Skvošas – sportinis žaidimas salėje, kurį raketėmis ir kamuoliuku žaidžia du arba keturi asmenys. Žaidimo metu kamuoliukas smūgiuojamas į patalpos sienas siekiant neleisti jam liesti grindis daugiau nei vieną kartą iš eilės. Skvošas yra intensyvi veikla, kurios metu greitai dirba visas kūnas ir kuri, anot „Forbes“ tyrimo, leidžia sudeginti maždaug 800 Kcal per valandą.
„Kadangi sportas yra tikrai labai intensyvus, tai žmogui jis naudingiausias yra sudeginamu kalorijų kiekiu. Neteko dar žaisti tokio sporto, kur per valandą būtų galima sudeginti daugiau kalorijų. Taip pat šis sportas naudingas bendru fiziniu krūviu, o traumas patiria sąlyginai nedaug žmonių“, – aiškino SEB arenoje dirbantis skvošo treneris Mantas Kočiūnas.
Skvošas tinka visiems
M. Kočiūnas – daugkartinis Lietuvos čempionas, rinktinės narys. Jis teigia, kad skvošo virusu apsikrėtė vos pabandęs.
„Skvošas mane sužavėjo savo dinamika. Vaikystėje esu išbandęs didelį spektrą sporto šakų – nuo krepšinio, futbolo iki lengvosios atletikos ir panašių sportų. Skvošas patraukė tuo, kad yra individualus, dinamiškas, greitas ir tuo pačiu labai sunkus sportas, reikalaujantis daug mąstymo“, – kalbėjo M. Kočiūnas.
Nors tai judrus ir mąstymo reikalaujantis žaidimas, jo taisyklės gana paprastos, o žaisti jį gali absoliučiai visi.
„Skvošas tinka visiems – nuo pačių mažiausių vaikų iki 60-70 metų veteranų. Pradedantiems yra labai lengva išmokti šį žaidimą. Viskas labai greitai pradeda gautis. Nereikia ilgų treniruočių, kad atėjęs čia, su kolega, galėtum pamušinėti kamuoliuką“, – pabrėžė M. Kočiūnas.
Skvošas nereikalauja ir brangaus inventoriaus. Užtenka raketės, kamuoliuko, avalynės ir sportinės aprangos.
Rungtynės – išbandymas ir psichologijai
Skvošo rungtynėse dažniausiai žaidžiama iki trijų laimėtų geimų. Geimas laimimas surinkus 11 taškų.
„Bene didžiausias skirtumas, lyginant su tenisu, yra tas, kad skvošo mačai netrunka labai ilgai. Profesionalai žaidžia apie valandą, o per ją dažniausiai būna daug pasikeitimų žaidime. Labai svarbi yra psichologija, taktika. Ir visa tai vyksta labai dideliame greityje“, – kalbėjo M. Kočiūnas.
Skvošo aikštelė yra stačiakampio formos. Žaidėjo tikslas yra mušti kamuoliuką į priekinę sieną, kuri yra tinkamai pažymėta, ir atmušti taip, kad kamuoliuko negalėtų atmušti varžovas.
„Praktiškai visi rakečių sportai pasižymi tuo, kad reikia smūgiuoti į priešininko pusę, o skvoše galima kamuoliuką mušti ir nuo šoninės sienos“, – aiškino treneris.
Dėl savo paprastų taisyklių skvošas yra mėgstamas mėgėjų. Šį žaidimą nesunkiai galima išmokti tiesiog sportuojant su draugu. Na, o norintiems tobulėti ir dalyvauti bent jau mėgėjų varžybose, rekomenduojama kreiptis į skvošo trenerius. Įvairūs mėgėjų turnyrai kasmet rengiami Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Druskininkuose. Oficialiuose mėgėjų turnyruose dalyvaujantys žaidėjai yra klasifikuojami Lietuvos skvošo federacijos reitinge. Šiuo metu jame yra 122 pavardės.
Pajėgiausi žaidėjai savo jėgas išbando Lietuvos čempionate, kuriame paprastai varžosi apie 50 sportininkų.
Iki profesionalų – ilgas ir sunkus kelias
Skvošo profesionalų turnyrai pasiekiami toli gražu ne kiekvienam. Pasaulyje šio žaidimo populiarumas, o kartu ir lygis, sparčiai auga, todėl siekiant pasaulinių aukštumų, teks susidurti su didžiule konkurencija.
„Kaip ir kiekviename sporte, geriausia pradėti žaisti nuo ankstyvos vaikystės. Kuo ankščiau pradedi, tuo daugiau įgūdžių turi. Manau, kad nėra tokio sporto, kur per dvejus metus galima tapti profesionalu. Bet kokiu atveju, norint žaisti profesionaliai reikia daug ir sunkiai dirbti“, – kalbėjo M. Kočiūnas.
Skvošą dažnai išbando ir kitų sporto šakų atstovai. Kai kurie sportai, ypač rakečių, pasižymi panašiomis reikalingomis savybėmis, tokiomis kaip koordinacija ar reakcija. Tuo tarpu technika yra visiškai kitokia nei kitose sporto šakose.
„Turime Lietuvoje pavyzdžių, kai tenisininkai pabando žaisti skvošą ir per metus ar kelis pakyla Lietuvos skvošo reitinge. Arba būna ir atvirkščiai – skvošą pažaidę žmonės sėkmingai pereina prie teniso ir tą padaro paprasčiau nei sportuojantys nuo nulio“, – teigė M. Kočiūnas.
Skvošo treneris pasidžiaugė, kad Lietuvoje šis sportas jau nebėra egzotika ir daugumai žmonių jau nebereikia aiškinti, ką šis žodis reiškia.
„Kai pradėjau žaisti maždaug 2000 metais, pats žodis skvošas dar buvo niekam nežinomas. Šiuo metu jau nemažai žmonių ne tik žino, bet ir yra jį išbandę. Sportuojančių žmonių daugėja. Svarbiausia, kad jiems užtektų tinkamos infrastruktūros“, – pridūrė M. Kočiūnas.
