LTF prezidentas Darius Čerka prisipažįsta, kad praėję metai buvo kupini iššūkių. Koronaviruso sukelta pandemija sujaukė nemažą dalį planų, bet buvo padaryti svarbūs darbai jaunųjų tinklininkų ugdyme.
– LTF pripažinta Lietuvos metų sporto federacija. Kaip manote, kas lėmė tokį pripažinimą? – ltf.lt paklausė D. Čerkos.
– Visų pirma, norėtume padėkoti tiek nominavusiems specialistams, tiek mūsų bendruomenės nariams, kurie įvertino šiais metais atliktus ne tik visiems matomus darbus, tačiau ir tuos, kurie verda viduje, bet dažnai lieka nematomi, o jų rezultatas ateina vėliau.
Džiaugiamės, kad LTF buvo įvertinta už, mano nuomone, didelį atliktą darbą, kuris leido pasiekti užsibrėžtus tikslus turint tokius ribotus resursus. Šiais metais daugiausiai dėmesio susilaukė sudėtingomis, pandemijos sąlygomis organizuotas paplūdimio tinklinio 1 žvaigždės pasaulio etapas, kur Lietuvos pastangos suteikti sportininkams tarptautinių varžybų areną buvo įvertintos ir Europos tinklinio konfederacijos (CEV).
Šiemet įvyko ir vienas svarbiausių dalykų – buvo sukurtas tinklinio sporto šakos piramidės principo vystymo modelis – nubrėžta aiški vizija ir galimybės, kaip atsižvelgus į valstybės diktuojamas sąlygas ir skiriamus resursus, būtų galima vystyti tinklinį kaip profesionalią sporto šaką. Buvo atliktas didelis darbas, kad Vilniaus Ozo gimnazijoje atsirastų tinklininkų grupė (šiuo metu ten yra berniukų grupė, tačiau planuojama burti ir mergaites), įvyko pirmieji tarptautiniai paplūdimio tinklinio trenerių kursai, kur savo žiniomis dalinosi vienas žinomiausių pasaulio trenerių, nuo pat pagrindų buvo sukurta sportininkų licencijavimo ir varžybų vykdymo sistema, kuri taip pat ir buvo išbandyta per šių metų renginius ir toliau tobulinama.
Taip pat buvo užmegzti glaudūs ryšiai su mūsų kaimyne – Latvijos federacija – bei sukurta bendro čempionato sistema. Deja, dėl COVID-19 situacijos nespėjome čempionato pradėti ir laukiame, kol pagerės situacija. Kauno merginų tinklinio klubas savo jėgas išbandė Europos Iššūkio taurės varžybose. Tad sakyčiau, kad per šiuos metus atlikta daug darbų, kurie, tikiu, padės pamatus toliau vystant tinklinį.
– Kokie koronaviruso pandemijos smūgiai buvo skaudžiausi?
– Karantinas labai koregavo planus organizuojant renginius, vykdant Lietuvos čempionatus. Lietuvos čempionatai liko neužbaigti, dėl ko susilaukėme priekaištų, tačiau mūsų pozicija visada buvo aiški – svarbiausia yra dalyvių sveikata, o čempionai turi būti išaiškinti aikštelėje.
Tikriausiai skaudžiausia buvo, kad galimybės sudalyvauti Europos tinklinio čempionato antrajame atrankos ture neteko Jono Adomaičio treniruota Lietuvos jaunių vaikinų rinktinė, kuri po ilgo laiko įveikė pirmosios atrankos barjerą.
Taip pat skaudus smūgis buvo ir mūsų sportininkėms, turėjusioms vykti į Europos sniego tinklinio čempionatą, kuriame turėjo dalyvauti net keletas Lietuvos komandų. Atšaukus visas tarptautines tinklinio varžybas, šios galimybės lietuvės neteko. Vilniuje organizuotame 1 žvaigždės paplūdimio tinklinio turnyre dėl to pačio COVID-19 labai sumažėjo komandų, kurios buvo užsiregistravusios dalyvauti. Dar daugiau, prieš pat turnyrą iškrito dvi Lietuvos komandos.
– Ko buvo galima išmokti per šį laikotarpį?
– Šis laikotarpis buvo pilnas iššūkių, kurie reikalavo vienokių ar kitokių sprendimų. Kaip ir daugelyje sričių, LTF ėmė aktyviau naudoti informacines technologijas nuotoliniams susitikimams, taip pat buvo vykdomos apklausos bandant sužinoti bendruomenės nuomonę. Dažnai buvo organizuojami nuotoliniai susitikimai su klubų atstovais, treneriais, sprendžiama daug klausimų, įsiklausoma į nuomones. Kaip dažnai nutinka, priimami sprendimai suinteresuotų asmenų, klubų vertinami labai nevienodai (pvz. Lietuvos čempionato nutraukimas).
