Lemiamoje akistatoje Kauno sporto mokyklos „Gaja“ auklėtinis įveikė praėjusių metų Lietuvos šachmatų čempioną, tos pačios mokyklos atstovą Tomą Laurušą, kuris šiame čempionate užėmė 3 vietą.
Savaitę vykusiame turnyre dalyvavo 10 pajėgiausių Lietuvos šachmatininkų – praėjusių metų čempionato prizininkai, 3 pusfinalio favoritai ir aukščiausius reitingus turintys kviestiniai šachmatininkai.
Čempionu tapęs K.Jukšta laimėjo penkias partijas, keturias sužaidė lygiosiomis ir pelnė 7 taškus iš 9. Jis tašku aplenkė artimiausius persekiotojus – tarptautinius meistrus 20-metį Valerijų Kazakouskį (2473) ir 23-ejų T.Laurušą (2506).
Čempionato finiše K.Jukšta pasiekė svarbią pergalę baltaisiais nugalėdamas T.Laurušą, kuris pergalės atveju pats būtų įsitvirtinęs turnyro lentelės viršūnėje.
Abu šachmatininkai iki tol nebuvo patyrę nė vieno pralaimėjimo, tačiau gausus lygiųjų skaičius neleido labiau atitrūkti nuo kitų varžovų. Vis dėlto papildomi rodikliai žadėjo K.Jukštos pergalę ir, siekdamas trečiojo šalies čempiono titulo, T.Laurušas privalėjo nugalėti juodaisiais.
To padaryti prieš K.Jukštą šiemet standartinės kontrolės šachmatuose jam dar nebuvo pavykę. Lemiamoje partijoje T.Laurušui nepavyko atverti baltųjų valdovės flango atakai, o siekdamas apsiginti nuo kontratakos prieš savo karalių jis patyrė didelių nuostolių.
Su 6 taškais iš 8 T.Laurušas tenkinosi bronzos medaliu, nes jį pasivijo ir dėl nežymaus papildomų rodiklių pranašumo aplenkė V.Kazakouskis, paskutiniame rate lygiosiomis sužaidęs su praėjusių metų šalies vicečempionu Andriumi Brazdžioniu (2317).
Buvęs Baltarusijos atstovas šiemet Lietuvos pirmenybėse varžėsi pirmą kartą. Debiutas jam susiklostė sėkmingai ir pavyko iškovoti sidabro apdovanojimus, nors po turnyro pradžioje patirto pralaimėjimo prieš Paulių Pultinevičių (2512) atrodė, jog kova dėl medalių gali būti nelengva.
– Ar Lietuvos čempiono titulą galima vadinti didžiausiu karjeros laimėjimu? – „Laikinoji sostinė“ paklausė nugalėtoju tapusio Kauno „Saulės“ gimnazijos moksleivio K.Jukštos.
– Tikrai taip. Nesitikėjau tapti čempionu.
Prieš turnyrą svarsčiau, kad pakliūti tarp prizininkų būtų labai geras rezultatas. Kas lėmė pergalę? Jaučiau, kad esu geros sportinės formos, o varžovai kartais šiek tiek klydo.
– Ar vyresni šachmatininkai nejaučia pykčio, kai pralaimi jaunam sportininkui?
– Nemanau, kad pyksta, jie jau turėtų būti susitaikę su galimybe patirti pralaimėjimą. Šachmatai yra tokia sporto šaka, kai gali nustebinti net patys jauniausi varžybų dalyviai.
– Kas paskatino sėsti prie šachmatų lentos – juk dauguma bendraamžių turbūt mėgsta žaisti krepšinį ar kitas judrias sporto rungtis?
– Šachmatininku tapau šiek tiek atsitiktinai.
Dabartinis mano treneris atėjo į mokyklą ir siūlė moksleiviams lankyti šachmatų būrelį.
Pabandžiau ir susidomėjau. Pirmaisiais metais sekėsi prastokai, tačiau žaidžiau toliau, rezultatai gerėjo. Tuomet susidomėjimas dar padidėjo.
– Kiek ketinate susieti savo ateitį su šachmatais ar tai labiau laikinas užsiėmimas?
– Dabar bandau lavinti įgūdžius, kiek tik įmanoma. Po poros metų pradėsiu studijuoti universitete. Kol studijuosiu, tikrai ketinu žaisti. Vėliau žiūrėsiu, kiek galėsiu pasiekti tiek šachmatuose, tiek kitose srityse.
– Kokios krypties studijos labiausiai domina?
– Patinka matematika, skaičiai, o studijos turėtų būti susijusios su ekonomika, finansais.
Reikia ne tik talento, bet ir darbo
„Su Karoliu esame pažįstami nuo pirmos dienos, kai jis pabandė žaisti šachmatais ir susidomėjo šia sporto šaka.
Vaikinas lėtai, tačiau užtikrintai tobulėja ir tai nemažai lėmė jo būdas – Karolis visada išklauso patarimų, stengiasi kuo tiksliau juos įvykdyti. Smagu, kad jį labai palaiko visa šeima.
Šachmatininkui vien įgimto talento neužtenka, reikia nuolat dirbti tobulinant įgūdžius.
Kokių aukštumų Karolis gali pasiekti? Daug įtakos turės ir sąlygos tobulėti. Itin svarbu dalyvauti svarbiuose tarptautiniuose turnyruose, išbandyti jėgas su pajėgiausiais šachmatininkais, tačiau tam reikia finansinių išteklių, o šachmatai nėra ta sporto šaka, kuriai skiriama daug dėmesio.
Įtakos turės ir paties vaikino pasirinkimas. Netrukus jis baigs gimnaziją, pradės studijuoti, nors pajuokaujame, kad tapęs FIDE meistru vieną specialybę Karolis jau įgijo“, – teigė Karolio treneris Donatas Vaznonis.
