Tačiau turnyras prasidėjo, o šiandien tikriausiai nėra kito žmogaus, kuris labiau nei N.Šoštaričius džiaugtųsi, kad jo niekas neklausė. N.Šoštaričiaus vadovaujamos moterys per dvi savaites sujaukė Europos rankinio hierarchiją ir pirmą kartą pateko į Europos pirmenybių pusfinalį.
Medalius laimėdavo tik vyrai
Kroatijos rankinio rinktinės pergalės nieko nestebina. Kroatijos rinktinė dukart iškovojo olimpinį auksą, susižėrė kalną pasaulio bei Europos pirmenybių medalių ir beveik visada minima tarp didžiųjų turnyrų favoričių.
Tačiau yra viena esminė sąlyga – niekas nesistebi, kai rankinio medalius laimi Kroatijos vyrai. Tuo tarpu į Kroatijos moterų rinktinę stipriausios pasaulio komandos niekada nežiūrėjo rimtai. Kroatės jau daug metų nežaidė pasaulio pirmenybėse, o dvejose praėjusiose Europos pirmenybėse neiškovojo nė vieno taško.
Prieš šių metų Europos čempionatą varžovės ir vėl galvojo, kad Kroatijos rankininkės bus lengvų taškų dalintojos. Tačiau nuo gruodžio pradžios Danijoje vykstančiame turnyre atsitiko priešingai – kroatės jų kelyje pasitaikiusias mažesnes ar didesnes favorites išsiuntė namo, o pačios tęsia kovą dėl medalių ir penktadienį žais pusfinalio rungtynes su Europos čempionės vardą ginančia Prancūzijos rinktine.
Užgriuvo negandų kalnas
Net jei Kroatijos rinktinė į Daniją būtų atvykusi stipriausios sudėties, varžovių nebūtų išgąsdinusi. O Europos pirmenybėse Kroatijos rinktinei iki stipriausios sudėties trūksta labai daug – kone pusės pagrindinių rankininkių.
Negandos užgriuvo dar lapkričio pradžioje, kai per kelias dienas susižeidė dvi labiausiai patyrusios – ne pagal amžių, bet pagal stipriuose užsienio klubuose praleistus metus – Kroatijos rankininkės Ivana Kapitanovič ir Ivana Dežič. Abiem bendravardėms trūko kelio raiščiai, ir jos į aikštę galės grįžti tik po kelių mėnesių.
Paskutinėmis lapkričio dienomis pasitvirtino senas posakis, kad bėda viena nevaikšto. Rankininkėms jau kraunantis krepšius ir rengiantis į trumpą treniruočių stovyklą, atskriejo nemaloni žinia iš stipriausios Kroatijos komandos, Čempionių lygoje žaidžiančios Koprivnicos „Podravka“ – kelios šios komandos žaidėjos užsikrėtė koronavirusu.
Pagal sveikatos saugumo taisykles izoliuotis privalėjo visa komanda, todėl treneris N.Šoštaričius turėjo skubiai ieškoti pamainos net šešioms „Podravka“ rankininkėms ir dėl tos pačios priežasties atvykti negalėjusiai vienai Varaždino „Koka“ klubo žaidėjai.
Bent dvi „Podravka“ rankininkės Ana Turk ir Nikolina Zadravec per praėjusias varžybas dažnai būdavo vienos rezultatyviausių rinktinės žaidėjų.
„Tai, kas atsitiko mums, atsitinka kartą per šimtmetį, – rinktinei besirengiant lipti į lėktuvą skėstelėjo rankomis treneris N.Šoštaričius. – Padėtis yra tokia, kokia yra, mes jos pakeisti negalime. Tačiau visos merginos sąžiningai dirba, per treniruotes atiduoda visas jėgas. Galiu pažadėti, kad per Europos pirmenybes komanda irgi negailės nei savęs, nei varžovių“.
Išguldė favorites
Svarbiausią užduotį – nepasiduoti jokiomis aplinkybėmis – Kroatijos rinktinė pradėjo vykdyti nuo pirmosios turnyro dienos.
Jau pirmoji kroačių pergalė prieš vengres buvo didelė staigmena. O po antrosios pergalės prieš olandes rankinio specialistai net nežinojo, ką galvoti. Praėjusių metų pasaulio čempionė Nyderlandų rinktinė pirmajame ture sensacingai pralaimėjo Serbijos rankininkėms, todėl atrodė, kad ant savęs ir viso pasaulio supykusios olandės tiesiog sudraskys grupės autsaiderėmis laikytas kroates. Pasaulio čempionės buvo tokios aiškios favoritės, kad kai kurios lažybų kontotos net nepriėmė statymų už jų pergalę.
