FINA žinia G.Titeniui tapo lyg šiek tiek pavėlavusi kalėdinė dovana – lietuvis gruodį vykusiame šalies plaukimo čempionate Klaipėdoje 100 metrų krūtine rungtyje parodė rezultatą 59.92 sek.
„Čempionate Andrius Šildlauskas jautė, kad gali ir geriau startuoti. Jis tikėjosi pagerinti šalies rekordą, todėl paprašė atskiro starto.
Ir aš su juo kartu nutariau plaukti 100 metrų krūtine ir padėti tą rekordą numarinti bei kartu siekti normatyvo. Juk jaučiau savotišką spaudimas – startų mažai ir sunku kur siekti būtinų rezultatų“, – pasakojo G.Titenis.
Penkerius metus gyvuojantis 100 m krūtine rekordas Klaipėdoje nekrito – A. Šidlauskas nuotolį nuplaukė per 59,83 sek., o G. Titenis įvykdė olimpinį „A“ normatyvą, kuris yra 59,93 sek.
Iš viso individualiose rungtyse normatyvus yra įvykdę dar Danas Rapšys ir tas pats A.Šidlauskas.
G.Titenis tapo kol kas 24-uoju Lietuvos olimpinės delegacijos nariu. Tiesa, kol kas į atidėtose Tokijo žaidynes atsirinkti galėjo tik 57 procentai visų pasaulio atletų – dėl koronaviruso pandemijos neįvyko 43 procentai pasaulinių varžybų.
Per visą savo karjerą G.Titenis yra laimėjęs planetos pirmenybių bronzos medalį, tokios pačios prabos apdovanojimą iškovojo Universiadoje, Europos čempionate iškovojo du aukso medalius bei sidabrą su bronza.
Olimpinėse žaidynėse sportininkas sėkmingiausiai pasirodė Londone, kur 100 metrų krūtine nuotolyje buvo aštuntas.
Praėjusiose žaidynėse Brazilijoje G.Titenis kombinuotoje estafetėje su komanda iškovojo 14-ąją vietą, 200 metrų krūtine distancijoje liko 22-oje pozicijoje, o 100 metrų krūtine nuotolyje užėmė 10 vietą.
– Po Rio de Žaneiro olimpiados išvykote į Austriją treniruotis. Tačiau sugrįžote namo. Tai buvo klaida išvažiuoti į užsienį treniruotis?, – lrytas.lt paklausė anykštėno G.Titenio.
– Nepasakyčiau. Tai buvo dalis mano gyvenimo. Sakysime taip: kaip asmenybei tai buvo išskirtinis laikas, kai galėjau visomis prasmėmis tobulėti, plėsti savo akiratį.
Dėl sportinių rezultatų reikia pasakyti taip pat aiškiai – gal jie nebuvo tokie matomi, tačiau sunkus darbas baseine ir treniruočių salėse nenuėjo perniek. Kaip sakoma, aš atsinešiau visą tai su savimi į Lietuvą.
Sugrįžęs namo tiesiog įkalbėjau savo dabartinį trenerį Paulių Andrijauską save treniruoti – jo paprašiau, kad padėtų man įvykdyti olimpinį normatyvą. Jis mane išgirdo ir sutiko būti treneriu. Sudarė planą, treniravomės ir galiausiai turime rezultatą.
– Treneris džiaugėsi įvykdytu olimpiniu normatyvu?
– Žinoma. Tačiau ir vėl pasakė, kad galėjau ir dar geriau praplaukti (juokiasi).
– Dar praėjusiais metais neturėjote kelialapio į Tokiją. Tai, kad žaidynės buvo atidėtos – jums į naudą?
– Sunku pasakyti. Praėjusieji metai buvo labai nedėkingi startams. Kai jau pasiekėme reikalingą sportinę formą, tuomet atėjo pirmoji koronaviruso pandemijos banga ir visos varžybos „užsidarė“.
Esant kitai situacijai, gal ir būtume kokiose nors varžybose tą normatyvą įvykdę. Po to teko sėdėti tik namie ne tik be varžybų, bet ir be baseino.
Laikas ėjo, o varžybų nebuvo. Neslėpsiu, buvo savotiškas spaudimas.
– Jau buvote trejose žaidynėse. Kuri iš jų labiausiai įsiminė?
– Gal pirmoji. Juk 2008 metų Pekinas man buvo pirmasis startas olimpiadoje. Tuomet viskas atrodė neįtikėtina, kitą vertus ir patys kinai surengė įspūdingą šventę.
Žinoma, labai gražiai skamba, kad buvau trejose žaidynėse, tačiau iš esmės aš tų olimpiadų gerai ir nemačiau bei nepajaučiau.
Esmė ta, kad mano startai visose olimpiadose būna pirmąją žaidynių dieną, todėl neturiu visiškai laiko pasižvalgymui – reikia laiko treniruotėms, adaptacijai.
Nebuvau nė karto olimpiadų atidaryme ir nėjau delegacijos sudėtyje stadione. Tokia jau mano dalia, tačiau tikrai nesiskundžiu dėl to.
– Kas dabar jūsų laukia? Kokie planai?
– Kaune uždarytas Girstučio baseinas, tad šalyje liko tik vienas atidarytas 50 metrų baseinas – su visais Lietuvos plaukimo rinktinės nariais dabar treniruojamės Klaipėdoje.
Kitą vertus, po geros žinios iš FINA šiai dienai situacija yra ramesnė – šiaip ir vėl tas laikas plaukti ar siekti gero rezultato varžybose yra nekoks, nes iš esmės nėra kur plaukti.
Jei nebūčiau pasiekęs olimpinio normatyvo, tektų didesnį dėmesį skirti varžyboms, ieškoti, kur būtų įmanoma startuoti.
Dabar didesnį dėmesį skirsiu darbui treniruotėse, nei rezultatui. Žinoma, galima mąstyti ir apie išvykimą į užsienį, bet baisu, kad dėl COVID-19 galima ten užstrigti ilgam.
