A.Kamantauskas naujuoju LBF prezidentu išrinktas spalį Vilniuje per federacijos ataskaitos ir rinkimų konferenciją. Viceprezidento pareigos patikėtos ligtoliniam LBF vadovui Vilmantui Liorančui, o generalinio sekretoriaus – šį postą išsaugojusiam Vaidotui Sruogiui.
Trenerių tarybos pirmininku tapo olimpietis Kęstutis Navickas, Teisėjų kolegijos pirmininke – Živilė Simonaitytė. Federacijos nariai balsų dauguma nusprendė iki 13 narių išplėsti naujos kadencijos federacijos Vykdomąjį komitetą. Į jį, be jau minėtų federacijos atstovų, pateko Algirdas Kepežinskas, Donatas Narvilas, Arnoldas Slušnys, Laimonas Vaškevičius, Linas Supronas, Povilas Bartušis, Aivaras Kvedarauskas, Vaida Slušnienė.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) žurnalo „Olimpinė panorama“ pokalbis apie viziją ir jau nuveiktus darbus – su LBF prezidentu A.Kamantausku.
– Prieš porą mėnesių buvote išrinktas LBF prezidentu, į šias pareigas jus pasiūlė Kęstučio Navicko badmintono akademija. Kodėl sutikote imtis atsakomybės vadovauti federacijai?
– Visų pirma, esu neabejingas šiam sportui, sūnus sportuoja, esu įsitraukęs į bendruomeninę veiklą iš organizacinės pusės. Todėl gavęs K.Navicko pasiūlymą sukurti strategiją ir plėtoti badmintoną, pakelti jį į aukštesnį lygį – sėdau, pasidariau analizę ir pamačiau viziją, ką reikėtų įgyvendinti ir kaip. Sutikau.
– Kokia ta vizija?
– Pačiam teko pabuvoti ir tarptautiniuose turnyruose, taip pat ir Danijoje, kuri didžiausias pavyzdys, kaip būtų galima šį sportą puoselėti. Ko mes visi siekiame? Pergalių. Aukščiausias pasiekimas – olimpinis medalis. Kad ten vėl turėtume savo atstovų, reikia užauginti naują kartą. O kad ją galėtume užauginti, reikia supažindinti su badmintonu kiek įmanoma daugiau vaikų. Taigi kertinis tikslas – populiarinti ir didinti badmintono žinomumą.
Kurdami strategiją darėme apklausą, tikrinomės kitų tyrimų rezultatus. Pasirodo, badmintonas nepatenka tarp dešimties populiariausių sporto šakų, kurias įvardytų vaikas, sutiktas gatvėje. Taigi reikia didinti žinomumą ir pritraukti naujų žaidėjų į klubus. O kad jų galėtume priimti, lygiagrečiai reikia plėsti infrastruktūrą, mokyti naujus trenerius, kad galėtų dirbti su vaikais, kelti jų kompetenciją.
Taigi lygiagrečiai mes kuriame ir talentų ugdymo programą, ir vadinamojo skautingo programą, kaip galėtume tuos vaikus pasiekti ir supažindinti su badmintonu, atrasti potencialių talentų, kaip įtraukti mokytojus į talentų paiešką, kaip tuos pačius mokytojus paversti badmintono treneriais, juos mokyti ir paversti trenerių rengimo programos dalyviais. Ir pamažu iš pradinio lygmens kilti į aukšto meistriškumo sportininkų rengimą, kelti su jais dirbančių trenerių kvalifikaciją per seminarus, stovyklas, pasitelkti K.Navicko tarptautinę patirtį, kurią jis parsivežė po trejų metų, praleistų „Badminton Europe“ treniruočių centre.
– Kaip susidomėjote badmintonu?
– Esu renginių režisierius ir organizatorius. Per vieną renginį – vyrų mados savaitę – susipažinau su Kęstučiu. Tada tarsi juokais sutarėme, kad Kęstutis lieka man skolingas sužaisti badmintono partiją. Ir kai jis atidarė savo vardo badmintono akademiją, gavau šį kvietimą. Taip jau ketveri metai žaidžiu. Lygis mano, be abejo, mėgėjiškas.
O Kęstučiui mano patirtis, įgyta organizuojant renginius, leido pamatyti mano potencialą, ką galėčiau duoti badmintono bendruomenei kuriant viešinimo projektus ir juos valdant. Juk sportas – tam tikros rūšies renginys. Bus smagu panaudoti turimą patirtį.
– Be badmintono, kitokių sporto šakų jūsų gyvenime buvo?
– Mano amžinatilsį tėtis Žemės ūkio akademijoje dirbo krepšinio treneriu, treniravo moterų komandą. Nuo mažumės buvau apsuptas įvairių sporto šakų trenerių ir sportininkų, dalyvaudavau varžybose, stovyklose. Turėjau galimybę daug kur save išbandyti, buvo ir sportiniai šokiai, ir krepšinis, ir jojimas, plaukimas, tinklinis, imtynės.
– LBF prezidento pareigas einate jau du mėnesius. Ką per juos pavyko nuveikti?
– Pirmiausia išplėtėme komandą, kad ne vienam, ne trise reikėtų tuos užsibrėžtus tikslus įgyvendinti. Išsigryninome darbo grupes – skautingo, rėmėjų pritraukimo, talentų rengimo ir ugdymo, turnyrų organizavimo, nacionalinės badmintono lygos steigimo, teisėjų. Turime viziją, kad olimpinėse žaidynėse turėtume ne tik savo atletą, bet ir teisėją. Pats didžiausias kol kas tekęs darbas – parengti veiksmų planą ir pasitvirtinti biudžetą.
O vienas didžiausių įdirbių ir svajonių – turėti nacionalinę badmintono lygą, kuri būtų transliuojama per televiziją. Tai būtų efektyviausias būdas parodyti badmintoną didelei masei žmonių. Kalbamės su televizija, nors rankomis dar nesame sukirtę. Jeigu viskas bus gerai, tikimės, kad kitų metų vasarį ar kovą tai įvyks. Jau turime suplanavę ir formatą, bet dar reikia išspręsti finansinius klausimus.