Tačiau Nyderlandų rinktinė krito po Kroatijos komandos kojomis. Po to toks pats likimas ištiko serbes bei rumunes ir tik per penktąsias rungtynes Kroatijos rankininkės patyrė pirmąją nesėkmę – prie Adrijos jūros pakilusį taifūną sustabdė rūsti norvegiška uola.
Pirmasis pralaimėjimas nuotaikos smarkiai nesugadino – kovojant dėl kelialapio į pusfinalį viską lėmė paskutinės antrojo etapo rungtynės su vokietėmis.
Prieš lemiamą mūšį Kroatijos rankininkės atsidūrė neįprastoje padėtyje. Jei iki tol jos būdavo aiškios visų rungtynių autsaiderės ir nejautė jokio psichologinio spaudimo, tai stovint prie pusfinalio durų, užkliūti už slenksčio būtų buvę labai apmaudu.
Kroatės vis tiek nebuvo favoritės, bet daug aplinkybių joms buvo palankios. Kroatijos komanda ilsėjosi dviem dienomis ilgiau nei išvakarėse olandėms pralaimėjusios vokietės, o ir Vokietijos rinktinės žaidimas iki tol paliko gana slogų įspūdį net šios šalies rankinio specialistams.
Kai Kroatijos rankininkės pirmosiomis minutėmis dukart vaikiškai suklydo, atrodė, kad jaudulys gali pakišti koją. Tačiau net sunkiausiomis akimirkomis ramybės neprarandantis treneris N.Šoštaričius nuramino žaidėjas, o antrajame kėlinyje kroatės aikštėje šeimininkavo taip, kad varžovių beveik nesimatė.
Liepsnojanti puolėja ir ledinė vartininkė
„Tai neįtikėtina. Tai lyg pasaka. Mes vis laimime ir laimime. Neįsivaizduoju, kaip mums tai pavyksta“, – kraipė galvą nuolat besišypsanti Kroatijos rinktinės puolimo lyderė Čamila Mičijevič, tapusi tikra dovana negausiam per Europos pirmenybes dirbti galinčių žurnalistų būreliui.
Viena iš priežasčių, kodėl Kroatijos rinktinė vis laimi, yra pati Č.Mičijevič. 194 cm ūgio kairioji pusiau kraštinė per šešerias rungtynes įmetė 30 įvarčių ir yra rezultatyviausia komandos žaidėja.
O vos prieš kelerius metus net kai kurie Kroatijos rankinio specialistai manė, kad ši rankininkė yra visai neperspektyvi. „Kai 2014 metais pirmą kartą ją pakviečiau į rinktinę, man sakė, kad Č.Mičijevič nėra ką veikti nacionalinėje komandoje, nes ji aukšta ir nerangi, – prisiminė buvęs Kroatijos rinktinės treneris Vladimiras Canjuga. – Bet pažvelkite dabar. Ji sustiprėjo fiziškai, gali mesti iš toli virš varžovių rankų. Bet labiausiai žaviuosi tuo, kaip ji aikštėje bendradarbiauja su linijos žaidėjomis Ana Debelič ir Katarina Ježič. Tarsi kartu žaistų visą gyvenimą“.
Europos pirmenybių atradimu tapo ir vartininkė Tea Pijevič, kuriai tarp virpstų teko užimti susižeidusios I.Kapitanovič vietą. Pagal charakterį kroačių vartininkė yra visiška priešingybė Č.Mičijevič ir metimus vieną po kito atremia lediniu veidu, taip tik dar labiau erzindama varžoves.
T.Pijevič turbūt pirmą kartą per turnyrą nusišypsojo, kai per lemiamą antrojo etapo mūšį su vokietėmis varžovės stipriai mestas kamuolys pataikė jai į veidą. Tuo metu aikštėje jau šeimininkavusių kroačių vartininkė, ir ne vien ji, aiškiai nepatikėjo, kad vokietė jai į galvą pataikė netyčia.
Tą kartą kamuolys į tinklą neįskriejo. Kaip ir daugybę kitų kartų, kai išskirtiniu braižu pasižyminti T.Pijevič kamuolį atmušdavo kojomis ar rankomis arba jį tiesiog pagaudavo. „Rankinio vartininkai kamuolį gaudo labai retai, – paaiškina I.Kapitanovič. – Bet jos ne vien žaidimo braižas savitas. Atkreipkite dėmesį, jos net eisena visai kitokia nei daugumos žmonių. Tea anksčiau buvo futbolo vartininkė, todėl išsiugdė kitokius įgūdžius negu merginos, kurios nuo vaikystės gynė rankinio vartus“.