Dėl to LTF stengiasi, kad patys suinteresuoti klubai aktyviai dalyvautų tokių sprendimų priėmime. Tam LTF subūrė atitinkamas komisijas, kurių nariai yra tie patys klubai. Labai tikiuosi, kad šis būdas pasiteisins ir bus visiems aiškiau, kas, kodėl ir kaip nuspręsta.
– Kaip įvertintumėte metus mūsų komandoms ir sportininkams?
– Šiuos metus reikia vertinti labai atsargiai, todėl kažkokį vertinimą išsakyti sunku. Jau minėjau, kad teko nutraukti Lietuvos čempionatus, nevyko daug ir tarptautinių varžybų, nepavyko startuoti su Lietuvos–Latvijos čempionatu, nukeltos ir kitos Europos čempionato atrankų varžybos, kurioms ruošiasi mūsų merginų ir vaikinų rinktinės. Sutriko tiek jaunių, tiek suaugusiųjų pasiruošimo ciklai.
Žiūrėsime, kaip viskas klostysis toliau bei lauksime galimybių grįžti į normalesnes vėžias. Pamažu vystysime tai, ką esame suplanavę.
– Kas naujo jaunųjų tinklininkų ugdyme?
– Jaunimo ugdymas, kurio rezultate Lietuva turėtų tikrus tarptautinio lygio profesionalius sportininkus, yra prioritetas. Mūsų tikslas yra pasiekti, kad Lietuvoje būtų ugdomi tokie tinklinio sporto šakos atstovai, kurie patektų į aukščiausio lygio užsienio lygas ir būtų paklausūs tarptautinėje arenoje, kad jiems tinklinio sporto šaka taptų jų profesija. Esame sudėlioję sportininkų ugdymo piramidę, kurioje antra pakopa virš miesto sporto mokyklos yra sporto gimnazijos, kuriose tinklininkai turi galimybes sportuoti po du kartus į dieną.
Vilniuje Ozo gimnazijoje šiais metais startavo pirma tinklininkų vaikinų grupė. Šiauliuose planuojama nuo kitų metų rugsėjo formuoti merginų grupę, su kuria dirbs užsienietis paplūdimio tinklinio specialistas. „FIVB Development Fund“ patvirtino LTF parengtą tinklininkių ruošimo Šiauliuose projektą ir skyrė atlyginimą treneriui vienerių metų laikotarpiui. Šiuo metu dirbame ir stengiamės tam, kad ši piramidė būtų išvystyta, nes puikiai suprantame, kad tam, jog Lietuvoje vyktų visiems įdomūs tarptautiniai renginiai su „Top“ lygio žaidėjais, Lietuvos sportininkai turi būti taip pat atitinkamo lygio.
– Kokie planai ateinančiais metais? Kokios žinios yra iš tarptautinių tinklinio organizacijų?
– Tarptautinės organizacijos visada nori ir skatina, kad šalis imtųsi organizuoti tarptautinius turnyrus. Tačiau, toks turnyras, nesvarbu ar EEVZA, ar FIVB 1 žvaigždė, yra iššūkis, reikalaujantis daug įsipareigojimų – tiek žmogiškųjų išteklių, tiek pinigų.
Kitais metais turi vykti antras paplūdimio tinklinio Kontinentinės taurės etapas, kuris kartu yra ir olimpinių žaidynių atranka. Jame dalyvaus Lietuvos rinktinės. LTF yra pateikusi paraišką Europos tinklinio konfederacijai dėl galimybės organizuoti šį renginį ir tai yra ateinančių metų LTF prioritetas. Kitus turnyrus šiuo metu labai sudėtinga planuoti.
LTF narys Rokiškio „Velykalnis“ yra aktyvus EEVZA varžybų organizatorius ir jau dabar rodo iniciatyvą bei siekia EEVZA turnyro Rokiškyje. Taip pat Klaipėdos tinklinio klubas rodo iniciatyvas organizuoti renginius ir, matyt, dar tars savo žodį. Iš kitos pusės, mes patys turime įsivertinti, kiek tarptautinių ir vietinių turnyrų per sezoną LTF, turinti keletą darbuotojų, yra pajėgi organizuoti kokybiškai.
Tarptautinių varžybų Lietuvoje turėtų būti, tačiau kol neaiški situacija, labai sunku pasakyti, kas laukia.
