Už jo kandidatūrą balsavo 36 CEV nariai, o jo konkurentas estas Hanno Pevkuras sulaukė 19 delegatų palaikymo. Galima daryti prielaidą, jog už Estijos kandidatą balsavo daugiausiai mažesnių bei Šiaurės šalių atstovai. Baltijos šalių atstovų nebus ir naujai išrinktoje CEV valdyboje. Joje bus žmonės iš Italijos, Danijos, Nyderlandų, Škotijos, Slovakijos, Gibraltaro, Lenkijos, Rusijos, Kroatijos, Belgijos, Bulgarijos, Vokietijos, Azerbaidžano, Austrijos, Švedijos, Slovėnijos, Prancūzijos ir Islandijos.
A. Boričičius po rinkimų dėkojo jį palaikiusiems ir žadėjo toliau stiprinti Europos tinklinį.
„Praėjusiais metais Europos čempionatai buvo labai sėkmingi. Taip pat padėjome nacionalinėms federacijoms surengti jaunimo amžiaus grupių finalinius etapus. Mūsų noras yra padidinti komandų skaičių Europos jaunimo čempionatuose ir daugiau šalių suteikti teisę rengti šias varžybas. Sieksime daugiau investuoti į moksleivių tinklinį, investuosime į švietimą ir trenerių kvalifikacijos kėlimą, išdalinsime 1 milijoną tinklinio kamuolių Europos vaikams.
Norime suteikti daugiau galimybių paplūdimio ir sniego tinklinio žaidėjams, apie tai daug dirbame su FIVB ir olimpine šeima. Sieksime, kad 2026 metais sniego tinklinis taptų olimpine sporto šaka. Taip pat raginu visus atvirai bendrauti ir keistis informacija. Jei suvienysime savo veiksmus ir programas, mūsų tinklinio šeima taps stipresnė ir patrauklesnė rėmėjams bei partneriams“, – sakė A. Boričičius.
CEV Generalinėje asamblėjoje dalyvavo Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) prezidentas Darius Čerka ir LTF generalinis sekretorius Andrius Gaidys. Pastarasis buvo balsų skaičiavimo komisijoje. D. Čerka prisipažino, kad Lietuva CEV prezidento rinkimuose palaikė buvusį CEV viceprezidentą, Estijos federacijos prezidentą H. Pevkurą, kurio vizija buvo artimesnė mažesnėms valstybėms.
„Mes palaikėme kitą kandidatą, bet jo neišrinko. A. Boričičiaus pasirinkta kryptis toliau bus vystoma kitus ketverius metus. Kaip jis kalbėjo ir Vilniuje, CEV siekia veikti vadinamuoju piramidės modeliu – turtingosios tinklinio šalys turi padėti mažosioms. Svarbu tai, jog A. Boričičius prisipažino, kad Europoje didėja atotrūkis tarp tinklinio ir labiausiai rentabilių sporto šakų, todėl privaloma bus ieškoti sprendimų. Tačiau mums, Lietuvos tinklinio bendruomenei, tikrai nereikia laukti ir tikėtis, jog kažkas iš Europos ateis ir ims vystyti Lietuvos tinklinį. Tai yra mūsų pačių darbas ir niekas už mus jo nepadarys. Ir tai apima visas sritis, tiek jaunųjų tinklininkų kokybišką paruošimą, aktyvių, ambicingų tinklinio klubų atsiradimą miestuose ir miesteliuose ir pan.“, – sakė D. Čerka.
Nors CEV prezidentas ne kartą pakartojo, kad bus didelis dėmesys skiriamas visoms tinklinio rūšims, jo pateiktoje ataskaitoje tas nesimato. Pavyzdžiui, praėjusių metų ataskaitoje galima pamatyti, kad paplūdimio ir sniego tinkliniui buvo skirta tik 2 proc. visų išlaidų.
Lietuva yra šalis, organizuojanti tarptautinius paplūdimio tinklinio turnyrus. Didesnio palaikymo organizatoriams nėra numatyta ir 2021 metų CEV biudžete. Iš beveik 17 mln. eurų biudžeto Europos paplūdimio ir sniego tinkliniui vėl numatoma vos 2 proc. lėšų, o tinklinio vystymuisi – tik 8 proc.
Net 63 proc. biudžeto bus skirta Europos rinktinių ir taurių turnyrams. Kaip minėjo CEV prezidentas, galima tikėtis, jog bus didesnis palaikymas iš CEV siunčiant įvairių amžiaus grupių nacionalines rinktines į Europos čempionatus. Virš 25 proc. bus skirta administracinėms išlaidoms.
Prezidentas A. Boričičius 2019 metų lapkritį viešėjo Vilniuje, kur dalyvavo Lietuvos tinklinio 90-mečio paminėjime.