„Mūsų laikas atėjo“
Kroatijos moterų rankinio pasaką kuria ne vien Europos pirmenybėse kovojančios žaidėjos. Nuošalyje nelieka ir namie likusi I.Kapitanovič. Kai prieš mėnesį „Metz“ komandoje žaidžiančiai vartininkei trūko kelio raiščiai, ji susikrimto taip, kad kelioms dienoms užsidarė savyje ir su niekuo nebendravo. Tačiau dabar ji padeda rinktinei bent patarimais pagrindine vartininke tapusiai T.Pijevič.
„Mes skambiname viena kitai beveik kiekvieną dieną. Kalbamės apie taktiką, apie varžovių įpročius“, – sakė I.Kapitanovič. Jos patarimai bus ypač vertingi per pusfinalio rungtynes, nes trečią sezoną Prancūzijos lygoje žaidžianti I.Kapitanovič būsimąsias varžoves prancūzes pažįsta daug geriau negu T.Pijevič.
Suprantama, viena iš svarbiausių gero žaidimo sudėtinių dalių yra ir treneris N.Šoštaričius, savo šalies rinktinę treniravęs dar XX amžiuje, o 2017 metais grįžęs į ją po ilgos pertraukos. „N.Šoštaričius yra neabejotinai vienas labiausiai patyrusių moterų rankinio trenerių ir puikiai išmano savo darbą, – apie 61 metų kolegą kalbėjo buvęs rinktinės treneris V.Canjuga. – Šiame turnyre Kroatijos rinktinė vienintelė taiko tris gynybos sistemas, o didelis komandos privalumas yra tai, kad visos puolimo lyderės puikiai žaidžia gindamosis. Kai nebūtina po kiekvienos atakos atlikti keitimus, varžovėms pulti daug sunkiau.
Geros gynybos pamatas yra žaidėjų vienybė. Tuo ši Kroatijos rinktinė taip pat pasižymi“.
Prie žaidėjų vienybės būtina pridėti jų pasitikėjimą treneriu. Pasak geriausios 2019 metų Kroatijos rankininkės I.Kapitanovič, kuri beveik kasdien asmeninėje skiltyje dalijasi įspūdžiais su sporto dienraščio „Sportske novosti“ skaitytojais, Kroatijos rinktinės rankininkėms treneris N.Šoštaričius yra neginčijamas autoritetas: „Jis niekada nepasiduoda. Kartais žaisdavome košmariškai. Jis ant mūsų rėkdavo, pasakydavo viską, ką galvodavo, bet tomis akimirkomis mes būdavome vertos karčių žodžių. Tačiau jis niekada nepasiduoda ir visada elgiasi sąžiningai.
Kai praėjusiose Europos pirmenybėse pralaimėjome visas rungtynes, treneris mums ilgai aiškino, kad viskam reikia laiko. Jis pažadėjo, kad mūsų rezultatai bus puikūs, bet privalome būti kantrios. Ir jis buvo teisus. Mūsų laikas atėjo“.
Tik faktai
*Kroatijos moterų rankinio rinktinė pirmą kartą pateko į didžiųjų turnyrų pusfinalį ir užsitikrino geriausią visų laikų rezultatą. Iki šiol geriausias kroačių rezultatas buvo penktoji vieta 1994 metais vykusiose pirmosiose Europos pirmenybėse.
*Kroatijos rinktinė tik kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse ir 2012 metais užėmė septintąją vietą. Pasaulio pirmenybėse kroatės pastarąjį kartą žaidė 2011 metais, o per praėjusias ketverias Europos pirmenybes nė karto nepateko į antrąjį etapą.
*Vyriausia Kroatijos rinktinės žaidėja yra 29-erių vartininkė Tea Pijevič. Rankinio vartininkams toks amžius nėra didelis. Net ir šiose Europos pirmenybėse rinktinių vartus gina dvi 40-metį pažymėjusios moterys (viena iš jų – visas rungtynes laimėjusios Norvegijos rinktinės vartininkė Katrine Lunde).
*Vyriausios tarp Kroatijos aikštės žaidėjų – 28-erių Dora Krsnik ir Marijeta Videk.
*Kroatijos rinktinėje žaidžia dvi dvynių poros: 24-erių Larisa ir Dora Kalaus bei taip pat 24-erių Paula ir Stela Posavec.
*Tik dvi Kroatijos rinktinės rankininkės žaidžia Čempionių lygoje. Tai – 26 metų 194 cm ūgio Čamila Mičijevič iš „Metz“ ir taip pat 26-erių Dejana Milosavljevič iš Koprivnicos „Podravka“. Tiesa, D.Milosavljevič dėl sveikatos saugumo taisyklių į Europos pirmenybes atvyko tik prieš pusfinalį.
*Č.Mičijevič yra antra pagal ūgį šio turnyro žaidėja (aukštesnė tik 196 cm ūgio danė Mette Tranborg).
