildyti šią kolekciją per kitas žaidynes. A.Malyszas, deja, baigė karjerą netapęs olimpiniu čempionu. Jis laimėjo „tik“ tris sidabro ir vieną bronzos apdovanojimą.
„Atiduočiau visus keturis medalius už vieną olimpinį aukso medalį“, – prieš septynerius metus prasitarė A.Malyszas, žiūrėdamas, kaip ant aukščiausio Sočio žaidynių garbės pakylos laiptelio pirmą kartą lipo K.Stochas.
K.Stochas pirmauja ir pagal pergales Keturių tramplinų turnyruose. Labiausiai vertinamose šuolininkų varžybose K.Stochas šiais metais triumfavo trečią kartą, o A.Malyszas tenkinosi viena pergale.
Tačiau A.Malyszas keturis kartus iškovojo pasaulio taurę, K.Stochas – dar tik dukart. A.Malyszas keturis kartus tapo pasaulio čempionu, K.Stochas pasaulio pirmenybių asmenines varžybas laimėjo tik kartą. A.Malyszas keturis kartus buvo išrinktas geriausiu Lenkijos metų sportininku, K.Stochas – tik du.
A.Malyszas savo įpėdinį lenkia ir pagal pergales bei prizines vietas pasaulio taurės etapuose. Tiesa, pagal pergales K.Stochas atsidūrė visai šalia – trečiadienį jis laimėjo 38-ąjį pasaulio taurės etapą. Visų laikų lentelėje trečiąją vietą užimančio A.Malyszo sąskaitoje – 39 pergales (pirmauja austras Gregoras Schlierenzaueris – 53 ir suomis Matti Nykanenas – 46).
„Kai Adamas baigė karjerą, galvojome, kad tokių pergalių lauksime šimtą metų, – sakė Lenkijos slidinėjimo sąjungos prezidentas, buvęs šuolių su slidėmis rinktinės treneris Apoloniuszas Tajneris. – Bet kai kurie Kamilio laimėjimai jau dabar yra didesni“.
„Jis mane praaugo, nes laimėjo kai ką, ko laimėti nesugebėjau“, – įpėdiniui nusilenkė A.Malyszas, omenyje turėdamas olimpinio čempiono vardą.
Vis dėlto kone taikliausiai palygino sport.pl sporto apžvalgininkas Lukaszas Jachimiakas: „A.Malyszas buvo didis. Ir K.Stochas yra didis. Kuris didingesnis – nežinau. Ir turbūt nė vienas žmogus negalėtų atsakyti į šį klausimą“.
